aA
Užtenka keleto dalykų, kad būtumėte sveiki ir saugūs. Apsidaryti prieš einant per gatvę, nesiprausti duše su veikiančiu plaukų džiovintuvu ir nieku gyvu negerti dezinfekcinio skysčio. Vis dėlto COVID atskleidė, kad žmonės internete taip pasitiki informacija, kad nepaiso perspėjimų, net jei šie atspausdinti dezinfekcinių priemonių etiketėse.
COVID atskleidė žmonių naivumą: žmonės sau ne tik nepadėjo, bet ir kenkė
COVID atskleidė žmonių naivumą: žmonės sau ne tik nepadėjo, bet ir kenkė

Tikėti lengviau nei tikrinti

Prasidėjus pandemijai ir sergančiųjų testavimui, internete paplito neva paprastesni ligos nustatymo būdai. Užtenka 10 sekundžių sulaikyti kvapą, ir jei nejaučiate diskomforto - esate sveikas. Dar paaiškėjo, kad virusą galima naikinti geriant vandenį su druska. Arba gurkšnojant karštą vandenį, kad šis neatauštų ir taip išnaikintų virusus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) su šia informacija nieko bendro neturi, tačiau buvo žmonių kuriems tai nesvarbu.

„Mes kovojame ne tik su epidemija, bet ir infodemija. „Fake news“ plinta greičiau nei šis virusas. Todėl jos yra žymiai pavojingesnės“, – pandemijos metu spaudos konferencijoje sakė PSO vadovas dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus.

Infodemiją mini ir politologas Nerijus Maliukevičius: „Pandemija ir karantino apribota laisvė darė didelę įtaką žmonių psichologinei būsenai ir emocijoms. Žmonės tapo labai imlūs informacijai, dėl emocinės sumaišties žmonės neturėjo laiko informacijos tikrinti, bet skubėjo ja dalintis, kad perpsėtų artimuosius. Vieni žmonės taip elgėsi nesąmoningai, bet kiti naudojosi situacija, ir dezinformaciją skleidė tikslingai, siekdami sustiprinti savo sąmokslo teorijas.“

N. Maliukevčius atkreipia dėmesį, kad politikai taip pat tapo infodemijos dalimi: „Visi supranta, jog visuomenė vertins lyderius pagal tai, kaip jie reagavo į krizę. Vieni politikai pasirinko racionalų kelią, ir dalinosi patikrinta informacija. Bet atsirado ir tokių, kurie sąmoningai nusprendė pasinaudoti žmonių emocijomis, ir patys tapo infodemijos dalimi, skleisdami nepatikrintą informaciją.“

Užtenka grūdelio tiesos

Netikros naujienos dažniausiai atsiranda iš grūdelio tiesos. Druskos tirpalas gali naikinti bakterijas ir virusus, plaunant juo nosį. Kaip ir karštas vanduo gali nuo paviršių išnaikinti bakterijas bei virusus. Tačiau kol kas nėra jokių tyrimų, kad išgertas druskos tirpalas ar karštas vanduo išgydytų ar padėtų apsisaugoti nuo koronaviruso.

Balandį iš tokio grūdelio tiesos buvo paskleista labai pavojinga informacija. JAV atsirado teorija, kad audinių baliklis gerai naikina virusus nuo paviršių, todėl neva reikėtų pabandyti jį ir vidiniam naudojimui. Jau netrukus JAV ligonines užplūdo žmonės, sunegalavę nuo audinių baliklio vartojimo. Vėliau informacija buvo paneigta, tačiau gegužę atliktas tyrimas parodė, kad net 39 proc. amerikiečių nuo COVID bandė saugotis naudodami audinių baliklius ir dezinfekcinius skysčius, dezinfekuodami jais maistą ar net gerdami.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, tokie eksperimentai neaplenkė ir Lietuvos. Vieni dezinfekcinio skysčio atsigėrė netyčia, nes šis buvo perpiltas į mineralinio vanens butelį. Bet kiti jo gėrė sąmoningai: viena moteris pasipurškė dezinfekciniu skysčiu skaudančią gerklę, o kitas vyras apsinuodijo ligoninėje išgėręs 100 ml skysčio rankoms dezinfekuoti.

VVKT Apsinuodijimų informacijos skyriaus gydytoja toksikologė Laima Gruzdytė įspėja, kad dirbant su dezinfekcinėmis priemonėmis, ypač skirtomis paviršiams valyti, gali būti dirginami kvėpavimo takai, gleivinės, atsirasti gerklės, akių dirginimas, kosulys, sunkiais atvejais – net dusulys, paūmėti lėtinės kvėpavimo takų, alerginės ligos. Gurkštelėjus paviršiui dezinfekuoti skirtos priemonės, gali atsirasti gerklės graužimo, dirginimo jausmas, sunkiais atvejais – vystytis net cheminis virškinamojo trakto nudegimas.

Imunitetas klaidingai informacijai

Natūralu, kad visas pasaulis ieško informacijos, norėdami padėti sau ir kitiems. Taip vyko visų pasaulį krėtusių pandemijų metu. Tačiau šiandien ekstremalių situacijų metu, svarbiausia yra sekti oficialius valstybės pranešimus. SSRS laikai, kai informacija buvo bandoma slėpti, jau praeityje. Klausydami kompetetingų ekspertų ir mastydami kritiškai, galite apsisaugoti užtikrintai.

Jei vis dėlto patarimus skaitote ne tik oficialiuose šalitniuose, bet ir naujienų portaluose, būkite labai atidūs. Pirmiausiai pastebėjus įtartiną naujieną reikėtų patikrinti, ar ir kiti žiniasklaidos šaltiniai apie tai rašo. Tokios didžiosios naujienų agentūros kaip BBC, „Reuters“ ar CNN turi labai griežtas naujienų taisykles ir profesionalių žurnalistų tinklą, todėl yra labai geras lakmuso popierėlis netikroms naujienoms.

Patikimos naujienos ir informacija turės daug faktų, ekspertų komentarų, apklausų rezultatų, statistikos ir kitų duomenų. Jei trūksta bent vieno iš šių elementų, reikėtų kritiškai žiūrėti į tokią informaciją ir sau užduoti klausimą, kas gali būti nutylėta. Taip pat reikia įsitikinti, ar tikri faktai nėra iškraipomi, kad patvirtintų melagingą poziciją.

Dezinformaciją ir netikras žinias dažnai lydi sumontuotos nuotraukos ar vaizdo įrašai. 2015 metais Kornelio universiteto (JAV) atliktas tyrimas parodė, kad tik pusė visų apklaustųjų atpažino pakoreguotas nuotraukas. Todėl įtartiną mediją reikėtų peržvelgti akyliau. Padirbtas nuotraukas išduoda keisti šešėliai arba nelygūs kontūrai aplink vaizduojamus objektus.

Tiesa, dažnai tokiose naujienose nuotraukos gali būti tikros, tačiau jos paimtos iš kito konteksto arba padarytos žymiai seniau. Todėl kilus įtarimams jas galima įkelti į „Google“ paieškas ir sistema suras, kada ir kur tiksliai nuotrauka buvo publikuota pirmiausiai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
3.6154

Top naujienos

Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė | D+

Navickienė: antivakseriniai judėjimai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už žmonių netektis

Pirmąjį etapą Finansų ministerijos parengtas valstybės biudžeto projektas praėjo sėkmingai:...

Net ir viršininkais būti norinčiųjų trūksta: Šiauliuose ir Telšiuose įdarbintų 500 vadovų (51)

Augančios elektros, dujų, šilumos kainos ir sunkumai randant gerų specialistų – su šiomis...

Zdovcas nebenori komandoje matyti „išbalusių veidų“: negalima tiesiog sustingti specialiai Delfi iš Pirėjo (32)

Antroje rungtynių pusėje Jure Zdovcas šokinėjo atsispyręs nuo abiejų kojų ne prasčiau nei...

Per du kėlinius Pirėjuje išsikvėpęs „Žalgiris“ ir toliau lieka be pergalių Eurolygoje (430)

Kauno „Žalgiris“ (0/4) Eurolygoje ir toliau pergalių sąskaitoje turi apvalų nulį. Pagirtinai...

Paaiškino, kuo skiriasi pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių gydymas: medikai įspėja suklusti ir jaunus žmones

Nuo koronaviruso pasiskiepijęs žmogus aplinkiniams yra mažiau pavojingas nei to nepadaręs. Tai...

Per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas: bus ir lietaus, ir stiprių vėjo gūsių (3)

Šeštadienio orus lems per šalį slenkantis šaltasis atmosferos frontas.

Kraštas, kuris giriasi išskirtine gamta ir pramogomis: skanaus maisto ir pigaus poilsio sostinė laukia turistų iš Lietuvos (88)

Sakartvelas – šalis, kurioje lietuviai yra be galo mylimi ir gerbiami. Daug kur užtenka tik...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Kaip gimsta blogis: Holokausto architektas, kuris myriop pasmerkė tūkstančius žydų ir... įsidarbino automobilių gamykloje  I dalis (4)

Jeigu pradeda lankyti įkyrios mintys, koks esate šaunus ir nepakartojamas, reikia suklusti. Jei...

Antrą pratęsimą šią savaitę žaidusi „Barca“ triumfavo ir Monake sunki CSKA pergalė Maskvoje (8)

„Barcelona“ (4/0) ir toliau demonstruoja raumenis Eurolygoje – iškovojo ketvirtą pergalę iš...

Jungtinė Karalystė sukrėsta po parlamentaro nužudymo: tragiška diena mūsų demokratijai (150)

Jungtinės Karalystės parlamentaras Davidas Amessas penktadienį mirė po to, kai buvo kelis kartus...