Kaime gyvenimas kuklus, LNK pasakojo vienas Panevėžio rajono gyventojas.
„Į barus neinat, stengiamės neiti, užtenka parduotuvės“, – sakė gyventojas.
Kitas teigė, jog gaminantis maistą namuose, pavyksta išgyventi už mažesnę sumą.
Bet štai sostinėje situacija kiek kitokia. Skirtumą tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų dar labiau išryškino rekordinė infliacija.
„Ji automatiškai padidina pajamų nelygybę, gyvenimo kokybės nelygybę“, – LNK sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai vien Vilniaus mažmeninės prekybos apyvarta sudarė daugiau nei trečdalį visos Lietuvos apyvartos. Pavyzdžiui, statistinis vilnietis vidutiniškai prekybos centruose išleido beveik 8,5 tūkst. eurų. Tuo pačiu metu – Panevėžio rajono gyventojai – 4 kartus mažiau – beveik 2 tūkstančius.
„Jau galime sakyti, kad turime išskirtinai kelias Lietuvas. Visa koncentracija praktiškai, jeigu kalbame apie mažmeninę prekybą, žmonių pajamas – tai Vilniaus apskrityje. Bet manau, kad čia tai būtų Vilniaus mieste“, – LNK sakė Seimo opozicijos atstovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narys Algirdas Butkevičius.
„Manau, kad Lietuva yra tokia maža, kad skirstyti ją į regionus yra neteisinga. Nes ar tu būtum viename, ar kitame prekybos tinkle Vilniuje ar Kaune, Utenoje, ar Skuode – kainos, matyt, yra tokios pačios“, – LNK kalbėjo Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Tačiau atlyginimai skiriasi.
„Iš tikrųjų skirtumai yra nemaži. Kuo toliau nuo Vilniaus, tuo skirtumas didesnis“, – teigė „CVONLINE.LT“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Darbo rinkos ekspertai sako, kad palyginti su Vilniumi, Kaune atlyginimai vidutiniškai mažesni 15 procentų, Klaipėdoje – penktadaliu.
„Kituose regionuose jau gaunasi vidutiniškai apie 30 procentų mažesni atlyginimai. Ir yra anti lyderis – Utenos regionas, kur dar didesnis nei 30 procentų atlyginimų skirtumas nei Vilniuje“, – teigė R. Karavaitienė.
Be to, daugiau uždirbantys vilniečiai ir galimybių taupyti turi daugiau. Pavyzdžiui, atsisakyti restoranų, ar nusipirkti ekonomiškesnį automobilį.
„Tie žmonės, kurie gyvena nuo algos iki algos, išleidžia didžiąją dalį pajamų būtiniausiems dalykams: maistas, komunalinės paslaugos. Jie daug to lankstumo neturi“, – pabrėžė ekonomistas Ž. Mauricas.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Vilniuje antrą metų ketvirtį siekė kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų popieriuje. Tai yra 250 eurų daugiau nei šalies vidurkis. Palyginti su mažiausius vidutinius atlyginimus gaunančiais, pavyzdžiui, Zarasų rajono gyventojais, vilniečių vidutinė alga didesnė maždaug 800 eurų.
„Lietuvoje atotrūkiai tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių yra didžiausi Baltijos šalyse vis dar“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Ar likusi Lietuvos dalis, be sostinės, neliks tik dideliu kaimu, to klausiama buvo jau anksčiau.
„Jau šitą perspėjimą mes turėjome net iš pačios Europos Komisijos. Investicijų srautas į Vilniaus apskritį sudaro beveik 90 procentų. Neišskiriu, ar užsienio, ar Lietuvos investicijos“, – tikino A. Butkevičius.
Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ragino nepamiršti, kad Kaune, Klaipėdoje veikia pramonės įmonės, kurios moka didelius atlyginimus.
„To tolygumo didesnio Lietuvoje siekiame“, – pabrėžė ji.
Lietuvoje per metus atlyginimai vidutiniškai kilo 14 procentų. Tačiau yra vidurkis, yra tokių, kam algos nesikeičia, ar net mažėja.
„Yra labai reikšminga dalis darbuotojų, kuriems atlyginimai visiškai nekilo. Yra netgi nedidelė dalis darbuotojų, kuriems atlyginimai mažėjo, ypatingai įskaitant premijas įvairias. Ir yra dalis darbuotojų, kuriems atlyginimai kilo gerokai sparčiau nei vidurkis“, – tikino ekonomistas Ž. Mauricas.
Per metus algos labiausiai kilo Kauno, mažiausiai – Utenos, Tauragės, Marijampolės apskrityse.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
