aA
Tyrimų agentūros „Pew“ atliktas tyrimas parodė, kad 72 proc. interneto vartotojų ieško sveikatos patarimų internetu. Nors kai kuriais atvejais lengvai prieinama informacija sveikatos tema iš tiesų gali pagerinti komunikaciją tarp gydytojo ir paciento, medikai pabrėžia, kad neatsakingas tokios informacijos vartojimas ir gydytojų rekomendacijų nepaisymas gali baigtis didelėmis išlaidomis ir pablogėjusia sveikatos būkle.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

„Kas yra keto dieta?“, „Kodėl negaliu užmigti?“, „Kaip numesti svorio?“, „Ar bronchitas – užkrečiamas?‘, „Ar pneumonija – užkrečiama?“, „Ar juostinė pūslelinė – užkrečiama?“ – visi šie klausimai 2018 metais pateko į populiariausių „Google“ paieškos sistemoje ieškotų klausimų šimtuką. Tai rodo, kad didelė dalis žmonių, kilus nerimui dėl sveikatos, dažnai kreipiasi į internetą.

Su suklaidintais pacientais gydytojui dirbti sunkiau

Kineziterapeutas Vainius Petrauskas mano, kad tai – natūralu. Internete informacija lengvai ir greitai prieinama, norint daugiau sužinoti vienu ar kitu klausimu nereikia ilgai stovėti eilėse ar mokėti pinigų. „Kreiptis į gydytoją dažnas neprisiruošia net ligai įsisenėjus, nes baiminasi ilgų eilių, situacija tokia, kad kompensuojamų paslaugų dažnai tenka palaukti ilgesnį laiką. O skauda čia ir dabar“, – įsitikinęs medikas. Tačiau kritinio mąstymo stoka ir augantis skepticizmas sveikatos sistemos atžvilgiu gali pridaryti daugiau žalos, nei naudos.

Kineziterapeutas Vainius Petrauskas
Kineziterapeutas Vainius Petrauskas
© „Gijos Klinikų“ nuotrauka

„Dažnai žmonės perdėtai reaguoja į internete pateikiamą informaciją. Jie perskaito tam tikrus konkrečius simptomus ir iš karto prisitaiko sau. Tačiau daugumos skirtingų ligų simptomai gali būti panašūs, žmogus pasiklysta informacijos labirinte, labai lengvai gali nueiti netinkama linkme ir įtikėti klaidinga diagnoze“, – sako V. Petrauskas.

Specialistas pabrėžia, kad su dezinformuotais pacientais sunkiau dirbti ir pačiam gydytojui – tenka ilgai įtikinėti žmogų, kad savo paties nustatyta diagnozė nėra teisinga, aiškinti, ką, kodėl ir kaip dabar reikės gydyti.

Išskirtiniais atvejais gali būti padaryta ir daug didesnė žala. Ilgai vengęs apsilankyti gydytojo kabinete, žmogus gydydamasis pats gali padaryti daug klaidų. „Gali būti, kad organizmui jau yra padaryta nereikalinga papildoma žala, tuomet gali ilgiau užtrukti gydymas. Kuo daugiau klaidų padaroma, tuo ilgiau užtrunka jas taisyti“, – perspėja V. Petrauskas.

Paieška internete – tik po apsilankymo pas specialistą

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas atkreipia dėmesį, kad sveikas susirūpinimas savo sveikata – nėra blogai, tačiau egzistuoja viena sąlyga, kurios neįvertinęs žmogus gali padaryti sau meškos paslaugą. „Yra skirtingi dalykai – ar ieškoma alternatyvios nuomonės po gydytojo patarimo, ar nusprendžiama pačiam ieškoti, dar nenuėjus pas gydytoją. <...> Diagnozės nustatymas sau pačiam veda tiesiai į nerimą, klaidingą diagnostiką ir, galiausiai, žmogus gydymui, tyrimams išleidžia daugiau pinigų, negu reikia, pradėdamas matyti tai, ko nėra“, – sako V. Morozovas.

Valerijus Morozovas
Valerijus Morozovas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Gydytojas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pacientai Lietuvoje yra linkę vartoti daug vaistų. Dažniausiai susižavima neva natūraliais preparatais, pagamintais pasitelkiant aukštąsias technologijas. Stebuklingos tabletės paieška prieš tai nepasitarus su gydytoju dažniausiai baigiasi sugadinta sveikata ir į balą išmestais pinigais.

Abu specialistai tikina paskutiniu metu pastebintys didesnį žmonių nerimą dėl savo sveikatos. Dažnai jis būna nepamatuotas, įkvėptas internete rastos dezinformacijos. Neretai taip nutinka dėl to, kad įvairių negalavimų simptomai yra labai panašūs, juos atskirti gali tik gydytojas specialistas.

„Kaip aš visada sakau, 100 knygų perskaitęs pilotu netapsi. Lygiai taip pat yra ir su gydymu, vienoks supratimas to, kuris tik pora straipsnių perskaitė ir to, kuris kasdien susiduria su tomis situacijomis, mato gyvai, turi sukaupęs tam tikrą praktinę patirtį, nekalbant jau apie atitinkamą išsilavinimą“, – įsitikinęs kineziterapeutas V. Petrauskas.

Vis dėlto, internete randami sveikatos patarimai ne visada teikia žalą. Jei žmogus po gydytojo specialisto konsultacijos nori gauti daugiau informacijos apie savo diagnozę, internetas gali tapti puikiu įrankiu tai padaryti.

Svarbiausia – ieškoti patikimų šaltinių. Tokiais galėtų būti gydymo įstaigų tinklalapiuose talpinamos naujienos, valstybinių įstaigų skelbiama informacija, autorizuoti gydytojų komentarai vienokia ar kitokia tema. Jei informacijos ieškoma angliškuose šaltiniuose, vertėtų vengti „.com“ galūnę turinčių interneto svetainių medicinos tema ir informacijos ieškoti „.gov“ ar „.org“ besibaigiančiose.

Radus straipsnį medicinos tema, reikėtų patikrinti, ar jame nurodytas autorius, ar jis turi kompetenciją rašyti medicinos tema. Jei autorius nenurodytas, antraštėje bandoma intriguoti, manipuliuoti, gąsdinti skaitytoją, žadėti greitai išgijimą, įdedant mažai pastangų, neverta kreipti dėmesio į jame išdėstytą informaciją. Greičiausiai tai – tik komercinis triukas surinkti daugiau peržiūrų.

Jei sudominusiame tekste minimi konkretūs medicininiai preparatai, konkrečios gydymo įstaigos, taip pat vertėtų patikrinti, ar straipsnyje nėra nurodytas užsakymo numeris. Patikimi interneto portalai privalo žymėti reklamos tikslais užsakytą turinį.

Galiausiai, svarbu suprasti, kad net ir kvalifikuoto mediko nuomonė, rasta internete, nepadės nustatyti diagnozės ar nuspėti, kokių vaistų žmogui gali prireikti. Internete randama informacija gali suteikti žinių, tačiau tiksliam negalavimų įvardijimui būtinas kontekstas – asmens ligos istorija, vartoti vaistai, gyvenimo sąlygos.

Sustiprink imunitetą
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Aistė Žebrauskienė | D+

Vilnietis užfiksavo, kaip per savaitę butas pabrango 100 tūkst. eurų: brokeris patarė, kaip ir kada geriausia pirkti

Nuosavo būsto ieškantys vilniečiai stebisi kone kasdien augančiomis būsto kainomis . Kai kurie...

Bloomberg | D+

Nemaloni pasaulinė ataskaita: dauguma miestų vis dar neturi planų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos

Į priemones kovoti su klimato kaita ir švelninti gamtos stichijų pasekmes savo bendruomenėms...

Švedų kaimelio eksperimentas gali tapti pavyzdžiu visiems: mažesnės sąskaitos – tik papildomas privalumas

Tūkstančio metų senumo Švedijos kaimelis gali tapti pavyzdžiu vietiniams ateities energijos...

Dulkys: Šiauliuose ir anksčiau buvo tam tikrų signalų, po medikės mirties pasipylė skundai iš kitų gydymo įstaigų (361)

Praėjus savaitei po to, kai nusižudė jauna Šiaulių respublikinės ligoninės gydytoja,...

Daiva Žeimytė-Bilienė. Nustokite bauginti (962)

Kas nepamena įvykių Garliavoje. Prieš dešimt metų visas Lietuvos dėmesys buvo Klonio gatvėje:...

Tragedija Kelmės rajone: tvenkinyje paskendo dvi mažos sesės papildyta (203)

Vėlų pirmadienio vakarą Kelmės rajone, Liolių miestelyje, tvenkinyje, nuskendo dvi 11 ir 12...

Dalį Lietuvos ir toliau merks lietus, kitur – gaivus pavasaris (1)

Antradienio dieną orus lems ciklono vakarinė dalis. Rytinę šalies pusę dengs storų debesų...

Kaimo turizmą slegia atšaukiamos šventės, o klausimų kyla ir dėl paso: įpareigoti būtų tikrinti ne klientą (18)

Pandemijos išvarginti Lietuvos poilsiautojai populiarius kurortus vis labiau linkę keisti į...

Po medikų išplatinto laiško - SAM reakcija: nuo darbo grupės vadovo pareigų nusišalino viceministras (115)

Po medikės savižudybės Sveikatos apsaugos sistemą krečiantis skandalas tęsiasi. Po pirmadienį...

Penkeri metai po lemtingos gegužės: Eligijus Masiulis stebisi, kodėl byloje vietos neatsirado Grybauskaitei (351)

Prieš penkerius metus prasidėjo garsi ir skambi politinės korupcijos byla . Buvo sulaikytas...