aA
Atvirai seksualaus turinio žinučių arba apnuoginto kūno vaizdų siuntimas ar gavimas, populiariai vadinamas sekstingu, dar pakankamai naujas reiškinys, tačiau jau spėjęs sukelti audringų diskusijų Vakarų pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Pirmą kartą terminą „sekstingas“ 2005 metais panaudojo Australijos laikraštis „Sunday Telegraph Magazine“, suliejęs angliškus žodžius „sex“ ir „texting“. Jo išpopuliarėjimas – ypatingai Vakarų pasaulyje – neatsiejamas nuo mobiliųjų telefonų ir informacinių technologijų įsigalėjimo šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje išaukštinta vertybė būti seksualiu. Nenuostabu, kad dėl tokių aplinkybių labiausiai jis įtraukia jauniausią visuomenės dalį.

Vertinamas nevienareikšmiškai

Sudėtingame suaugusių žmonių santykių pasaulyje sekstingo etiškumo apibrėžimas dar nespėjo įgyti pakankamai aiškių ribų, o vertinimai varijuoja nuo tyrimais pagrįstų pozityvių dėl naudos porų santykiams iki negatyvių dėl galimo seksualiai agresyvaus elgesio skatinimo.

Tačiau visų sričių specialistai, susiduriantys su šiuo fenomenu, vieningi vienu klausimu – labiausiai sekstingas masina jauniausią visuomenės dalį, tačiau jai ir sukelia daugiausiai pavojų. Išaštrintus gebėjimus naudotis komunikacijų technologijomis turintys jaunuoliai noriai tapatinasi su seksualumą pabrėžiančiais pramogų pasaulio atstovais, tačiau stokoja gyvenimiškos patirties ir kritiško požiūrio.

Kad sekstingas yra gana dažnas reiškinys paauglių gretose, rodo įvairūs tyrimai. 2008 metais JAV vykdytos Nacionalinės neplanuoto ir paauglių nėštumo prevencijos kampanijos metu atliktos 1280 paauglių ir jaunų abiejų lyčių pilnamečių apklausos metu nustatyta, kad kas penktas 13-20 metų jaunuolis ir kas trečias 20-26 metų apklausos dalyvis yra siuntęs savo apnuogintą atvaizdą elektroniniu būdu. Be to, 39 proc. paauglių ir 59 proc. jaunų pilnamečių yra rašę intymias tekstines žinutes.

Tačiau pasaulinėje žiniasklaidoje šis fenomenas pavojaus varpais nuaidėjo tik 2012-aisiais, kai panašius skaičius savo tyrime užfiksavo ir Jutos (JAV) universiteto Psichologijos katedros mokslininkai. Be to, jie nustatė, kad ketvirtadalis paauglių respondentų gautus intymius kadrus persiuntė kitiems pažįstamiems.

Pamokanti lietuvės istorija

Psichologai akcentuoja, kad paaugliai linkę elgtis spontaniškai, todėl iš pradžių veikia, o tik po to galvoja, kas bus išsiuntus nuotrauką ar vaizdo įrašą. Deja, bet dažnu atveju išsiųstos medžiagos nebeįmanoma sukontroliuoti. Specialistų aiškinimu, savo apsinuoginusios simpatijos nuotrauka mobiliajame telefone paaugliams atrodo asmeninio seksualumo įrodymu, nors iš tikrųjų paverčia situacijos įkaitu ar įkaite. Dar sudėtingesni atvejai, kai santykius mezgančių jaunuolių poroje viena pusė patiria kitos spaudimą siųsti intymias nuotraukas ir pasiduoda tam dėl baimės nuvilti.

Vis dėlto pats dažniausias įvardijamas scenarijus – savanoriškai mylimam žmogui siųsto atvaizdo istorija, nesitikint, kad jį pamatys ir kiti žmonės. Tačiau santykiams pašlijus, tokių nuotraukų ar vaizdo medžiagos išplatinimas tampa keršto priemone, negalvojant apie už tokį elgesį gresiančias pasekmes, nes nepilnamečių sekstingas bet kokiame kontekste yra prilyginamas vaikų ar paauglių išnaudojimui ar jų pornografijos platinimui.

Pažymima, kad esmine sekstingo problema ir tampa jo sukeliamos neapgalvotos pasekmės, nes viešoje erdvėje tyčia ar netyčia paskleista intymi nuotrauka gali jos autoriui virsti sudėtinga emocine trauma.

Bene garsiausia šios temos istorija Lietuvoje kilo 2018 m. gruodį, kai internete ėmė plisti apsinuoginusios socialinių tinklų žvaigždutės Karolinos Meschino vaizdo įrašas. Vėliau ji socialinio tinklo paskyroje prisipažino, kad šie vaizdai buvo skirti jos buvusiam vaikinui, su kuriuo draugavo studijų Italijoje metu. „Tuo laikotarpiu, kai siunčiau jam video, mokiausi Italijoje ir draugavome per atstumą. Jaučiausi įsimylėjusi, planavau su žmogumi likti visą gyvenimą, dėl to pasitikėjau ir net nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors liksiu tokia įskaudinta ir pažeminta“, – tuomet apmaudo neslėpė K. Meschino, kurios atvejis tapo viena labiausiai pamokančių lietuviškų sekstingo istorijų.

Pačiu pavojingiausiu atveju specialistai vadina nepažįstamų žmonių prašymus nepilnamečiams atsiųsti intymių nuotraukų. Tokių istorijų schema paprasta – užmezgamas kontaktas bendromis temomis, įgaunamas paauglių pasitikėjimas, kartais iš netikrų profilių apsimetama jų bendraamžiais, o tada įvairiais tikslais prašoma atsiųsti apnuoginto kūno nuotraukų. Vėliau šios nuotraukos tampa šantažo įrankiu, grasinant išplatinti jas. Tokia veikla yra vienareikšmiškai traktuojama baudžiamojo kodekso straipsniais – Lietuvoje nuogo ar apsinuoginusio vaiko, ar paauglio nuotraukų platinimas yra vertinamas kaip nusikalstama veika, prilyginama pornografijos siuntimui ir laikymui.

Ragina susimąstyti

„Kai myli, stogas nuvažiuoja ir gali netyčia pasitikėti visiškai to nevertu žmogumi“. Šiuos K. Meschino žodžius specialistai ragina atsiminti visus paauglius ir neskubėti siųsti intymių nuotraukų, o geriau pagalvoti apie pasekmes: kas būtų, jeigu šią nuotrauką pamatytų kiti žmonės? Kas gali nutikti mano nuotraukoms, jei susipyksiu su žmogumi, kuriam jas siunčiu? Ar tikrai susipyksiu su ja arba juo, jeigu nenusiųsiu tos nuotraukos?

Jei vis dėlto nutiko taip, kad intymi informacija pateko į viešąją erdvę, svarbiausia neatidėlioti ir imtis konkrečių veiksmų. Pirmiausiai patartina pareikalauti informaciją pašalinti ją išplatinusio žmogaus. Jeigu vaizdai plinta socialiniame tinkle, reikia informuoti jo administratorius ir pareikalauti pašalinti intymius vaizdus, kaip pažeidžiančius taisykles.

„Jaunimo linijos“ specialistai akcentuoja, kad, susidūrę su sekstingo pasekmėmis, paaugliai dažniau linkę kreiptis pagalbos į bendraamžius nei į tėvus, nes bijo būti nesuprasti ar pasmerkti. Todėl tėvams, sužinojus apie tokią situaciją, patariama ne skubėti teisti, bet išklausyti vaiką ir kartu ieškoti būdų spręsti problemą. Jeigu vaikas yra nepilnametis, atsakomybė už jo veiksmus tektų tėvams.

Užsakymo nr.: PT_82489997

Sustiprink imunitetą
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Veryga apie naujus draudimus: situacija dabar visiškai kitokia nei buvo pavasarį sveikatos priežiūros paslaugų gali mažėti savaime (151)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) pirmadienį pranešė apie dar vieną naujų...

Mokesčių pakeitimai 2021 metais: perskaičiuota NT vertė, didesni akcizai, naikinama PVM lengvata įtakos turės ir „Brexit“ (263)

Kitų metų valstybės biudžete nenumatoma naujų pakeitimų mokesčių sistemoje, tačiau nuo sausio...

Mokslininkai: pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, gali laukti Čekijos likimas

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis...

Plintant koronavirusui – svarbi informacija tėvams: kas ir kada gali gauti „biuletenį“ už vaikų priežiūrą?

Koronavirusui plintant visuomenėje, dalyje švietimo įstaigų pereinama prie nuotolinio ar mišraus...

Minske sulaikyti medikai: skubią pagalbą pacientams teikiantis skyrius nebegali dirbti Cichanouskaja: režimas išsigando (144)

Minske sulaikyta 11 Baltarusijos respublikinio mokslinio-praktinio centro „Kardiologija“...

„Maximos“ darbuotojoms Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje nustatytas koronavirusas

Pirmadienį, spalio 26 dieną, nustatyti dar 3 nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19...

VMI laiškai pasieks daugybę įmonių: mokestinės paskolos 2 metams – be palūkanų ir be klausimų (6)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) informuoja, jog 20 tūkst. įmonių, įtrauktų į...

Po gražuolės Rasos įvaizdžiu – narkotikai, tėvo smurtas bei skolos (14)

Kadaise Rasa Om buvo gražuolė blondinė iš Kauno, kurią pavaišinti naktiniame klube ne vienam...

„Valstiečių“ palikimas konservatoriams: abejotina koronaviruso statistika ir gyvenimas „kaip bomba“ (1115)

Dieną po rinkimų rinkėjų kelialapį į opoziciją gavusi „valstiečių“ Vyriausybė suskubo...

|Maža didelių žinių kaina