Kaip nuo mažų dienų tėvai vaikus moko saugiai pereiti gatvę, lygiai taip pat jie turėtų ruošti savo vaikus naudotis internetu. Kibernetinio saugumo ekspertas Giedrius Meškauskas teigia, kad savaime internetas nėra nei saugus, nei nesaugus.
„Tai lyg gatvė, kuri pati yra nei saugi, nei nesaugi. Tiesiog nuo pat mažų dienų esame tėvų mokomi, kaip saugiai pereiti gatvę ar elgtis šalia jos. Vėliau su eismo taisyklėmis susipažįstame darželyje ir mokykloje. Be to, eismo saugumui sukurti kelio ženklai, pastatyti šviesoforai, o nesilaikantiems taisyklių – skiriamos baudos. Įsivaizduokime, kas nutiktų, jei vaikus eiti per gatvę paleistume jiems nieko nepaaiškinę“, – retoriškai klausia kibernetinio saugumo specialistas.
Pasak jo, dvi didžiausios klaidos, kurias gali daryti tėvai, – nieko nedaryti arba per daug vaikus gąsdinti.
Atkreipti dėmesį į socialinių tinklų privatumo parametrus
„Jei vaikui aiškinsi, kad internete yra daugybė apsišaukėlių, bet jis internete iki šiol sutiko tik savo gerus draugus, jis tokius tėvų gąsdinimus tiesiog atmes. Todėl svarbu, vaikams paaiškinti apie grėsmes, tačiau per daug negąsdinti“, – kalba G. Meškauskas.
Būtent tvirtas ir atviras ryšys tarp tėvų ir vaikų yra svarbus, kalbant apie internetą ir grėsmes jame.
Kibernetinio saugumo specialistas pataria tėvams ne tik su vaikais kalbėtis apie naudojimąsi internetu, bet ir pasirūpinti tam tikromis apsaugos priemonėmis, pavyzdžiui, programine įranga, leidžiančia valdyti vaiko veiklą internete.
„Taip pat labai svarbu teisingų nustatymų naudojimas tuose socialiniuose tinkluose, kuriuose paskyras susikuria vaikas. Pavyzdžiui, jei vaikas kuriasi socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, reikėtų kartu su vaiku sužiūrėti, kokie privatumo parametrai nustatyti automatiškai, kai kuriuos pakeisti, kad, pavyzdžiui, vaiko talpinamos nuotraukos būtų ne viešos, o prieinamos tik draugams“, – pavyzdžiu dalijasi kibernetinio saugumo ekspertas.
Be to, kartu derėtų vaikui parodyti ir paaiškinti, kaip socialiniame tinkle susikurti grupes, kuriose būtų tik tam tikri draugai (mokyklos, kiemo ir pan.). Skirtingoms grupėms nustatyti skirtingus matomos informacijos lygius. Tai taip pat užkirs kelią pertekliniam informacijos dalijimuisi socialiniuose tinkluose.
„Kalbant apie saugumą internete ir vaikus, nematau jokio skirtumo tarp šeimos ir organizacijos. Tik šiuo atveju vaikai yra kaip darbuotojai, kurie šviečiant ir dalijantis informacija supranta, kokios galimos rizikos“, – palygina G. Meškauskas.
Vis dėlto tik pokalbių su vaikais neužtenka. Tėvai taip pat turėtų pasirūpinti, kad apsaugai internete būtų naudojamos techninės priemonės.
„Kaip įmonėse yra už interneto saugumą atsakingi asmenys, taip ir šeimoje vienas iš tėvų tampa atsakingas, kad būtų užtikrinta kontrolė ir saugumo sprendimai veiktų“, – prideda jis.
Pasak specialisto, trys svarbiausi elementai, vaikui pradėjus naudotis internetu, – švietimas, reikiamų įrankių nustatymas ir tvarkos priežiūra.
Aptarti asmeninių duomenų klausimą
Vaikui pradedant naudotis internetu taip pat labai svarbu aptarti dalijimosi asmeniniais duomenimis klausimą.
„Vaikai nori viską gauti čia ir dabar. Kurdamiesi paskyras jie suveda bet kokią asmeninę informaciją, kad tik galėtų kuo greičiau naudotis paslauga. Galbūt reikėtų aptarti su vaikais, kokį elektroninio pašto adresą jie naudos socialinių tinklų paskyroms, patarti, kad ne visada visus asmeninius duomenis reikėtų suvesti ir jais dalintis“, – kalba G. Meškauskas.
Kartu tėvai turėtų nepamiršti, kad asmeniniais ar šeimos duomenimis vaikai gali pasidalinti ir žaisdami interneto žaidimus. Kokia informacija derėtu dalintis žaidžiant skaitmeninėje erdvėje, taip pat reikėtų aptarti su vaiku.
„Vaikai turi suprasti, kaip nepasigauti kenkėjiškų programų, kaip atsargiai elgtis su reklamomis, įvairiomis nuorodomis, kaip saugoti savo asmeninius duomenis“, – vardijo G. Meškauskas.
Pradėti kalbėti su vaiku apie rizikas internete jam suprantamais žodžiais reikėtų jau nuo tada, kai vaikas tik pradeda naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Tėvai vaikui turėtų paaiškinti, kaip išjungti reklamas, kada palaukti, kol jos pasibaigs, arba kodėl nespausti neaiškių nuorodų.
Vis dėlto interneto saugumo specialistas pastebi, kad interneto saugumo klausimais turi pasirūpinti ir patys tėvai.
Šiais metais bendrovės „Samsung“ atliktas saugumo skaitmeninėje erdvėje tyrimas parodė, kad net 78 proc. Baltijos šalių gyventojų visiškai nesirūpina arba labai mažai rūpinasi savo duomenų saugumu internete. Apklausa taip pat atskleidė, kad net 93 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais kibernetinio saugumo ekspertų patarimais.
Užsakymo nr.: PT_82490565
