aA
Visi esame įpratę užrakinti namų duris ir saugoti savo pinigines, tačiau kartu reikėtų nepamiršti išlikti budriems ir naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais ar leidžiant laiką internete. Piktavaliai tik ir laukia, kol neatsakingai pasielgsite su savo asmeniniais duomenimis ir jiems bus pravertos virtualios durys į jūsų piniginę.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

Šių metų rudenį Lietuvoje nuskambėjo šalyje pakankamai nauja apgavysčių schema. Dalis gyventojų į savo telefonus gavo SMS žinutes, kviečiančias prisijungti prie vieno iš Lietuvoje veikiančių bankų paskyros ir atnaujinti savo prisijungimo duomenis.

Dalis gyventojų nepagalvojo, kad tai gali būti ne konkretaus banko prašymas, o kažkur nežinomoje vietoje pasislėpusių piktavalių plano dalis. Bankas informavo, kad nuo šių metų birželio iki spalio pabaigos, tokiomis SMS žinutėmis bandyta išvilioti 180 tūkst. eurų sumą iš banko klientų. Dalį bandymų bankui pavyko sustabdyti, tačiau ne visus. Deja, gyventojai prarado apie 62 tūkst. eurų.

Nukopijuoja banko interneto svetainę

Ši istorija turėtų prabudinti kiekvieną interneto vartotoją, neatsakingai besidalijantį savo asmeniniais duomenimis interneto erdvėje.

Gyventojai turi išlikti atidūs – tai ne pirmas atvejis, kai sukčiai bando ištuštinti gyventojų pinigines, pasinaudodami interneto bankininkyste. Europos Sąjungos teisėsaugos agentūra Europolas įspėja, kad vienas iš piktavalių naudojamų būdų finansinei naudai pasiekti – bandymas nukopijuoti banko svetainę.

Tokiu atveju sukčiai pasinaudoja suklastotais banko elektroniniais laiškais, kuriuose pateikiama nuoroda į nukopijuotą banko interneto svetainę. Paspaudus šią nuorodą sukčiai surenka gyventojo finansinę ir asmeninę informaciją. Nors iš pirmo žvilgsnio interneto svetainė gali atrodyti taip pat, kaip gyventojo nuolat naudojama, atidus vartotojas turėtų pastebėti, kad tai nėra originali svetainė.

Interneto banko duomenys – ne vienintelis piktavalius dominantis jūsų turtas. Elektroninio pašto adresas ir slaptažodis – taip pat gali sukčiams labai praversti, norint finansiškai jumis pasinaudoti.

Sustoti ir pagalvoti prieš dalijantis duomenimis

Asmeninių duomenų vagystės vyksta ne tik individualiai nusitaikius į konkretų žmogų. Neretai nusikaltėliai pavagia daugybės asmenų duomenis, įsilauždami į įmonių ar net valdžios institucijų duomenų bazes. Nors nuo tokių atakų individualiai apsisaugoti gyventojui nepavyks, kiekvienas turėtų pasirūpinti asmenine savo duomenų apsauga.

Internetas vis dažniau tampa vieta, kurioje pasinaudoti privalumais gali tik pasidalinęs savo asmenine informacija. Pavyzdžiui, socialinio tinklu gali pasinaudoti tik prisiregistravęs ir nurodęs savo elektroninį paštą. Gyventojams patariama dalintis savo asmeniniais duomenimis tik su tomis organizacijomis ar įmonėmis, kuriomis pasitikima. Be to, nereikėtų pamiršti nuolat keisti savo paskyrų ir elektroninio pašto slaptažodžių. Tai taip pat padės piktavaliams apsunkinti kelią iki jūsų asmeninių duomenų ir piniginės.

Labai svarbu atsargiai elgtis ir perkant internetu. Nesidalinkite savo banko kortelės duomenimis, kol nesate tikras, kad interneto parduotuvė yra saugi. Apie saugumą praneša interneto puslapio adreso pradžia „https:“.

Susimąstykite ir apie tai, ar tikrai dalijantis socialiniuose tinkluose nuotraukomis verta nurodyti vietą, kurioje nuotrauka daryta. Jei nuolat dalijatės nuotraukomis realiu laiku ir nurodote lokaciją, jūs suteikiate galimybę nusikaltėliams sekti, kur jūs keliaujate, kur galbūt vyksite ar kada jūsų nebus namuose. Tokia pati rizika prisikviesti nusikaltėlius į svečius gali kilti nuolat virtualioje erdvėje pasakojant apie savo būsimus atostogų planus.

Pavojus gali slypėti ir naujienlaiškiuose

Interneto saugumo ekspertai pastebi, kad gyventojai taip pat dažnai patraukia piktavalių dėmesį nesirūpindami savo elektroninio pašto ar socialinių tinklų slaptažodžių saugumu. Nenorėdami apsunkinti sau gyvenimo gyventojai dažnai pasirenka itin lengvus savo slaptažodžius. Įsivaizduokite, kad jūsų visų paskyrų slaptažodžiai – jūsų augintinio vardas, o tuo pat metu nuolat socialiniuose tinkluose publikuojate įrašus su savo augintiniu. Piktavaliams – tai lyg raktas ant lėkštutės.

Nors atrodytų visiškai suprantama, kad slaptažodžiais nereikėtų dalintis su niekuo, vis dar atsiranda gyventojų, kurie nepaiso šio draudimo. Net privačioje žinutėje ar elektroniniame laiške nurodytas jūsų slaptažodis gali palengvinti į jus nusitaikiusio piktavalio darbą.

Sumažinti riziką dėl asmeninių duomenų vagystės galite ir naudodami skirtingus elektroninius paštus: pirkimui internete, socialiniams tinklams, naujienlaiškiams. O savo pagrindiniu elektroniniu adresus dalykitės tik su tais žmonėmis, kuriuos iš tiesų žinote.

Nuolat tikrinkitės savo banko sąskaitų išrašus. Jei tai darysite periodiškai, daug greičiau pamatysite, jei kažkas jau pavogė jūsų asmeninius duomenis ir jais naudojasi.

Atsargiai reikėtų elgtis ir su neaiškiais elektroniniais laiškais. Už visai nekalto naujienlaiškio, kurio jūs neužsisakėte, gali slypėti sukčiai. Jei paspausite laiške esančią nuorodą „Atsisakyti naujienlaiškio“, taip patvirtinsite sukčiams, kad jūsų elektroninis adresas yra naudojamas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.2727

Top naujienos

Arūnas Milašius. Kodėl ūkininkai pralaimėjo dar prieš išvarydami traktorius į miestus (53)

Formaliai praeitos savaitės ūkininkų protesto akcijos atnešė sėkmę – žymėtas dyzelinas...

Gyvai / Eurolygos dvikova Maskvoje: CSKA – „Žalgiris“ (10)

Kauno „Žalgirio“ (3-8) krepšininkų laukia sunki užduotis. Eurolygos 12-o turo rungtynėse...

Seimas gavo eksperto vertinimą: prekybininkai garantuotai padidintų kainas, bankams mokestis būtų nepakeliamas (123)

Seimui jau pateiktas nepriklausomo eksperto vertinimas dėl bankų ir prekybos tinklų mokesčio....

Kručinskienė apsisprendė: išsikrausto (305)

Eglė ir Gintaras Kručinskai pagaliau sutiko – išsikraustys į Kauno miesto savivaldybės...

Henrikas Daktaras nenori kalėti iki gyvenimo galo: skyrė teismui emocijų kupiną kreipimąsi (348)

Kauno šešėlinio pasaulio lyderiu anksčiau vadintas Henrikas Daktaras, pravarde Henytė prašo...

Bjauriuoju ančiuku praminta Panevėžio eglė pagaliau atsitiesė: pajuokos objektas tapo tikru grožio etalonu (10)

Šiemet Panevėžys tapo ankstyviausiu kalėdinio laikotarpio pranašu Lietuvoje ir, aplenkęs visus...

Už tautiečių nužudymą teisiamą ukrainietį prašoma įkalinti iki gyvos galvos (2)

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį baigė nagrinėti už tautiečių nužudymą teisiamo...

Ištyrė ir rėžė rezultatus: kurį mėnesį gimusiems didžiausia tikimybė sulaukti šimto metų, o kurį – mažiausia?

Ar turi reikšmės tai, kokį mėnesį gimėte? Akivaizdu, kad taip, ir šį kartą kalba sukasi ne...

Prekybininku gali tapti kiekvienas: populiariausi verslo modeliai vienoje didžiausių platformų

Turbūt nerasite žmogaus, kuris nėra girdėjęs apie „ Amazon “ prekybos platformą. Daugelis...

Gyvai / Diskusija Alytuje: ko trūksta, kad galimybėmis verslui ir darbuotojams pasivytų Vilnių? „Atsakingas požiūris“

DELFI iniciatyva „ Atsakingas požiūris “ pradeda savo kelionę po Lietuvą ir pirmąja savo...