Iliuzija ir poreikis gyventi geriau
Psichoterapeuto D. Jakučionio teigimu, normalu, kad žmonės nori uždirbti pinigų. O ištakos to, kad norime uždirbti daugiau, pasak pašnekovo, slypi vaikystėje: „Turtingų tėvų vaikai mato pavyzdį, kad jie yra turtingi ir gali turėti pinigų, neturtingų tėvų vaikai mato, kad jie neturi pinigų ir jie nori tų pinigų, taigi jų siekia.“
Pradėjus pinigų uždirbti ir jų uždirbant vis daugiau, ima didėti ir poreikiai, kurie vėliau tampa įpročiu. Kaip sakė SEB banko asmeninių finansų ekspertė S. Strockytė-Varnė, didesnės pajamos sukuria iliuziją, jog sau galime leisti daugiau, o kartu kyla ir poreikis gyventi geriau:
„Padidėjus pajamoms jaučiamės laisvesni išpildyti norus, kurių galbūt neturėjome galimybės pildyti anksčiau ir, jei neturime aiškaus plano, ateities finansinių tikslų, žinių, kaip tvarkytis su augančiomis pajamomis, kaip pinigus įdarbinti, jie nesąmoningai iškeliauja nebūtinoms išlaidoms.
Bėda, kad prie tokių išlaidų priprantame labai greitai ir staiga vėl pradedame jausti pinigų stygių. Atrodo, ką tik keitėsi atlygis, o pinigų ir vėl trūksta kaip ir anksčiau. Apima jausmas, kad grįžote į pradinį tašką, nors pajamos ir paaugo.“

Du aspektai, kodėl daug išleidžiame
Paklaustas, kodėl taip nutinka – kuo daugiau uždirbame, tuo daugiau išleidžiame ir, nepaisant pakitusios situacijos, vėl gyvename nuo algos iki algos, D. Jakučionis teigė, kad tai susiję su keletu aspektų.
Vienas jų – kai mąstoma tik apie dabartį: „Mums reikia labai stipriai susikaupti, kad galėtume sąmoningai galvoti apie ateitį, nes mūsų smegenys į ją nelabai žiūri, tad automatiškai galvojame apie šiandieną. Taupymas ir investavimas yra galvojimas apie ateitį, nes žmonės sąmoningai atsisėda ir skaičiuoja, kiek pinigų galės uždirbti, jei jų kažkiek atsidės ar investuos, ir tada mažiau išleis.“
Kitas aspektas, pasak psichoterapeuto, kodėl išleidžiame, ką uždirbame, yra susijęs su poreikiais: „Jeigu mes esame nepatenkinę tam tikrų savo poreikių, dažniausiai – emocinių, galime patenkinti juos pinigais. Kažkas dalyvauja vakarėliuose, kažkas leidžia sau valgyti restoranuose ir tam išleidžia daug pinigų. Čia viskas labai priklauso nuo to, kaip mes gebame pamatyti savo poreikius ir juos patenkinti. Jeigu reikia išleisti daug pinigų, klausimas, ar mes iš tikrųjų išleidžiame tam, kam mums reikia, ar labiau dėl to, kad patenkintume tuos emocinius poreikius, kuriems pinigai nereikalingi, bet mes kitaip nemokame jų patenkinti, dėl to patenkiname per pinigus.
Tarkime, žmogus lizingu perka ganėtinai brangų automobilį, kurio jam iš esmės, siekiant patenkinti savo paprastą poreikį nuvažiuoti iš taško A į B, nereikia. Bet tada jis jaučiasi svarbesnis, labiau savimi pasitikintis, atrodo, kad taip padidėja jo savivertė. Nors toks jausmas trunka trumpai, žmogus vis tiek galvoja: mano automobilis geras ir aš esu geras (atsiduria tam tikrame socialiniame sluoksnyje).
Kai žiūrime į savo emocinių poreikių tenkinimą, svarbu pastebėti, ką mes tenkiname ir kodėl, ir ką mes darome su tais pinigais. Kai kuriems būdingas impulsyvus pirkimas, impulsyvus emocinis valgymas, tai irgi pasireiškia per pinigus, nes reikia kažką nusipirkti, kad patenkintų savo svarbumo arba tuštumos pojūtį. Tą tuštumos pojūtį turbūt reikia užpildyti bendravimu su žmonėmis, bet galbūt to padaryti neišeina arba žmogus nenori, bijo ir pan.“

Ar vaikytis pinigų – blogai?
Posakis „visų pasaulio pinigų neuždirbsi“ gali būti pritaikomas kai kuriems žmonėms. Jie daug dirba, iš šono net sukuria įspūdį, kad pinigų tiesiog vaikosi. Paklaustas, ar tai, kad žmogus vaikosi pinigų, yra blogai, ydinga, ar vis dėlto tai kiekvieno pasirinkimas, kaip gyventi, psichoterapeutas D. Jakučionis sakė, kad toks pinigų vaikymasis veikiausiai irgi yra bandymas patenkinti tam tikrus poreikius:
„Ateina pacientų, kurie įsivaizduoja, kad turi uždirbti daug pinigų. Kai pradedi gilintis, jie sako, kad vis dėlto tai yra nesukontroliuojamas dalykas, mano, kad nereikėtų jam taip daryti, bet man vis tiek taip išeina. O gilumoje yra ta šaknis, kad žmogui reikia pritarimo iš artimųjų, kad nesijautė priimtas, mylimas ir dabar mano, kad, jeigu bus labai sėkmingas, tada jį visi priims.
Tai žmogui laimės dažniausiai neatneša, bet jis turi uždirbti kuo didesnę pinigų sumą ir, kai uždirba, jam atrodo, kad jis jau gal yra priimtas. Tačiau po kurio laiko jis vėl sako, kad vėl reikia daugiau uždirbti, nes tai yra bandymas išoriškai patenkinti savo poreikį būti priimtam, bet ne per vidinius dalykus.
Taigi tai nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog tai yra poreikių patenkinimas. Aišku, jeigu ima kenkti kitiems, to daryti nereikėtų. Ar tai yra ydinga, ar ne, čia daugiau yra moralės normų klausimas, bet šiuo atveju vis tiek labiau kalbame apie emocinius poreikius.
Viskas yra gerai ir normalu, jeigu žmonės nori uždirbti pinigų. Jeigu dėl to pradeda aukoti savo sveikatą, artimuosius, šeimą, draugus, jiems atrodo, kad tai nėra gerai. Tačiau, jeigu žmogus tampa labai sėkmingas, ką nors ypatingo, naudingo pasauliui sukuria, tada viskas pasikeičia – aplinkiniai ima vertinti, kad žmogus dirba dėl kilnaus tikslo. Jie ima juo žavėtis, kad tiek pasiekė. Tačiau šeimos nariai, antroji pusė, dėl to darbo, sėkmės, pinigų likusi už borto, vargiai džiaugiasi. Taigi daug kas priklauso ir nuo konteksto.“

Į ką atkreipti dėmesį daugiau uždirbant
Kalbėdama apie tai, kad žmonės kuo daugiau uždirba, tuo daugiau išleidžia, S. Strockytė-Varnė teigė, kad pats išlaidų didėjimas iš principo nėra blogai, jei tai atitinka mūsų tikslus ir finansines galimybes, neveda prie deficitinio biudžeto:
„Problema kyla tada, kai daugiau uždirbdami neinvestuojame į ateitį ir per mažai dėmesio skiriame santaupoms. Taigi, jei augant pajamoms išlaikome subalansuotą požiūrį, galime ne tik mėgautis pagerėjusia padėtimi – leidžiame sau pirkti kokybiškesnius ir brangesnius daiktus, bet tuo pačiu nepamirštame ilgalaikio finansinio saugumo.“
Pasiteiravus, ką turime pastebėti, kai imame daugiau uždirbti, kad asmeninių finansų ekspertės patarimu, pirmiausia – ar pajamų augimas nepadidino impulsyvių pirkinių kiekio ir ar išlaidos neviršija uždirbamų pajamų, t. y., ar asmeninis biudžetas netampa nedeficitiniu:
„Svarbu atkreipti dėmesį į savo įpročius: ar dažnai leidžiame pinigus neplanuotoms pramogoms ar daiktams, kurių nereikia. Tai lengviausia daryti kurį laiką stebint, kur nukeliauja pinigai ir sekant išlaidas. Jau po keleto mėnesių labai aiškiai pamatysite išlaidas, kurios nebuvo būtinos ir lėmė situaciją, kai pinigų trūksta, nors, atrodo, pajamos paaugo. Taigi įsivardijus savo silpnąsias vietas ir priėmus aiškius sprendimus, kaip toliau kontroliuoti išlaidas, situaciją galima pakeisti į gerokai palankesnę.“
Kam žmonės išleidžia pinigus
Pasidomėjus, kam žmonės dažniausiai išleidžia pinigus, S. Strockytė-Varnė sakė, kad apibendrintai atsakyti sunku, nes išlaidų pobūdis yra labai individualus ir priklauso nuo žmogaus vertybių, įpročių ir asmeninės patirties: „Pavyzdžiui, jei vaikystėje trūko pramogų ar kelionių, uždirbdamas daugiau žmogus gali būtent tam skirti didesnę dalį pajamų. Taip pat įtakos turi kultūrinė aplinka ar šeimos tradicijos, pomėgiai, kurie formuoja prioritetus, kur leisti pinigus.
Vis dėlto pastebima, kad dažniausiai didėja tos išlaidos, kurios atspindi norą gyventi patogiau ar atitikti tam tikrą socialinį statusą. Taigi vieni gali pirkti brangesnius drabužius, kiti – daugiau keliauti, treti – keisti automobilius, ketvirti – dažniau lankytis restoranuose, o dar kiti keisti būstą į erdvesnį geresnėje vietoje.“

Pašnekovė pasidalijo, kas svarbu augant pajamoms: „Svarbu išlaikyti subalansuotą gyvenimo būdą, rimtį ir valdyti ne tik savo augančius lūkesčius, bet ir aplinkos. Kai kyla pagunda išleisti daugiau prabangos prekėms, vertėtų nepamiršti ir ilgalaikių finansinių tikslų, kurie lieka svarbūs visais gyvenimo etapais.“
Kaip pasiekti finansinę pusiausvyrą
Paklausta, kur naudinga išleisti daugiau uždirbamų pinigų, asmeninių finansų ekspertė sakė, kad tai yra labai individualu: „Vis dėlto kiekvienas euras, išleistas vertės kūrimui ar geresnei gyvenimo kokybei užtikrinti, yra daug prasmingesnis nei impulsyvus pirkinys, padiktuotas mados ar neišsipildžiusių lūkesčių. Todėl uždirbant daugiau verta investuoti į save: mokslus, sveikatą, profesinį tobulėjimą ar sveikesnį gyvenimo būdą, pavyzdžiui, kokybiškesnį maistą ar sportą.
Taip pat svarbu skirti daugiau pinigų santaupoms, investavimui ir finansinio saugumo stiprinimui. Jei pajamos leidžia, prasminga investuoti į patirtis, kurios teikia džiaugsmą, pavyzdžiui, keliones ar laiką su artimaisiais.“
Baigdama pokalbį S. Strockytė-Varnė pasidalijo patarimu, kad finansinę pusiausvyrą galėsime pasiekti, jei mokėsime ne tik uždirbti daugiau, bet ir valdyti savo pinigus. Pasak jos, įprotis tvarkyti savo pinigus yra daug svarbesnis nei suma, kurią valdome:
„Tai reiškia, kad, jei mokate valdyti mažesnį atlyginimą, tą patį gebėsite daryti ir gaudami didesnes pajamas. Vienas būdų – taikyti 50 / 30 / 20 taisyklę: 50 proc. pajamų skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – norams ir pramogoms, o 20 proc. – santaupoms ir investicijoms. Svarbu nepamiršti savo ilgalaikių finansinių tikslų, saugumo ir jiems augant pajamoms skirti daugiau. Tai padės išlaikyti pusiausvyrą, neviršyti biudžeto ir sukurti finansinį saugumą.“