aA
Šiandien kibernetinio saugumo svarba jau neabejoja niekas. Vis didėjantis kibernetinių atakų skaičius daro didėjančią žalą įvairioms įstaigoms, valdžios institucijoms ir privatiems asmenims. Lietuvoje suskaičiuojama apie pusantro šimto kibernetinių atakų per dieną, o pastaraisiais metais nuskambėjo atvejai, kai net gerai žinomos mūsų šalies įmonės tapo interneto sukčių manipuliacijų ir šantažo aukomis.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Kas yra kibernetinė ataka ir kuo ji pavojinga?

Mūsų kasdienybėje atsiranda vis daugiau prietaisų, turinčių programinę įrangą – programuojami ne tik kompiuteriai, telefonai, bet ir automobiliai, lėktuvai, medicininiai prietaisai, namų sistemos. Nors iš pažiūros visos šios technologijos gali atrodyti saugios, kasmet net itin gerai žinomų gamintojų įrenginiuose aptinkama saugumo spragų.

Kibernetinės atakos, paprastai pavienių asmenų arba organizacijų organizuojamos iš anoniminio šaltinio, yra elektroninėje erdvėje vykdomas puolimas. Juo įvairiomis kenkėjiškomis priemonėmis taikomasi į informacines sistemas, infrastruktūros objektus, kompiuterių tinklus, asmeninius kompiuterius.

Kibernetiniai sukčiai savo veiksmais gali siekti kelių tikslų – išvilioti pinigus apgaule arba juos pasisavinti įsilaužus į bankininkystės sistemas, paviešinti jautrią informaciją, skleisti šmeižtą, manipuliuoti ir šantažuoti.

Lietuvoje 2018-aisiais buvo užfiksuoti 53 183 kibernetinio saugumo incidentai. Visai neseniai mūsų šalyje pradėta naudoti nauja įranga, skirta tiksliau nustatyti kibernetines atakas, įsilaužimus ir kitokio kenkėjiško programinio kodo apraiškas internetinėje erdvėje, tačiau net 52 proc. lietuviškų interneto svetainių turinio valdymo sistemų yra pažeidžiamos.

Kaip su kibernetiniais sukčiais kovoja pasaulis?

Kibernetinių sukčių aukomis vis dėlto dažniau tampa stambios įmonės, o ne privatūs asmenys. Specialistai neabejoja, kad didžiausią įtaką sprendžiant kibernetinio saugumo problemas turėtų kiekvienoje šalyje rengiami įstatymai, reguliuojantys įmonėse taikomus saugumo standartus.

Šių metų pradžioje atlikto tyrimo duomenimis, lyginant įvairias pasaulio šalis, pastebimas didelis saugumo lygio atotrūkis. Kaip labiausiai kibernetinėje erdvėje pažeidžiama šalis įvardijamas Alžyras, o saugiausia šalimi paskelbta Japonija.

Iki 2019 m. sausio Japonijoje buvo beveik 119 milijonų aktyvių interneto vartotojų. Nuolat plečiantis vartotojų ratui, saugumo tema šioje šalyje tapo svarbia vidaus problema. Anot Nacionalinės policijos agentūros (NPA), praneštų atvejų, susijusių su elektroniniais nusikaltimais, skaičius 2017 m. pasiekė maždaug 130 tūkst. Apskaičiuota, kad 2017 m. Japonijoje dėl kibernetinių grėsmių padaryta žala siekė 2,1 milijardo JAV dolerių.

Siekiant kovoti su kibernetinėmis atakomis, Japonijoje sukurta sistema, apimanti beveik 8000 organizacijų ir verslo operatorių, turinčių pažangiausias technologijas visoje šalyje, kad būtų galima keistis informacija apie elektroninius nusikaltimus. Be to, daugiau kaip 90 proc. įmonių pranešė, kad įgyvendino informacijos saugumo priemones kovai su grėsmėmis internete. Dauguma ataskaitą teikiančių įmonių teigė, kad kompiuteriuose ir kituose įrenginiuose yra įdiegusios antivirusines programas.

Kitas puikus kovos su kibernetinėmis grėsmėmis pavyzdys yra Danija, įstatymus, susijusius su kibernetiniu saugumu, įtraukusi daugybėje sektorių – finansų, baudžiamosios teisės, sveikatos, telekomunikacijų, transporto ir kituose. Puikiais saugumo rodikliais taip pat gali pasigirti JAV, Kanada, Prancūzija, o geriausiai pasiruošusiu kibernetinėms atakoms pripažintas Singapūras.

Neabejotinai svarbų vaidmenį didinant šios problemos aktualumą atlieka ir žiniasklaida, kitos medijos priemonės, informuojančios pažeidžiamiausias grupes, įvairios užsienio šalyse vykdomos iniciatyvos ir akcijos. Pavyzdžiui, Europoje ir JAV spalio mėnuo skelbiamas kibernetinio saugumo mėnesiu, o kai kurios šalys pasirenka vieną dieną, skirtą problemos aktualinimui.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Henrikas Daktaras nenori kalėti iki gyvenimo galo: skyrė teismui emocijų kupiną kreipimąsi (174)

Kauno šešėlinio pasaulio lyderiu anksčiau vadintas Henrikas Daktaras, pravarde Henytė prašo...

Kručinskienė apsisprendė: išsikrausto (184)

Eglė ir Gintaras Kručinskai pagaliau sutiko – išsikraustys į Kauno miesto savivaldybės...

Asfaltuojama prezidentės Grybauskaitės namų gatvė: kainą perpus pasidalino gyventojai ir savivaldybė (244)

Vasarą kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės namų gatvėje vyksta asfaltavimo...

Palionis patvirtino: valdžios pažadėtųjų vaučerių nebus

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis braukia dalį projektų, kurie, pasak jo, per brangūs arba...

Paskelbta manekenės Didžiūnaitytės tragiškos žūties ikiteisminio tyrimo pabaiga: 18 tomų medžiagos - 64 asmenų liudijimai (70)

Po beveik pusę metų trukusio ikiteisminio tyrimo procesinių sprendimų teisėtumo kontrolės etapo...

Linas Kojala. NATO: namai – pragarai, be namų negerai (21)

„Pusryčiai su Donaldu Trumpu ir omletas buvo puikūs – juk amerikiečiai už viską...

Konservatoriai Skvernelį apkaltino nepagarba Seimui (229)

Nors pirmadienį premjeras Saulius Skvernelis grįžo į darbą po laikino nedarbingumo, tačiau...

Daržovių ir makaronų patiekalas – pasigaminkite ir pamatysite, kaip bus skanu

Šiandien jums sveiko maisto gamybos studijos „Good Food Studio“ įkūrėja Aistė Švetkauskė...

Įvardijo labiausiai paplitusią parazitinę ligą Lietuvoje: užsikrėsti labai paprasta

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC ) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių...