aA
Neabejotinai gyvename išmanumo eroje – beveik visi elektroniniai daiktai, turintys įjungimo ir išjungimo mygtuką, dabar yra dar ir išmanūs. Be to, turime galimybę visus juos jungti į bendrą ekosistemą – daiktų internetą, kuris dar labiau išplečia šių įrenginių panaudojimo galimybes ir lengvina mūsų kasdienybę. Tačiau kartu tobulėjančios technologijos atneša ir iššūkių mūsų saugumui, už kurį esame atsakingi ir patys.
Daiktų internetas: ar išmanūs daiktai gali kelti grėsmę?
© Shutterstock nuotr.

Kas yra daiktų internetas?

Kalbant paprastai, daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoF) yra sistema, tarpusavyje jungianti išmanius prietaisus taip, kad vienu įrenginiu galime valdyti kitą, su trečiu žinoti viską apie likusius, kol ketvirtas pats rūpinasi penktu.

XX a. pabaigoje, kai apie daiktų interneto idėją buvo tik pradedama kalbėti, toks scenarijus galbūt ir atrodė kaip iš fantastikos srities. Tačiau išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams, daugelis vartotojų tokią sistemą naudoja kasdien, net jei nežino, kaip ji vadinasi.

Pavyzdžiui, naudodami išmanųjį telefoną, belaidžiu ryšiu visiškai nesudėtingai galime prisijungti prie kitų prietaisų – belaidžių kolonėlių, ausinių, televizoriaus ar net šaldytuvo. Tokiu būdu šiuos įrenginius paprasta valdyti per atstumą ir matyti informaciją apie juos. Pridėkime ir tai, kad visi šie įrenginiai jungiami per belaidžio interneto ryšį, kuris yra dalis dar didesnės ryšio sistemos, siejančios begalę vartotojų visame pasaulyje. Ir štai, tyrimų duomenimis, turime 14,2 milijardo daiktų jungiantį pasaulinį daiktų internetą.

Žinoma, šios technologijos galimybės neapsiriboja tik telefono ir ausinių sujungimu. Egzistuoja ir išmanieji namai, tarpusavyje jungiantys dar daugiau įrenginių ir todėl nustatytu laiku galintys įjungti ar išjungti šviesas, keisti kambarių temperatūrą, kamerų fiksuojamą vaizdą perduoti tiesiai į telefoną ar balsu valdyti įrenginius.

Ir tai – ne pabaiga. Plečiantis šiam tinklui ir tobulėjant technologijoms, jungtys bus įmanomos tarp vis įvairesnių įrenginių. Tai leis dar sparčiau automatizuoti procesus. Planuojama, kad automobiliai pagal eismo intensyvumą patys automatiškai pasiūlys geriausią maršrutą, o ryte, iš anksto nustatytu laiku, patys užsives, įšils ir lauks savo šeimininkų. Biuruose esantys spausdintuvai kontroliuos popieriaus lygį, o jam baigiantis, automatiškai iš tiekėjų užsakys jo papildymą.

Šios sistemos galimybės – beribės. Tačiau kartu jos slepia ir grėsmes mūsų saugumui bei privatumui.

Grėsmė saugumui ir privatumui

Yra sukurtos išmaniosios kameros, kurias įrengę namuose, galime sujungti su išmaniuoju telefonu. Tokiu būdu visą jų transliuojamą vaizdą bet kuriuo paros metu galėsime stebėti tiesiogiai. Be to, gausime įspėjamuosius pranešimus, jei kameros užfiksuos neįprastą vaizdą ar garsą. Taip pat galime įsirengti išmanią signalizaciją, kuri įsijungs ir išsijungs numatytu laiku, o apie pavojų praneš apsaugos tarnyboms ir mums.

Tai iš tikrųjų namus leidžia apsaugoti geriau. Tačiau įsivaizduokite, kas nutiktų, jei prie interneto ryšio, kuris jungia šiuos ir dar daugelį mūsų namuose esančių įrenginių, prisijungtų programišiai. Jie ne tik galėtų juos kontroliuoti, bet ir surinkti daug mūsų jautrios asmeninės informacijos – banko, socialinių tinklų ir kitų įrankių prisijungimo duomenis, siunčiamas nuotraukas ar failus, net sužinoti aptariamas temas ar mūsų gyvenimo įpročius.

Būtent tai ir yra didžiausia daiktų interneto ir išmaniųjų įrenginių grėsmė – mūsų duomenys bet kada gali atsidurti netinkamose rankose ir pakenkti mums patiems. Ir problema svarbi tiek asmeniniame, tiek valstybiniame lygmenyje.

Tobulėjant technologijoms, internetinių atakų tik daugės. Ir įsilaužimai bus vykdomi ne tik į namų ūkius, bet ir į valstybines institucijas, kur kiekvienam mūsų itin svarbių duomenų yra begalė. Todėl šalių saugumo tarnybos imasi būtiniausių priemonių, kad tokios grėsmės būtų pašalintos. Tuo tarpu gyventojams verta pasitikėti specialistais, o siekiant apsaugoti save ir savo artimuosius, imtis keleto prevencinių priemonių.

Apsisaugoti – paprasta

Pirmiausia, nepanikuokite. Grėsmės egzistuoja, tačiau daiktų internetas yra pakankamai saugi sistema. Nors dažnai patariama pradėti nuo sąmoningesnio vartojimo ir apskritai atsisakyti dalies išmaniųjų įrenginių, to daryti visiškai nebūtina. Juo labiau, kad šie prietaisai dažnu atveju tikrai palengvina mūsų kasdienybę. Verčiau pasirūpinti tinkama jų apsauga.

Pradėkite nuo belaidžio interneto ryšio, kuriuo ir yra sujungta didžioji dalis įrenginių, slaptažodžio. Venkite kurtis tokį kodą, kuris susideda iš vartotojo vardo ir gimimo metų. Rekomenduojama, kad jis būtų bent 8 simbolių ilgio, turėtų bent vieną mažąją ir bent vieną didžiąją raidę, skaičių, ženklą ir nebūtų niekuo susijęs su jūsų asmeniniais duomenimis, tarkime, gyvenamąja vieta, vardu ar gimimo data. Lygiai tokiu pačiu principu kurkite ir kitur naudojamus slaptažodžius – tai viena svarbiausių internetinio saugumo priemonių.

Taip pat pasirūpinkite, kad visų daiktų interneto prietaisų programinės versijos būtų nuolat atnaujinamos. Senosios gali turėti saugumo problemų, todėl į tokius prietaisus įsilaužti gali būti lengviau. Tuo tarpu programiniai atnaujinimai tokias saugumo „skyles“ užkaišo. Be to, prietaisus įsigykite tik iš patikimų šaltinių, kad būtumėte tikri dėl jų saugumo sistemų kokybės, garantijos ir pardavėjo nešamos atsakomybės įsilaužimo atveju.

Galiausiai, nejunkite daiktų prie interneto tik todėl, kad jie turi tokią galimybę. Pavyzdžiui, jei jūsų šaldytuve yra interneto ryšys, kurio pagalba galite telefonu keisti šalčio nustatymus, tačiau to nedarote, šią funkciją išjunkite. Nepalikite nenaudojamų įrenginių su aktyvuota galimybe prie jų prisijungti interneto ryšiu.

Sustiprink imunitetą
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Top naujienos

Prof. Stankūnas – apie COVID-19 atvejus Lietuvoje: tai gali būti trečiosios bangos „užsilenkimo“ signalai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pranešė, kad lyginant...

Naujausią tyrimą dėl „AstraZenecos“ ir „Pfizer“ vakcinų paskelbę mokslininkai: tiesiog neįtikėtina (251)

Skelbiama, kad daugiau nei 90 proc. britų po vienos „ AstraZenecos “ ar „ Pfizer “ vakcinos...

Širinskienė: gerbiu Raskevičių (102)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Agnė Širinskienė teigė gerbianti Vytautą...

Viktorija Dačinskaitė | D+

Perpildyti konteineriai galutinai supykdė vilnietį: grasina baudomis, o atliekų dėti nėra kur

„Atlikite pareigą, vežkite, rūšiuokite. Ir kaip gi tai padaryti?“, - piktinasi Delfi...

Seime – idėja dėl prabangos mokesčio: paskaičiavo, kiek brangių automobilių prisipirko įmonės (268)

Nepaisant karantino ir pandemijos, pernai įmonės Lietuvoje prabangiems automobiliams išleido 67...

Epidemiologė po Šeimos gynimo maršo: grėsmė išplisti virusui – milžiniška (638)

Epidemiologai nesiima vertinti savaitgalį vykusio „Šeimų gynimo maršo“, tačiau pasak jų,...

Kalėjimų departamento Imuniteto tarnybos vadovė traukiasi, nors tyrimai dar nebaigti (22)

Prieš dvi savaites nuo pareigų laikinai nušalinta Kalėjimų departamento Imuniteto tarnybos...

Praeiviai atsakė, ką mano apie šių metų „The Roop“ diskoteką ir kokie Lietuvos šansai nugalėti

Pagaliau sulaukėme! Tokius žodžius šiandien sako „Eurovizijos“ dainų konkurso dalyviai ir...

Vlada Dapkos | D+

Įspūdis apie švedes iš gyvenimo Stokholme: pati save laikau šiek tiek feministe, tačiau tai man sunkiai suvokiama (1)

Šįkart noriu pakalbėti apie vaivorykštinį Stokholmą ir Stokholmo / Švedijos moteris. Norėčiau...

Išnuodijo augalus kaimyno darže – kiek tūkstančių eurų dabar teks sumokėti (2)

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose vakar paskelbtas nuosprendis A. J. už svetimo turto...