aA
„Phishlabs“ duomenimis, vienu populiariausių būtų išvilioti interneto vartotojų asmens duomenis ir pinigus – „phishing“ – atakų 2018 metais padaugėjo 40,9 proc. Nerimą kelia tai, kad dažnu sukčių taikiniu tampa finansų įmonės, kuriomis vartotojai pasitiki ir, neįsigilinę į gaunamos informacijos srautą, lengvai dalijasi jautria informacija su piktavaliais. Tačiau be šių atakų interneto sukčiai pasitelkia daugybę kitų būdų, siekdami pasisavinti aukų pinigus.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Šis faktas gali nustebinti, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų federalinės prekybos komisijos duomenimis pinigus sukčiai dažniau išvilioja iš jaunų suaugusiųjų. Net 40 proc. 20–29 metų suaugusiųjų, pranešusių apie sukčiavimą, prarado pinigus dėl sukčių kaltės. Tuo tarpu tarp vyresnių nei 60 metų žmonių šis skaičius siekė tik 20 proc. Taigi, nuo piktavalių nėra apsaugoti net puikiai kompiuterį ir internetą įvaldę asmenys.

Norisi tikėti, kad vystantis technologijoms internetas tampa saugesne vieta, tačiau praktikoje tai nepasitvirtina. Kiekvienam būdui užkardyti duomenų ir pinigų vagystes akimirksniu atsiranda naujas sukčiavimo metodas. Vis dėlto, kai kuriuos sukčių naudojamus metodus galima vadinti tikra žanro klasika.

1. Elektroninio pašto „phishing“ atakos

„F-Secure“ duomenimis, daugiau nei trečdalį sukčiavimo atvejų sudaro sukčių siunčiami elektroninio pašto laiškai. Duomenų vagys, imituodami patikimas įmones, laiškuose arba laiškų prisegtukuose prašo vartotoją suvesti svarbius duomenis – slaptažodžius, elektroninės bankininkystės kodus.

Vartotojui suvedus šiuos duomenis arba paspaudus užkrėstą nuorodą, duomenys atitenka sukčiams, o jie gali netrukdomi pasisavinti aukos pinigus. Tipišku tokių atakų pavyzdžiu galėtų būti elektroninės bankininkystės platformas imituojančios svetainės.

Neįgudusiam vartotojui elektroninio pašto „phishing“ atakas atskirti gali būti sunku, todėl ekspertai pataria vengti atidaryti įtartinus laiškus, atidžiai patikrinti siuntėjo adresą, nespausti ant nežinomų nuorodų ir neatidarinėti prisegtukų. Lietuvoje įsikūrę bankai savo klientus taip pat perspėja nesuvedinėti konfidencialių duomenų į trečiųjų šalių svetaines ar elektroninius laiškus. Šiuos duomenis prašoma suvesti tik oficialiose elektroninės bankininkystės platformose.

2. Netikros internetinės parduotuvės

Apsipirkinėjimas internetu daugeliui atrodo patrauklus. Įsigyjant reikiamus daiktus tokiu būdu taupomas laikas, be to, internetinės parduotuvės neretai pasiūlo dar ir nemokamą prekių pristatymą. Tačiau šią patogią paslaugą dažnai išnaudoja populiarių parduotuvių ar žymių prekės ženklų vardu prisidengę sukčiai.

Tipišku šio sukčiavimo būdo pavyzdžiu galėtų būti ilgą laiką „Instagram“ tinkle reklamuota internetinė parduotuvė, siūliusi įsigyti populiaraus prekės ženklo „North Face“ drabužius su 80 proc. nuolaida. „northerns.site“ pasivadinusi parduotuvė imitavo oficialią „thenorthface.com“ svetainę.

Netikromis internetinėmis parduotuvėmis prisidengusiems sukčiams pinigus išvilioti nesunku – tokia parduotuve patikėjęs žmogus suveda savo duomenis į registracijos formą ir šie duomenys pasisavinami arba pervedęs pinigus į sukčių nurodytą sąskaitą vartotojas niekada taip ir nesulaukia užsakytos prekės.

Atpažinti netikras parduotuves gali padėti portale „esaugumas.lt“ pateiktos gairės (https://esaugumas.lt/lt/naujienos/kaip-atpazinti-suklastota-elektronine-parduotuve/488). Nematytas internetines parduotuves taip pat rekomenduojama patikrinti kuriuo nors internetinių svetainių patikros įrankiu, parodančiu svetainės sukūrimo datą, registracijos vietą, apie ją gautus kitų vartotojų skundus.

3. Laimėjimo loterijoje apgavystė

Pranešimas apie laimėjimą loterijoje gali ne tik nudžiuginti, bet ir sukrėsti. Dėl šios priežasties tokius pranešimus gavę žmonės dažnai nėra linkę išanalizuoti situaciją, pasidomėti, apie kokią loteriją kalbama pranešime.

Paprastai sukčių išplatintą informaciją apie laimėjimą auka gauna elektroniniu paštu. Jame prašoma atsakyti laiško siuntėjams. Netrukus paaiškėja, kad norėdamas atsiimti didžiulį prizą asmuo privalo sumokėti nedidelį mokestį. Pasisavinę pinigus sukčiai dingsta.

Norint nepatekti į sukčių pinkles svarbu gavus pranešimą apie laimėjimą pasitikrinti apie kokią loteriją kalbama, kada ji vyko. Juk laimėti žaidime, kuriame net nedalyvavote, tikrai negalėjote. Sukčius taip pat išduoda mokesčio prašymas, įtartini elektroninio pašto adresai, nenoras dalintis tikslia informacija.

4. Netikros antivirusinės programos

Nuolatiniai interneto vartotojai greičiausiai ne kartą yra pastebėję iššokančias žinutes, perspėjančias, kad jų kompiuteris – sunkiai užkrėstas virusu. Vienintelė siūloma išeitis – įdiegti pranešime siūlomą antivirusinę programą. Kartu su ja į aukos kompiuterį atsiunčiamos ir kenkėjiškos programėlės, galinčios sekti kompiuterio naudotojo veiksmus, pavyzdžiui, įsiminti suvestus elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir ištuštinti programėlę atsisiuntusio asmens sąskaitą.

Išvengti šios apgavystės galima kompiuterį nuskenavus įdiegta patikimo gamintojo antivirusine programa. Ji parodys, ar iš tiesų verta nerimauti dėl kompiuterio saugumo. Taip pat nederėtų skubėti spausti ant įtartinų nežinomų iššokančių langų ar nuorodų.

5. Ekonominės apgavystės

Ekonominės arba spartaus praturtėjimo apgavystės paremtos žmonių svajone greitai ir be didelių pastangų pralobti. Kibernetiniai nusikaltėliai, siūlydami labai gerai apmokamą nesudėtingą darbą, išvilioja iš aukos banko duomenis, socialinių paskyrų slaptažodžius ar kitą jautrią informaciją. Dažniausiai tokio pobūdžio apgavikų skelbimuose auka viliojama laisvu darbo grafiku ir ypač dideliu valandiniu atlyginimu, žadama, jog darbui atlikti prireiks tik nešiojamo kompiuterio ir „Facebook“ paskyros bei išmaniojo telefono.

Įgudusiam vartotojui tokio tipo apgavystes atpažinti nėra sunku. Įtarimą dažniausiai sukelia grafinių elementų gausa sukčių svetainėse, pasitelkiami iššokantys langai, skirtingi šriftai, paryškintos patraukliausios pasiūlymo detalės. Tačiau sukčiai gali veikti ir prisidengę netikromis socialinių tinklų anketomis. Dėl šios priežasties, prieš susidomint darbo skelbimu, verta atsakyti sau į keletą klausimų:

• Ar pažįstu darbą žadantį žmogų?
• Ar jis žino mano vardą, pavardę, dėl kokių priežasčių šis darbas man siūlomas?
• Ar už šį darbą realu gauti tokį užmokestį?
• Kokių duomenų prašo darbą siūlantys asmenys?

6. Romantinės apgavystės

Romantinės apgavystės, dažniausiai vykdomos pasitelkiant socialinius tinklus arba specializuotas pažinčių svetaines, labai panašios į ekonomines apgavystes. Skirtumas tik tas, kad vietoje pinigų ir pripažinimo troškimo jos apeliuoja į aukos emocijas. Netikromis anketomis prisidengę sukčiai ieško pažeidžiamų asmenų – neseniai praradusių antrąją pusę, vienišų, nepasitikinčių savimi – ir mėgina su jais užmegzti kontaktą. Pajutęs ryšį su apgaviku žmogus gali būti nesunkiai įtikintas skolinti sukčiams pinigus, atskleisti jautrią finansinę informaciją.

Norint neįkliūti į romantinių apgavikų pinkles svarbu laikytis tam tikros socialinių tinklų higienos – atsargiai bendrauti su internete sutiktais nepažįstamaisiais, nesidalinti intymia informacija, neskubėti rodyti pasitikėjimo.

7. Netikrų naujienų apgavystės

Žiniasklaidoje apie netikras naujienas girdime kasdien, vis dėlto, tik nedaugelis interneto vartotojų nuodugniai įsigilina į jiems siūlomą turinį. Netikras naujienas pasitelkę sukčiai dažniausiai imituoja patikimas interneto svetaines ir jose skelbia tiesos neatitinkančią informaciją. Tokio tipo apgavystės pavyzdžiu galėtų būti Lietuvos interneto vartotojus palietusi apgavystė, kuomet „Cosmopolitan“ interneto svetainę imituojančiame tinklalapyje buvo reklamuojami dietiniai papildai „Dietonus“. Reklamuojant papildus pasitelkti išgalvoti faktai ar netikri žymių žmonių interviu, liaupsinantys minėtą produktą.

Tokia reklama susigundęs vartotojas gali įsigyti reklamuojamą papildą, sumokėti pinigus ir negauti prekės arba gauti ne tai, ko tikėjosi.

Iš pirmo žvilgsnio identifikuoti melagingas naujienas, ypač tik neseniai internetu pradėjusiam naudotis žmogui, gali būti sudėtinga. Vis dėlto, sukčių žinutes išduoda įtartini URL adresai, įkyri kurio nors produkto reklama, gramatinės klaidos tekstuose (dažnai į asmens gimtąją kalbą jie tiesiog išverčiami pasitelkus automatinio vertėjo funkciją).

Nuo tokio tipo apgavysčių vis dar nukenčia didelė dalis žmonių. Šios atakos tampa pavojingesnėmis, jei jas vykdant pasitelkiami autoritetai, žymūs žmonės.

8. Pavojų imituojančios apgavystės

Šiuo sukčiavimo būdu nusikaltėliai bando įbauginti savo auką ir tokiu būdu pasisavinti jos pinigus. Dažniausiai tam pasitelkiama išgalvota istorija – elektroniniu paštu ar telefonu nusiunčiamas pranešimas apie pagrobtą giminaitį, reikalaujant išpirkos; grasinama atskleisti kompromituojančią informaciją darbdaviams; pranešama apie į bėdą patekusį artimą žmogų. Tokio tipo apgavystėmis užsiimantys sukčiai paprastai turi sukaupę nemažai duomenų apie auką – žino artimųjų vardus, darbovietę, aukos ir jos rato žmonių dienotvarkę.

Į sukčius paspęstus spąstus aukos paprastai įkliūva dėl pirminio šoko, patirto gavus žinutę. Sukčiai spaudžia žinutės gavėją reaguoti greitai, negalvoti, didina spaudimą priimti sprendimus.

Geriausia, ką galima padaryti, įtarus šio tipo apgavystę – logiškai apmąstyti susidariusią situaciją. Ar ji – reali? Kodėl būtent šis asmuo praneša tokią informaciją? Taip pat derėtų tuoj pat susisiekti su žinutėje minimu artimuoju ar draugu, tai – paprasčiausias būdas įsitikinti, kad pavojus nėra tikras.

9. Sveikinimo atvirukų apgavystės

Daugelis iš mūsų įvairiomis progomis esame gavę sveikinimo atvirukų. Tačiau juos siunčia ne vien gero linkintys žmonės, bet ir sukčiai. Dažniausiai paspaudus ant elektroniniu paštu gautos sveikinimo žinutės kompiuteris infekuojamas virusu, į jį gali būti instaliuota slaptažodžių sekimo programinė įranga. Tokiu būdu nusikaltėliai pasisavina aukos finansinius duomenis.

Laimei, iš nežinomų elektroninio pašto adresų siunčiamos žinutės dažniausiai automatiškai patenka į „reklamų“ ar „šlamšto“ aplankus ir pačiam vartotojui dėl jų nebereikia jaudintis. Vis dėlto, gavus netikėtą įtartiną laišką iš nežinomo siuntėjo nereikėtų spausti ant jame esančių nuorodų, atsisiųsti prisegtukų.

10. Kelionių apgavystės

Internete daugeliui yra tekę matyti intriguojančius kelionių pasiūlymus, kurie atrodo tiesiog per geri būti realybe. Taip greičiausiai yra dėl to, kad šie pasiūlymai – tik gudriai sukčių paspęstos pinklės. Platindami netikrus kelionių pasiūlymus elektroniniu paštu, interneto svetainėse ar telefonu sukčiai įtikina auką sumokėti už kelionės paketą ir taip pasisavina pinigus. Tokiu pasiūlymu susigundęs žmogus lieka ir be kelionės, ir be pinigų.

Kurdami kelionių apgavystes sukčiai kartais persistengia – jų pasiūlymas būna tiesiog per geras, kad būtų tiesa ir sukelia įtarimą. Identifikuoti tokio tipo sukčiavimą galima pasitikrinus, kokia agentūra siūlo kelionę, ar apie ją yra atsiliepimų, ar pasiūlyme pateikta informacija atrodo įtikinama.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.5000

Top naujienos

Hobį darbu pavertęs panevėžietis: veikla prasidėjo todėl, kad valgyti norėjosi

Panevėžio rajone gyvenantis menininkas Erikas Hincas jau trisdešimt metų užsiima keramika ir...

Madingasis „Open Kitchen“ – ant prekystalio: tikisi, kad nuostoliai ir skolos neatbaidys (23)

Šiltuoju metų laikotarpiu Užupyje gardžiais kvapais vilniečius viliojančiam projektui „ Open...

Onkologė patarė, kokios priemonės padės laiku pastebėti krūties vėžį

Lietuvoje moterims nuo 50 metų suteikta nemokama galimybė kas 2 metus atlikti mamografinį krūtų...

Šalto dušo išbudintas „Žalgiris“ po atkaklios kovos palaužė „Rytą“ (205)

Slogiai startavęs Kauno „Žalgiris“ (13-0) panaikino 15 taškų deficitą bei antrą kartą šį...

Svaigūs jaunimo vakarėliai šokiravo net pareigūnus (71)

Kai kurie Gargždų moksleiviai pastaraisiais mėnesiais pakliuvo pareigūnų akiratin. Mat spalio...

Po vizito pas odontologę: vieną akimirką sąmoningas, kitą guliu ant žemės, burnoje – kraujo skonis, šalia – pusė danties (171)

Dėl danties skausmo odontologijos klinikoje pagalbos ieškojęs vaikinas liko be trijų priekinių...

Rimvydas Valatka. Parazitų, fanatikų ir mišugenų reikalui – visada pasiryžę (139)

Asfaltas iki nieko apie nieką nežinančio, už nieką neatsakančio Ministro Pirmininko namų...

Kauno priemiestyje, gyvenamojo namo kieme, nukrito lėktuvas – žuvo žinomas pilotas su mokiniu papildyta liudininko pasakojimu ir aviatorių nuomone (489)

Sekmadienį, 13.51 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112...

Senokai viešumoje matyta Erika Purauskytė su dukromis ragavo sveikuoliškus tortus (22)

Artėjantis žiemos švenčių laikotarpis ne vienam tampa galvos skausmu. Kuo šį kartą pavaišinti...