aA
Vokietijos nacių lyderis Adolfas Hitleris autobiografinėje knygoje „Mein Kampf“ (liet. „Mano kova“) rašė, kad propagandos meną esi įvaldęs tuomet, kai supranti ir sugebi atrasti jausmingiausias didžiųjų masių idėjas. Tai atveria vartus į masių dėmesį, o per jį – į širdį. Ta pati propagandos technika, siekiant atverti skaudžiausias visuomenės žaizdas, įsimaišyti į įvairius judėjimus ir sukelti sumaištį šiandien plačiai vartojama Kremliaus režimo.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Įvairūs protesto judėjimai, visuomeninės akcijos, pasipiktinusių piliečių grupės, pavyzdžiui, plačiai nuskambėjusi kampanija prieš Norvegijoje tarnybų atimamus vaikus, „antivakserių“ grupės – tikras laimikis informacinio karo meistrams. Dažnai šias grupe vienija įsisenėjęs nepasitenkinimas, nepateisinti lūkesčiai ir emocijos, kurias, paspaudus reikiamus mygtukus, lengva dar labiau įaudrinti.

Pavyzdžių galima rasti ne tik Lietuvoje

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus, daug metų analizuojančio propagandos taktikas, protesto judėjimai ir akcijos dažniausiai gimsta natūraliai ir tai nėra kažkoks išskirtinis Lietuvos bruožas – žmonės vienijasi į judėjimus daugelyje šalių. „Taip buvo anksčiau, taip yra ir dabar. Anksčiau tai labiau rėmėsi gandų grandinėmis, tradicine žiniasklaida; dabar tai įgalinama šiuolaikinėmis technologijomis“, – sako specialistas, pridurdamas, kad „ar tai būtų sovietmetis, ar dabartinės Kremliaus operacijos, visada buvo bandoma išnaudoti tokias lengvatikių grupes savo tikslams. Iš tikro, tokias auditorijas gana lengva paveikti, jomis manipuliuoti, galbūt net išvesti į gatves.“

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kalbėdamas apie tai, kaip visuomenės judėjimai gali būti išnaudojami priešiškų valstybių strateginiams tikslams vykdyti, N. Maliukevičius prisimena 2016 metais Vokietijoje neva Arabų imigrantų išprievartautos Rusijos vokietės Lizos istoriją, kuri pasirodė esanti melas. Tais metais melagingas paauglės išprievartavimo atvejis sukėlė didžiulį neapykantos imigrantams pliūpsnį. Istorija nesitraukė iš žiniasklaidos antraščių daugiau nei dvi savaites, o sėkmingiausiai ją išnaudojo Rusija.

„Tai buvo tikslinga operacija, kurią savo oficialioje retorikoje netrukus pasigavo Lavrovas. Viskas prasidėjo nuo tokio informacinio burbulo, kuriuo vėliau pasinaudojo Kremlius, išvedant rusakalbius į Berlyno gatves ir keliant sumaištį bei nepasitenkinimą tuometine Vokietijos valdžias“, – prisimena N. Maliukevičius.

Lizos įvykis buvo sufabrikuotas, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visi socialiniai judėjimai yra tokie. Dažnu atveju propagandos taikiklyje atsiduria pagrįstos akcijos.

„Kai šnekame, kodėl šios operacijos yra tokios paveikios, reikia suprasti, kad jos yra nukreiptos į gryną emociją. <...> Čia ir yra Kremliaus propagandos iššūkis – jie deligitimizuoja normalius protesto judėjimus“, – įsitikinęs N. Maliukevičius.

Siekia nukreipti dėmesį

Pasak jo, tokių į emocingas žmonių grupes nutaikytų atakų labai rimtai vertinti nereikėtų. Jos pasiekia palyginti nedidelę dalį žmonių, bet sukuria nemažai triukšmo. Tokiu būdu gali būti nukreipiamas dėmesys nuo rimtesnių paraleliai valstybėje vykstančių dalykų.

„Jeigu žiūrėti istoriškai, visada buvo bandoma pasinaudoti tokiomis grupėmis, bet tai buvo tik dalis strategijos. Pavyzdžiui, kuomet Amerikoje Sovietų Sąjunga bandė paskleisti konspiracijos teoriją apie neva Amerikos karinėse laboratorijose sukurtą AIDS virusą. Tai pasklido kaip savotiškas gandas ir kūrė tam tikrą neigiamą foną tam tikrose auditorijose prieš Amerikos kariuomenę, bet jis nebuvo esmingas iššūkis Amerikai. Buvo kiti kietieji saugumo iššūkiai, su kuriais turėjo dorotis Amerika, o tai buvo tik papildomas spaudimas. Tai yra savotiškas informacinio triukšmo kėlimas, dėmesio nukreipimas. Tokios grupės yra visai tinkamos tokioms kampanijoms“, – aiškina N. Maliukevičius.

Kaip kuriami mitai

Atsigręždamas į Lietuvos aktualijas, specialistas įžvelgia įdomių fenomenų, pavyzdžiui, „antivakserių“ judėjimą, kurio moksliškai niekuo nepagrįstas tezes pasigavo ir kai kurie Lietuvos politikai.

Tam, kad suprasti, kaip gimsta toks judėjimas ir kaip siekdami savo tikslų jį gali išnaudoti propagandos kūrėjai, svarbu įsigilinti į tokių grupių atsiradimo priešistorę.

Šiuolaikiniai kovotojai prieš skiepus atsirado sukūrus MMR vakciną (skirtą apsisaugoti nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės) ir vienam britų medikui Andrew Wakefieldui 1998 metais parekomendavus prieš skiepijantis nuodugniau išsitirti dėl neva galimų vakcinos šalutinių poveikių, tokių kaip autizmas. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad A. Wakefieldas iš vienos įmonės gavo dosnų atlygį su prašymu atrasti kokią nors vakcinas sukompromituoti galinčią priežastį. Tačiau visuomenėje žinutė jau buvo pasklidusi, o į tiesą mažai kas kreipė dėmesio.

Be šio šalutinių poveikių argumento atsirado ir daugiau moksline tiesa nepagrįstų faktų, pavyzdžiui, „antivakserių“ judėjimą Lietuvoje palaikančio politiko Dainiaus Kepenio Seime pasakyta mintis, esą vakcinose galima aptikti aborto liekanų ir beždžionių ląstelių.

Ši Seimo nario įžvalga nebuvo originali. Iš tiesų, apie vakcinų kūrimą, pasitelkiant aborto būdu pašalintų embrionų ląsteles 2011 metais savo straipsnyje „Vakcinų kūrimas iš abortuotų kūdikių“ rašė šeimos gydytoja iš Nebraskos Džesika Farnsworth. Gydytojos pateikiamas tyrimas pradedamas antruoju korintiečių laišku ir buvo išleistas organizacijos „Dievo vaikai visam gyvenimui“, taigi, jo autorė išdėstė smarkiai religijos paveiktą poziciją į skiepus ir skiepijimąsi.

Straipsnyje Dž. Farnsworth smerkia vakcinos kilmę ir perspėja, kad sulaukusios didelės finansinės sėkmės farmacijos kampanijos ir toliau remia vakcinas, kuriose neva yra abortuotų kūdikių liekanų.

Už teiginių prieš vakcinas – Kremliaus troliai ir botai

Ši iškraipytais faktais paremta istorija sudomino ne tik Lietuvos politikus, bet ir Kremliaus režimą palaikančius lietuviškus portalus. Portale „bukimevieningi.lt“ pasirodė straipsnis „Mokslų daktarė Džesika Farnsvort: vakcinų kūrimas iš abortuotų kūdikių“. Netrukus jis išplatintas ir kituose panašaus turinio portaluose, o Dž. Farnsworth tekstas išverstas į lietuvių kalbą.

Straipsnis Kremliaus rupore
Straipsnis Kremliaus rupore
© Stop kadras

Žinoma, Dž. Farnsworth savo straipsnyje pasitelkė klaidingus argumentus apie vakcinų sudėtį (informaciją, kas iš tiesų sudaro vakcinas galima rasti čia), tačiau šis pavyzdys parodė, kaip tam tikrų politinių tikslų siekiančios jėgos gali pasinaudoti iškreiptais faktais, kurstydamos ir taip emociškai paveikių grupių įkarštį ir tokiu būdu kurdamos visuomenės susipriešinimą.

Tačiau D. Farnsworth straipsnio padarytos žalos mastai nė iš tolo nesiekė Rusijos trolių ir botų JAV prieš skiepus vykdytos kampanijos.

Leidinyje „American Journal of Public Health“ išspausdintame tyrime „Ginkluotoji sveikatos komunikacija: „Twitterbotai ir Rusijos troliai stiprina vakcinų debatus“ aiškinama, kad, palyginti su įprastais vartotojais, Rusijos troliai, išmanieji botai ir „turinio teršėjai“ „Twitter‘yje“ dažniau skelbė su vakcinacija susijusią informaciją laikotarpiu nuo 2014 iki 2017 metų.

Amerikiečių žurnalisto Rob Barry sudarytas trolių "Twitter" soc. tinkle paskelbtų pranešimų sąrašas
Amerikiečių žurnalisto Rob Barry sudarytas trolių "Twitter" soc. tinkle paskelbtų pranešimų sąrašas
© Ekrano nuotr.

Vienas iš tyrimo autorių, Džordžo Vašingtono Universiteto profesorius Deividas Broniatovskis, teigė neaptikęs jokių Rusijos bandymo silpninti Vakarų demokratijas įtikinant šalių gyventojus nesiskiepyti, ženklų. Tai buvo tik dirbtiniu būdu pakurstytos diskusijos, išryškinančios nuomonių poliarizaciją.

Amerikiečių atliktame tyrime skelbiama, kokią nuomonę skiepų klausimu palaikė botai, žinomi Rusijos troliai ir "turinio teršėjai"
Amerikiečių atliktame tyrime skelbiama, kokią nuomonę skiepų klausimu palaikė botai, žinomi Rusijos troliai ir "turinio teršėjai"
© Ekrano nuotr.

Pasak mokslininko, tai – „gerai žinoma strategija, kai įsikišant į tam tikrą interesų grupę, diskutuojančią tam tikra tema, jai po truputį teigiamos naujos to paties diskurso idėjos.“ Kai troliai įgyja grupės pasitikėjimą, kiti jos nariai ima dalintis jų skleidžiamu turiniu. Ta pati dezinformacijos platinimo ir sumaišties kėlimo strategija naudojama kalbant ir kitomis jautriomis temomis – apie politiką, emigraciją, globalizacijos iššūkius, abortus, sveikatos apsaugą ir t.t. Šių atakų siekis – supriešinti žmones, padaryti juos pasimetusiais ir silpnesniais.

Nors ekspertai ir mokslininkai didelės grėsmės tokiame emocijų provokavime neįžvelgia, informacinių technologijų dėka tavo daug paprasčiau platinti vienokius ar kitokius teiginius, išprovokuoti baimę, agresiją, įtikinti.

Tam, kad netapti savo socialinio informacinio burbulo auka, N. Maliukevičius pataria nesiremti tik vienu šaltiniu ir pamėginti ištraukti save iš uždaro informacinio rašo, pasidomėti, kaip ta pačia tema šnekama kitur.

„Atliekant pykčio valdymo pratimus, sakoma – šiek tiek pakvėpuok, padaryk pauzę ir tik tada pagalvok, ar verta reaguoti, ar ne. Lygiai taip pat yra susidūrus su žinutėmis, kurios yra nutaikytos į pyktį, emociją, meilę ar dar ką nors. Reikia pagalvoti, paskaityti apie tai ir tik tada spausti „patinka“ ar „dalintis“. Visas konspiracijos teorijas įgalina šiuolaikinės technologijos, kur emocija pereina į savotišką tolesnį žinutės platinimą, skleidimą“, – patarė N. Maliukevičius.

Sustiprink imunitetą
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

D+ DELFI; Nick Wadhams; Marc Champion, Alberto Nardelli, Jennifer Jacobs

Šaltiniai: Kuleba su Blinkenu Lavrovą „pastatė į vietą“ Rusijos veiksmų laiką gali nulemti netikėtas veiksnys (1)

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus...

Neuromokslininkė paaiškino, kodėl netikri prisiminimai pakeičia tikruosius ir kaip galime perrašyti savo praeitį (2)

Ar kada nors esate atsidūrę tokioje situacijoje, kai prisimenant tam tikrą įvykį iš praeities,...

Čaplinskas – apie omikron atmainą: virusas mutuoja kaip pagal vadovėlį (55)

Tiek Europoje tiek Jungtinėse Valstijose daugėjant naujų patvirtintų omikron atmainos atvejų...

Neįtikėtina: permainingame mače Kėdainiuose – 42-ejų Lukauskio karjeros rezultatyvumo rekordas (4)

Mindaugas Lukauskis per du su puse kėlinio surinko 25 taškus ir iš viso pelnęs 33 taškus...

Augant įtampai dėl Ukrainos – JAV pažadas Rytų Europai (29)

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pirmadienį sakė, kad Vašingtonas pateiktų „teigiamą...

D+Agnė Keizikienė

Urologas Balys Dainys – apie varpos dydį: koks yra vidutinis, o koks – gerokai per mažas?

Visais laikais vyriško pasididžiavimo ilgis buvo jautri tema. Ne vienas paauglys gali prisiminti,...

Seimas svarsto kelias Širinskienės pasitraukimo iš LVŽS versijas: prabilo apie gudrų planą prieš Skvernelį (48)

Vienai iš aktyviausių „valstiečių“ vėliavnešių Agnei Širinskienei paskelbus apie...

Armonaitė – apie pandemijos valdymą: Lietuvai nereikia grįžti prie didesnių ribojimų (59)

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau išsakytos pozicijos nekeičia net...

D+Giedrius Petkevičius/Sausuolis

Tikrasis karo veidas: kokioje padėtyje reikėjo būti, kad pasaulis myriop pasiustų tūkstančius vaikų-karių

Kuomet įsivaizduojame karo veiksmus, vaizduotė dažniausiai „piešia“ rūsčius raumeningus...