Profilis tik nuo 13-os, bet ar visada?
2019 metų tyrimo duomenimis, pusė Lietuvos suaugusiųjų yra linkę pirkti išmanųjį telefoną savo vaikui nuo 6–7 metų. Bet daugelis populiariausių socialinių tinklų (Facebook, Twitter, Instagram, Snapchat, TikTok) vartotojų profilius leidžia kurtis tik nuo 13-os metų. Leidžiant vaikui naudotis išmaniuoju telefonu labai svarbu susitarti, ką su juo daryti galima, o ko dar reikės palaukti.
Bet svarbu atsiminti, kad socialinių tinklų amžiaus ribojimą labai paprasta apeiti: tereikia nurodyti kitą gimimo datą, o socialiniai tinklai neprašo jokių amžių įrodančių dokumentų. Tad tikėtina, kad asmeninį išmanųjį telefoną turintis vaikas socialiniuose tinkluose gali atsirasti anksčiau, nei tai yra leidžiama. Dėl to būtina su vaiku kalbėtis apie saugumą internete gerokai anksčiau, nei jam sukaks 13 metų.
Patyčios ne tik koridoriuose, bet ir kišenėje
Išmaniosios technologijos priartino daugybe dalykų: kompiuteriuose ir telefonuose galima žiūrėti filmus, klausytis muzikos, skaityti knygas. Bet ir patyčios nuo šiol vyksta ne tik mokykloje, ar kieme, bet ir virtualioje erdvėje.
Pavasarį vykęs nuotolinis mokymasis tik dar labiau atskleidė jau ir iki tol egzistavusią problemą. Internete vaikai dar drąsesni ir įžūlesni, o internetinio tipo patyčios gali pasklisti kur kas didesniu mastu. Dėl to būtina kuo anksčiau užfiksuoti ir sustabdyti vykstančias patyčias.
Renkuosi Mokyti alumni, socialinių mokslų mokytojas Vaidotas Steponavičius pasakoja: „Ko gero atsimenate mokyklos laikais vykusius susirašinėjimus rašteliais. Karantino laikotarpiu ši tradicija persikėlė į nuotolines pamokas. Internetinė erdvė suteikia įrankius mokiniams komentuoti vienas kitą, nepaisant jokių bendravimo normų, skiepijamų mokykloje. Mokytojui kur kas sunkiau sukontroliuoti tai, kas vyksta ne klasėje, o virtualių pokalbių platformose. Moksleiviai vienas kitą užgaulioti gali ne tik tekstu, bet ir nuotraukomis, vaizdo įrašais, memais, kurie kartais ima sklisti ir už klasės, ar net mokyklos ribų.“
Tėvai kalbėdami su vaikais apie patyčias yra linkę juos mokyti, kaip elgtis patiriant patyčias. Bet svarbu suvokti, kad dažnai vaikai būna pasyviais stebėtojais, ar netgi agresoriais. Kad ir kaip nesinorėtų to tikėtis, aptarkite patyčias iš skirtingų perspektyvų, ne tik apie tai, ką daryti jas patiriant, bet ir ką daryti jas matant, ar net kaip suprasti, kad esi jų iniciatorius, kaip išmokti sustoti ir atsiprašyti.
Pridėti draugą tik tuomet, kai tai išties draugas
Socialiniai tinklai buvo sukurti padėti palaikyti ryšį su draugais. Bet dabar tai ir vieta, kur mezgasi naujos pažintys ir draugystės. Bet kitaip, nei kieme ar mokykloje, vaikai negali būti užtikrinti, ar tikrai bendrauja su tuo žmogumi, kurio atvaizdą mato. Dėl to svarbu aptarti su vaiku, kad nepažįstamieji internete gali būti labai pavojingi, net jei iš pirmo žvilgsnio taip neatrodo.
Gali būti tokių žmonių, kurie pasinaudodami vaiko naivumu gali mėginti užmegzti draugiškus santykius, ir susirinkti informaciją apie šeimos finansines detales. Pavyzdžiui, namų adresą, namie esančius daiktus, ir kur laikomas atsarginis raktas. Arba gali paprašyti tėvų banko kortelių duomenų. Taip pat gali būti ir tokių atvejų, kuomet žmonės yra nusitaikę ne į turtą, bet į patį vaiką. Internetu bando pelnyti vaiko pasitikėjimą, o tuomet kviečia susitikti, su tikslu pasinaudoti. Šios temos nėra malonios, bet būtina su vaiku apie tai pasikalbėti, kad vaikas ir pats gebėtų identifikuoti ir vengti įtartinų nepažįstamųjų.
Net ir tikrus draugus reikia vertinti atsargiai
Vaikams bręstant, bendravimas gali keistis, tapti artimesnis, intymesnis. Nors bendravimo pokyčiai visiškai natūralus procesas, internete tai reikėtų vertinti atsargiau. Jaunuoliai, dar patys tyrinėjantys savo seksualumą, lengvai susidomi ir įsitraukia į seksualinius pokalbius (sexting), o kartais tokius pokalbius iliustruoja savo asmeninėmis nuotraukomis. Bet nuotraukos, kurios buvo skirtos vienam žmogui, gali pasiekti kur kas daugiau akių.
Nors vaikui tai gali pasirodyti nejaukus pokalbis, bet neatidėliokite jo, kad vėliau netektų mokytis iš savo asmeninės patirties. Svarbu nesmerkti vaiko seksualinio smalsumo, tikslas yra ne sugėdinti, o informuoti apie galimas intymių nuotraukų plitimo rizikas, ir kokią įtaką tai gali turėti jaunuolio įvaizdžiui ir tolimesnėms patyčioms.
Socialiniai tinklai nėra blogybė, jie tik komunikacijos kanalas. Bet tame kanale gali laukti blogų kėslų turintys žmonės. Dėl to svarbu vaikui atvirai papasakoti apie grėsmes ir rizikas. Socialinių tinklų naudojimą aptarkite ne vieną kartą, geriau reguliariai pasidalinkite savo įspūdžiais, kad vaikui taptų įprasta pasipasakoti kas vyksta, ir būtų lengviau identifikuoti pavojingas situacijas.
Stenkitės vaikui papasakoti ir apie savo socialinių tinklų profilyje matomus įtartinus asmenis ar melagingas reklamas. Taip pokalbis taps abipusis, vaikas supras, kad aptariamos temos yra aktualios ir suaugusiems. Tokie pavyzdžiai leis vaikui lengviau suvokti problemos dydį, kad tai nėra maža ir vaikiška problema, ji aktuali visiems, tad verta kartu ir toliau apie tai kalbėtis.