Partnerio paieškos būdai smarkiai pakito nuo buvusių iki atsirandant internetui ir, nors internetinės pažintys tapo puikia išeitimi santykiams per atstumą palaikyti ar naujai porai susirasti, tiesa ta, kad ne visi internete sutikti asmenys trokšta ilgų pasivaikščiojimų mėnesienoje. Kai kuriuos iš jų labiau domina jūsų piniginė ar asmens duomenys.

Viskonsino-Medisono Universiteto tyrimas atskleidė, kad 81 proc. žmonių meluoja apie save internetinių pažinčių anketose. Didelė dalis pažinčių svetainių naudotojų pagražina savo amžių ar svorį, tačiau internete apstu ir tokių, kurie meluoja apie savo šeimyninę padėtį, karjerą, gyvenimo įvykius, išsilavinimą. Vadinasi, didelė tikimybė, kad internete pateikta žmogaus anketa iš tiesų neatspindi ją sukūrusio asmens.

Geriausiu atveju melai internetinėse pažinčių svetainėse ir programėlėse gali lemti nepavykusį pasimatymą ir nusivylimą tokio pobūdžio pažintimis. Tačiau yra ir kita, žymiai pavojingesnė, internetinių pažinčių pusė.

Pažinčių svetainėms trūksta kontrolės

Vartotojams internetinės pažinčių svetainės dažniausiai tėra pramoga. Drovesniems tai – galimybė susipažinti be streso, kitiems – būdas praplėsti socialinį ratą. Pažinčių svetainių ir programėlių kūrėjams šios svetainės yra verslas. Verslas, generuojantis dideles pinigų sumas.

Nuo 1995-ųjų, kai atsirado pirmosios internetinės pažinčių svetainės, iki dabar internetinių pažinčių paslaugų teikėjų skaičius išaugo iki 8000. Per pastaruosius penkerius metus virtualios pažinčių industrijos pajamos išaugo 11,9 proc. ir pasiekė 3 milijardus JAV dolerių. Ketvirtadalį šios industrijos sudaro mobiliosios programėlės, kuriose vartotojai praleidžia reikšmingą laiko dalį.

Tam, kad verslas ir toliau vystytųsi, reikalinga nepriekaištinga reputacija, tačiau ne mažiau svarbus ir augantis vartotojų skaičius. O jis tikrai auga. BBC pateikiamais duomenimis, 2017 metais „Tinder“ kas mėnesį turėjo 57 milijonus aktyvių vartotojų, „Badoo“ – 15 milijonų, „happn“ – 12 milijonų.

Siekdamos, kad šie skaičiai ir toliau augtų, dauguma internetinių pažinčių svetainių ar programėlių nekelia ypatingų reikalavimų savo vartotojams. Absoliuti dauguma jų neturi amžiaus cenzo, neprašo narystės mokesčio, nereikalauja įvesti tikro vardo ar pavardės.

Dėl savo prieinamumo visiems tokios pažinčių svetainės tampa puikia vieta tarpti sukčiams, kurių taikinys – vartotojų pinigai, duomenys, blogiausiu atveju – sveikata ir gerovė.

Dažniausiai įmonės, teikiančios virtualių pažinčių paslaugas, puikiai žino apie tai, kad jų turimoje svetainėje gali būti asmenų, sukūrusių netikras anketas ar išsiskiriančių nederamu elgesiu – priekabiautojų ar net prievartautojų – tačiau tik nedidelė dalis jų savo vartotojams suteikia būtiną informaciją apie tai, kaip saugiai ieškoti pažinčių internete. Priežastis paprasta: internetinių pažinčių verslas irgi yra verslas. Niekas nenori gąsdinti savo klientų. Vartotojas šiuo atveju turi ieškoti būdų, kaip didinti atsparumą grėsmėms, pats.

Ne visi supranta žodį „Ne“

Vienas dažniausiai pasitaikančių pavojų internetinėse pažinčių svetainėse ir programėlėse – priekabiavimas ir žodinis smurtas, realaus pasimatymo atveju galintis peraugti ir į fizinį. Atsižvelgiant į tyrimus, rodančius, kad absoliuti dauguma internete pažinčių ieškančių asmenų apie save meluoja, niekada negali būti tikras naujo pažįstamo nuoširdumu.

Kaip parodė Anglijos ir Velso policijos surinkti duomenys, nuo 2009 iki 2014 metų išprievartavimų, siejamų su pažinčių programėlėmis, kiekis išaugo 450 proc. 85 proc. atvejų išprievartautos buvo moterys, 15 proc. – vyrai.

Šiek tiek daugiau nei 40 proc. išprievartavimą patyrusių asmenų pirmajam pasimatymui su virtualiu pažįstamu pasirinko privačią vietą, o maždaug 70 proc. išprievartavimų įvyko aukos ar prievartautojo namuose.

Ši statistika atskleidžia pavojingą tendenciją – internetinėms pažintims tapus įprastu gyvenimo elementu, vartotojai linkę vis labiau jomis pasitikėti. Nebesibaiminama susitikti nuošalioje vietoje, eiti į svečius pas visiškai nepažįstamą asmenį.

Žinant, kad tik nedidelė dalis interneto pažinčių svetainių turi griežtą amžiaus cenzą (be to, net ir deklaruojant vienos ar kitos programėlės prieinamumą nuo pilnametystės, siekiant apeiti šį apribojimą dažniausiai pakanka paspausti vieną mygtuką ir suvesti išgalvotą gimimo datą), seksualinio priekabiavimo ar išprievartavimo aukomis dažnai tampa nepilnamečiai.

Nelaukti svečiai prie durų

Pažinčių programėlės, pavyzdžiui, „Tinder“, turi filtrus, leidžiančius ieškoti potencialių pažįstamų nutolusių tam tikru atstumu. Iš vienos pusės, tai padidina šansus susirasti realių draugų, su kuriais būtų galima palaikyti ryšius realiame gyvenime, iš kitos – į jūsų privačią erdvę patenka tūkstančiai nepažįstamų žmonių, kuriuos domina skirtingi siekiai.

2013 metais New Yorke buvo aptikta „Tinder“ programėlės saugumo spraga. 165 dienas tikslios „Tinder“ programėlės vartotojų buvimo vietos buvo prieinamos įsilaužėliams. Potencialūs persekiotojai savo aukų buvimo vietas žinojo 30 metrų spinduliu.

Programėlės vartotojai, patekę į nemalonias situacijas, pabrėžia ir tai, kad „Tinder“ neturi jokio juodojo sąrašo, kuriame būtų viešinami kitų interneto vartotojų skundų sulaukusių anketų savininkai. Nors programėlė yra valdoma dirbtinio intelekto, atskiriančio galima netikras vartotojų anketas ir nuslepiančio jas nuo kitų programėlės naudotojų, nėra žinoma, ar ši sistema veiksmingai reaguoja į pačių vartotojų pranešimus apie netinkamą bendruomenės narių elgesį. Tokia programėlės politika leidžia smurtautojams ar persekiotojams netrukdomiems eiti į pasimatymus ir ieškoti naujų aukų.

Pavojaus varpais skambina ir dar vienos, LGBT bendruomenės reikmėms pritaikytos, programėlės „Grindr“ vartotojai. Nors programėlė savo nariams garantuoja anonimiškumą, šis garantas, turintis apsaugoti vartotojus nuo smurto, išankstinių nuostatų ar psichologinio spaudimo, teikia priešingą efektą – programėlė tampa prieinama visiems be jokių garantijų, kad jos vartotojai neapsimetinėja kuo nors kitu.

„Tokios programėlės kaip „Tinder“ leidžia prijungti „Instagram“ paskyrą tik tuo atveju, jei paskyra yra tavo. Tačiau „Grindr“ programėlėje tu gali pridėti bet kokią „Instagram“ paskyrą ir ji bus matoma tavo profilyje. Tarsi pati programėlė stengiasi sukčiavimą ir netikrų anketų kūrimą padaryti lengvesniu“, – žurnalistams pasakojo persekiotojų ataką patyręs „Grindr“ vartotojas.

Internete apstu istorijų apie tragiškai pasibaigiusius „Tinder“ ar kitų programėlių pasimatymus, savaitėmis trukusį persekiojimą, sugadintą sveikatą, karjerą, santykius ir, nors šios istorijos veikiau yra išimtys, nei taisyklė, jos rodo, kad šių programėlių ir pažinčių svetainių vartotojai nėra saugūs.

Kiek kainuoja pasitikėjimas?

Šią vasarą JAV buvo nuteisti 80 asmenų, įsivėlusių į romantinių apgavysčių (ang. romance scams) tinklą. Per kelis metus grupuotė išviliojo iš savo aukų, daugiausia pagyvenusių moterų, maždaug 6 milijonus JAV dolerių. Sukčiavimo schemas kūrė du Los Andžele gyvenę nigeriečiai, padedami kitų talkininkų iš Nigerijos.

2016 metais šiai grupuotei iš vienos moters pavyko išvilioti 200 000 JAV dolerių. Nusikaltėliai užkalbino auką pažinčių svetainėje ir, prisistatę kitoje šalyje tarnybą atliekančiu JAV karininku, kūrė išgalvotas istorijas reikalaudami pinigų kelionių bilietams ir kitoms išlaidoms.

Ši romantinio sukčiavimo byla – viena didžiausių tokio pobūdžio bylų visoje JAV.

Pažinčių svetainėse, kuriose, „Marketdata Enterprises Inc“ duomenimis, kas dešimta vartotojo anketa gali priklausyti sukčiams, nė vienas nėra apsaugotas nuo melagysčių ir manipuliacijų. Pasitikėjimas internetinėje erdvėje gali kainuoti labai daug – pinigus, reputaciją, saugumą. Dėl šios priežasties pažinčių svetainėse nederėtų atskleisti savo asmens duomenų, dalytis privataus gyvenimo smulkmenomis, pervesti pinigų tik internete pažįstamiems asmenims.