Tai išties didelis skaičius, ypač lyginant su gerai žinomais bei nepadorumo stigmos neturinčiais interneto lyderiais: pasak SimilarWeb sudaryto topo, aptariama svetainė pernai metų birželį buvo 8 populiariausias tinklapis pasaulyje (3,36 mlrd. apsilankymų per mėnesį), nedaug atsilikęs nuo tokių žinomų vardų kaip Twitter (3,92 mlrd.) ar Yahoo (3,74 mlrd.) bei aplenkęs Instagram (3,21 mlrd.).
Galima spėlioti, kad dėl milžiniško populiarumo ir gėdos jausmo, kurį visuomenėje iki šiol kelia pornografijos žiūrėjimas, atsirado nauja internetinio šantažo rūšis. Vis labiau populiarėja sukčių siunčiami elektroniniai laiškai bei žinutės, informuojantys apie neva per atstumą įrašytus vaizdo įrašus, kuriuose adresatas esą žiūri pornografinį turinį.
Prisistatyti nenorintis asmuo pasidalino gauto laiško tekstu (klaidos netaisytos):
„Labas rytas mano drauge. Aš atstovauju Iranas web nusikaltėlių grupuotę. Prieš kurį laiką mano komanda patalpino virusą pornografijos svetainėje. Kai paspaudei PLAY mygtuką, sistema pradėjo filmuoti tavo ekraną vaizdą ir tave per web kam. Dėl to dabar mes turime vaizdo įrašą su tavo veikla. Ko gero jau supratai, kad tokie įrodymai yra nenuginčijami. Virusas kuris buvo svetainėje ne tik padarė vaizdo įrašus bet ir pasisavino visą tavo kontaktai informaciją. Dėl to dabar mūsų rankose yra tavo el. paštas soc. tinklai ir messenger duomenys.“
Tokio laiško paskirtis - įbauginti žmogų, grasinant persiųsti tokį vaizdo įrašą jo šeimai, draugams bei darbovietei. Kibernetiniai nusikaltėliai bando įtikinti nukentėjusįjį, esą jo kompiuteryje egzistuoja virusas ar kenksminga programinė įranga, leidžianti kamera užfiksuoti kiekvieną lankomą puslapį bei jame atliekamus veiksmus.
ESET Lietuva pardavimų vadovas Deividas Pelenis pasakoja, kad tokie sukčiavimo laiškai gali pasiekti ne tik asmenines, bet ir verslo el. pašto dėžutes. Kadangi laiško tema yra labai asmeniška – niekas nenorėtų, kad apie pomėgius žiūrėti pornografiją sužinotų kolegos ar verslo partneriai.
Tačiau iškart siūloma išvengti viešo pažeminimo… sumokant nustatytą pinigų sumą. Tiesa, pinigų perlaida turi būti atliekama kriptovaliutomis - tai padeda nusikaltėliams likti nepagautiems dėl kriptovaliutų užtikrinamo konfidencialumo.
Laiške toliau rašoma (kalba netaisyta):
„Jei norite mus tyla tai turite vesti 260 dolerių su bitcoin. 1K2auXQEKz7Ro8cRa2xr3bAPV2n6KT5vi1 kadangi vesti bitcoin, tuomet niekas nematys tavo gėdos. Gali žiūrėti YouTube pamokas, kaip konvertuoti bitcoin. Aš tau duodu ne daugiau nei dvidešimt valandų atlikti mokėjimą. Tu gali paskųsti pareigūnai bet jie nesugebės rasti mūsų bot tinkle.“
Tikėtina, kad dėl didelio populiarumo, kurio sulaukia pornografinio turinio svetainės, laiškas, išsiųstas atsitiktiniam adresatui, atskleis bent dalį tiesos - tai yra faktą, kad buvo bent kartą lankytasi tokio pobūdžio puslapiuose. Tačiau svarbiausia tokioje situacijoje - nepanikuoti. Įsitikinkite, kad nei vienas slaptažodis, naudojamas internete, nebuvo nulaužtas - tai nesunkiai galima padaryti tam skirtose saugiose platformose, kaip, pavyzdžiui, Have I Been Pwned.
Būtų sunku paneigti faktą, kad kibernetiniai nusikaltėliai atrado itin kokybišką pinigų plovimo būdą. Šiuo atveju, pavyksta puikiai sužaisti daugelio daromais, visuomenėje vis dar nepriimtinais veiksmais bei masiniu moralės ir gėdos suvokimu. Nors statistiškai nedaug žmonių perveda pinigus tokio tipo sukčiams, net ir toks mažas skaičius didina problemos aktualumą.
Koks būdas vis tik yra patikimiausias norint išvengti nemalonumų ir apgavysčių dėl išgalvotais įvykiais paremto šantažo? Geriausia tokio tipo žinutes ignoruoti ir tuo pačiu pranešti apie jų gavimą policijai. Tikėtina, kad panašaus tipo grasinimai pasiekia ne vieną žmogų - būtent gerą reputaciją turinčių ir oficialių šaltinių vykdoma komunikacija gali padėti imtis tolimesnių veiksmų ir tinkamai informuoti visuomenę.
