aA
Melagingos, klaidinančios naujienos, faktai sumišę su išgalvotais teiginiais nėra šių dienų fenomenas. Dezinformacijos pėdsakus mokslininkai aptinka net senosios Romos istorijoje, kai Antonijos sutiko Kleopatrą, o jo politinis priešininkas Oktavianas ėmėsi šmeižikiškos kampanijos, ant monetų įsakydamas iškalti trumpas užgaulias žinutes, savotišką „Twitter“ žinučių protėvį. Tuo metu netikros žinutės atvėrė Oktavianui kelią į pirmojo romėnų imperatoriaus sostą.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Tačiau, nepaisant senos melagingų naujienų ir informacijos falsifikavimo kilmės, XXI amžius neabejotinai įeis į pasaulio istoriją kaip informacijos ir dezinformacijos amžius. Visų pirma, dėl to, kad skelbti netikrą informaciją tapo daug paprasčiau – ji žaibišku greičiu sklinda interneto portaluose, socialiniuose tinkluose. Didele dalimi prie jos sklaidos prisideda neatidūs interneto vartotojai, stokojantys kritiško mąstymo ir informacijos patikros įgūdžių. Visų antra, naujausios technologijos šiandienos sukčiams puikiai tarnauja, siekiant sukurti dar labiau įtikinamus melus ir taip manipuliuoti skaitytojo įsitikinimais.

Vis dėlto, atskirti melagingas naujienas nuo tikrų – įmanoma. Tereikia pasitelkti keletą įrankių ir ugdyti teksto suvokimo, vertinimo įgūdžius.

Ar ši svetainė – tikra?

Patekus į nežinomą įtartiną interneto svetainę pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar ji nėra tik sukčių paliktas jaukas. Lengviausia tai padaryti, pasitelkus nemokamus internetinius įrankius, pavyzdžiui, „URLVoid“, „Sucuri“, „VirusTotal“ ar „Is It Hacked?“ Nukopijavus svetainės URL adresą į vieną iš šių įrankių, jis automatiškai suteiks informaciją apie svetainės registracijos šalį, domeno savininkus, sukūrimo datą. Šie įrankiai taip pat įvertina, ar svetainėje nebūta sukčiavimo atvejų, ar ji neužkrėsta virusais. Matydami šią informaciją prieš akis, galėsite objektyviau įvertinti jos patikimumą.

Ar svetainėje patalpintas turinys priklauso vienai iš šių kategorijų?

Ne pelno siekianti tarptautinė kovos su melagingomis naujienomis organizacija „First Draft“ išskiria septynias informacinių sutrikimų kategorijas – satyrą arba parodiją, klaidinantį turinį, imituojantį turinį, sufabrikuotą turinį, neteisingas sąsajas, neteisingą kontekstą ir manipuliuojantį turinį. Kiekviena šių kategorijų atspindi skirtingus būdus sakyti netiesą. Prieš dalindamiesi straipsniais, socialinių tinklų žinutėmis, vaizdo įrašais ir kita informacija įsitikinkite, ar jus sudominęs turinys nepriklauso vienai iš šių kategorijų.

Melangingos informacijos internete tipai
Melangingos informacijos internete tipai
© DELFI

Vertindami internete rastą turinį atsakykite sau į keletą klausimų: ar šis straipsnis, vaizdo įrašas sukurtas provokuojamu tonu, siekiant įteigti tam tikrą žinutę? Ar visi šioje svetainėje esantys tekstai parašyti pašiepiamu tonu, yra sensacingi? Ar šiame turinyje nėra nutylėtų, praleistų esminių faktų? Ar ši sąsaja tikrai logiška ir tiksli? Ar šiame tekste, vaizdo įraše atspindėta tik vienos pusės pozicija?

Apmąstę šiuos klausimus, galėsite nuosekliau nustatyti jus sudominusios informacijos patikimumą ir vertę.

Kas tai sukūrė?

Radę jus sudominusį straipsnį ar kitokio formato turinį, visada ieškokite jį sukūrusio žurnalisto pavardės. Jei jos nerandate, tai – pirmasis ženklas, kad turinys gali būti klaidinantis. Žurnalistai žino, kad autorystės nurodymas prie kūrinio suteikia jam papildomos vertės, todėl dažniausiai ją nurodo. Be to, kiekvienam žurnalistui svarbu pildyti savo portfolio.

Padėti atpažinti patikimą turinį gali ir kito patikimo žiniasklaidos kanalo nurodymas šaltinių skiltyje. Tai reiškia, kad straipsnis buvo perspausdintas, o originali jo versija priklauso šaltiniuose nurodytai svetainei.

Kada tai buvo sukurta?

Dar vienas kriterijus, galintis padėti atpažinti tikras ir patikimas naujienas – žinutės paviešinimo svetainėje data. Prieš dalinantis nauju turiniu visada rekomenduojama patikrinti, kada jis buvo paviešintas. Galbūt jus sudominęs turinys nėra melaginga informacija, tačiau jei jis buvo spausdintas seniai, tekste esanti informacija gali būti pasenusi ir nebeaktuali.

Ar šie faktai – tikri?

Internete veikia daugybė specializuotų faktų tikrinimo portalų, kurie informacijos patikrą jau įvykdė už jus. Jei jus sudominęs turinys sulaukė daug kitų interneto vartotojų dėmesio, didelė tikimybė, kad jame esančią informaciją jau patikrino vienas iš šių portalų. Keletas didžiausių faktų tikrinimo portalų anglų kalba yra šie:

Media Bias/FactCheck (MBFC News)
• Snopes
• PolitiFact (skirtas tikrinti JAV politikos pareiškimus)
• FactCheck.org
• TruthOrFiction.com
Poynter.org
• Washington Post Fact Checker

Tam, kad įsitikintumėte informacijos tikrumu kartais į „Google“ paieškos laukelį tereikia suvesti trumpą straipsnio tezę. Jei jis buvo patikrintas faktų tikrintojų, pirmosiose paieškos pozicijose greičiausiai rasite atsakymą į savo užklausą.

Vienu tokių pavyzdžių, kai populiari socialinių tinklų istorija buvo greitai demaskuota faktų tikrintojų, galima įvardyti istoriją, pasirodžiusią populiariame Ispanijos portale haynoticia.es. Trumpoje žinutėje buvo pranešta, esą du bažnyčios patarnautojai Santiago de Compostela katedroje į smilkalų smilkytuvą pribėrė marihuanos.

Provokuojantį pranešimą netrukus pasigavo kiti interneto portalai, juo ėmė aktyviai dalytis socialinių tinklų lankytojai. Netrukus šią istoriją demaskavo faktų tikrinimo portalas „Snopes“, paaiškindamas, kad istorijoje minimi įvykiai niekada nevyko, o pirminis šios žinutės šaltinis haynoticia.es yra populiari Ispanijoje satyrinė svetainė. Taigi, ši istorija buvo specialiai minėto portalo žurnalistų sukurtas pokštas.

Ar šios iliustracijos – tikros?

Jei pirmieji puslapio ir jo turinio analizės žingsniai nepadėjo įsitikinti informacijos tikrumu, kitas žingsnis – įsigilinti į prie teksto pridėtas iliustracijas. Kartais tekste minimi faktai gali būti tikri, tačiau iliustruoti netikromis nuotraukomis – tuomet sukuriama klaidinanti skaitytoją sąsaja.

Norint įsitikinti prie teksto pateikiamų iliustracijų tikrumu rekomenduojama pasitelkti nemokamą įrankį „Google Reverse Image Search“, pateikiamą interneto naršyklės papildinio forma. Šiuo įrankiu galima patikrinti visas internete, socialiniuose tinkluose ar el. pašte randamas iliustracijas – tereikia ant paveikslėlio spustelti dešinį pelės klavišą ir pasirodžiusiame meniu surasti įrankio pavadinimą. Įrankis leidžia pasirinkti vieną ar kelias paieškos sistemas, kuriomis ieškos atvaizdo. Atlikus paiešką matysite, kokiose kitose interneto svetainėse ir kontekstuose buvo panaudotas tas pats atvaizdas. Taip pat galėsite sužinoti originalų atvaizdo šaltinį. Šie požymiai padės įvertinti, ar atvaizdas yra tikras.

Jei „Reverse Image Search“ nedavė reikiamo rezultato, vadinasi, atvaizdas yra naujas arba ne toks populiarus. Tokiu atveju praverčia kitas nemokamas įrankis – „FotoForensics“. Šis įrankis vykdo JPEG kodavimo klaidų lygio analizę (error-level analysis, ELA) ir parodo atvaizdo kompresijos lygius. Dažniausiai, jei išanalizuotoje atvaizdo versijoje kuri nors jame esanti detalė smarkiai išsiskiria iš kitų – yra šviesesnė ar ryškesnė – didelė tikimybė, kad ši atvaizdo dalis buvo redaguota. Vadinasi, išauga tikimybė, kad toks atvaizdas nėra tikras.

Panašią, tik dar gilesnę, atvaizdų analizę atlieka ir nemokamas įrankis „Forensically“. Atvaizdų metaduomenis taip pat galima išanalizuoti laisvai prieinama „Windows“ programėle „JPEGsnoop“.

Ar šis vaizdo įrašas – tikras?

Vaizdo įrašų tikrumą patikrinti vis dar sunkiausia, tačiau pasitelkiant internetinius įrankius apie juos galima gauti daugiau žinių.

Vienas tokių įrankių – „YouTube Dataviewer“, suteikiantis daugiau informacijos apie „Youtube“ svetainėje patalpintus vaizdo įrašus. Šiek tiek išsamesnis įrankis – nemokamas naršyklės papildinys „InVid browser extension“, leidžiantis paanalizuoti „Youtube“, „Facebook“ ar „Twitter“ patalpintus vaizdo įrašus. Šis įrankis jų naudotojui leidžia sužinoti, ar tas pats vaizdo įrašas jau buvo paviešintas anksčiau, kur jis buvo nufilmuotas. Juo taip pat galima išskirstyti pasirinktą vaizdo įrašą atskirais kadrais ir atidžiau apžiūrėti vieną ar kitą jo dalį.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.3077

Top naujienos

Švelnūs orai truks nebeilgai (4)

Slenka ko gero paskutinės švelnios vėlyvo rudens dienos. Antroje savaitės pusėje tikimasi, kad...

Buvęs prokuroras sudėliojo svarbiausius akcentus Kauno žudynių byloje: Venckienė ir Venckus buvo pasirūpinę alibi (582)

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtusią Kauno žudynių bylą sekė Drąsiaus Kedžio ir Andriaus...

Šnipų mainų paslaptys: kodėl su lietuviais iškeistas norvegas domino JAV ir Rusijos žvalgybas (90)

„Kalėdos Maskvoje“, – tokia nuotrauka iš Raudonosios aikštės 2017 gruodžio 5-ąją...

Didesnės kainos gali sustabdyti cigarečių pakaitalų populiarėjimą DELFI specialiai iš Londono (22)

Vyriausybei siekiant padidinti akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, specialistai sako, kad...

Vaikino pasiūlymas pasibaigus pasimatymui tapo nepavykusio vakaro vinimi: merginos, būkite protingos (67)

Vaikinas mane užkalbino mano tuometinėje darbovietėje-drabužių parduotuvėje. Maniau pakalbėsim...

Kai medžiotojas nušovė du vilkus – vilkė atėjo atsisveikinti su žuvusiais jaunikliais (438)

Dvidešimt metų medžiojantis Kazimieras Urmanavičius prasitarė, jog tądien, kai ruošėsi...

Skelbiama, kad „Žalgiris“ pasiruošęs išsiskirti su Perezu, jam jau numatyta pamaina (11)

Kauno „Žalgiris“ netrukus gali atsisveikinti su meksikiečiu Alexu Perezu, skelbia 24sek...

Kauniečio lentynoje duona guli jau 4 mėnesius, o vis dar kaip nauja: ko į ją deda? (157)

DELFI skaitytojas buvo nustebintas – į spintelę prieš keturis mėnesius padėta duona atrodė...

Sudie elegantiškiems batams – štai, kokie aulinukai bus madingiausi šią žiemą (23)

Šį šaltąjį sezoną praktiškumo ( angl. „practi-cool“ ) tendencija keičia iki šiol madoje...

Kaip jaučiasi vyrai, kai moteris žengia pirmą žingsnį (42)

„Reddit“ forume buvo išsamiai aptartas visiems seniai ramybės neduodantis klausimas: „Kaip...