Tikriausiai visi žino, kad elektroninėje erdvėje taip pat galima sutikti sukčių. Su jais susiduriama nežinant, kaip apsisaugoti. Todėl DELFI domisi, kaip elgtis elektroninėje erdvėje, kad nepatektumėte į pinkles. Taip pat klausiame specialistų patarimų, kurie padės apsaugoti savo duomenis.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Vis dėlto Lietuvoje dar yra žmonių, kurie dar nebandė naudotis internetu arba tai daro retai. Tačiau tokie asmenys turi žinoti, kad išmokti saugiai naudotis internetu gali bibliotekose esančiuose viešosios interneto prieigos taškuose. Panaudojant Europos Sąjungos investicijas per artimiausius kelerius metus numatoma plėsti viešųjų prieigų tinklą, taip pat įgyvendinti projektus, skatinančius gyventojus saugiai ir išmaniai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis.

Na, o kai jau mokate naudotis internetu, turite būti itin budrūs ir žinoti, kokiomis taktikomis nusikaltėliai gali bandyti išvilioti privačią informaciją. Žinant keletą gudrybių galite jaustis ramūs - sukčiai jums jokios grėsmės nekels. Elektroninė erdvė Lietuvoje yra saugi ir patikima, tačiau svarbu laikytis saugumo reikalavimų.

Bando apsimesti pareigūnais

Svarbu neapsigauti. Šalyje vis dar vyrauja stereotipas, kad apgavikai – už grotų ne kartą jau kalėję recidyvistai arba paaugliai, akis slepiantys po plačiais gobtuvais, todėl žmonės mano, kad sukčių atpažintų iš tolo. Tačiau pinigus išvilioti iš fizinių ar juridinių asmenų bandantys nusikaltėliai dažniausiai atrodo nepriekaištingai: yra tvarkingai susišukavę, vilki kostiumą, su savimi nešiojasi lagaminėlį. Su jais bendraujant telefonu, stebina taisyklinga kalba, laisva intonacija ir sodrus, žemas balsas, sukeliantis pasitikėjimą.

Tokie asmenys gali pabandyti sužinoti jūsų internetinės bankininkystės duomenis. Tačiau atminkite, kad niekam nevalia jų išduoti, kad ir kaip nuožmiai jūsų prašytų. Tai informacija, kuri priklauso jums ir tik jums.

Svarbu žinoti, kad vienas populiariausių scenarijų, kurio metu nusikaltėliai bando sužinoti internetinės bankininkystės duomenis – skambučiai, prisidengiant banko darbuotojais. Santūria leksika ir ramiu balsu pranešama, kad iš sąskaitos buvo paimta didžiulė pinigų suma. Žmogui susijaudinus, paprašoma kuo skubiau nurodyti elektroninės bankininkystės kodą ir slaptažodį, kad neva būtų galima patikrinti, kas tai atliko. Tačiau, kaip jau minėta, bankai tokios informacijos niekuomet neprašo. Todėl tokiu atveju turėtumėte nesileisti su pašnekovu į kalbas.

Saugus internetas: kaip apsisaugoti nuo sukčių?
© DELFI / Domantas Pipas

Įgudę ir į didesnes pinigų sumas nusitaikę apgavikai nepabūgsta atvykti į smulkų verslą vykdančias įmones, tikindami, kad yra STT atstovai, vykdantys pinigų plovimo patikrą. Žinokite, kad jei į jūsų biurą įsiveržė rimti, kostiumuoti vyriškiai, tai jokiu būdu nereiškia, kad galite drąsiai pateikti slaptą įmonės informaciją. STT pareigūnus atskirsite iš specializuotos aprangos ir tarnybinio ženklelio, kuriame pavaizduotas erelis su fakelu, o po juo – skydas su Jogailaičių kryžiumi. Įsidėmėję šią informaciją, galite jaustis ramūs, kad jūsų niekas neapgaus.

Bando apgauti ieškančius darbo

Kartais sukčiai nusitaiko į ieškančius darbo. Paskambinę telefonu, jie pasiūlo palankias sąlygas įsidarbinti ir teigia norintys dalį pinigų sumokėti į priekį. Įrodinėdami, kad sistema neleidžia pervesti sutartos sumos, nusikaltėliai paprašo banko sąskaitos ir elektroninės bankininkystės duomenų. Jei darbo ieškantis asmuo perduoda šią informaciją, vos per kelias minutes jo sąskaita ištuštinama, o bandant prisiskambinti tuo pačiu numeriu, girdimas tik čaižus pypsėjimas arba griežtas moters balsas, sakantis, kad šis numeris nebenaudojamas... Taigi ir vėl ta pati taisyklė. Elektroninės bankininkystės negalima niekam atskleisti, visai nesvarbu, kokiais tikslais to prašoma.

Neatidarinėkite nežinomų laiškų

Dažnai žmonės į elektroninį paštą gauna brukalą, kuriame pateikiamos nuorodos į viliojančius puslapius, prisegti keisti dokumentai. Juos atidarius, įrenginys apkrečiamas virusu, leidžiančiu prieiti prie asmeninių duomenų. Kad taip nenutiktų, svarbu neatidarinėti neaiškių laiškų - juos tiesiog ignoruokite. Tai yra pati patikimiausia apsaugos priemonė, kuri leis elektroninėje erdvėje jaustis saugiai.

Elektroninis paštas
Elektroninis paštas
© Shutterstock nuotr.

Kaip apsisaugoti?

DELFI pateikia specialistų rekomendacijas, kaip apsaugoti elektroninę erdvę, kad galėtumėte internetu naudotis drąsiai ir saugiai.

Pašaliniams asmenims neperduokite savo slaptažodžio ar kortelės duomenų. Atsiminkite, jokia valstybinė įstaiga ar bankas niekada neskambina ir neprašo pateikti internetinės bankininkystės slaptažodžių.

Nelaikykite savo slaptažodžio šalia kodų kortelės, o dar geriau – jo ženklus išmokite mintinai. Įvesdami šią informaciją į kompiuterį ar telefoną, padidinate riziką pašaliniams asmenims pasinaudoti jūsų asmenine sąskaita.

Nustatykite operacijų apribojimus. Sudarant internetinės bankininkystės sutartį, galima nustatyti didžiausią pinigų sumą, kuri bus išleidžiama atsiskaitant elektroniniu banku. Tai neleis sukčiams iš jūsų kortelės pasisavinti visų joje esančių pinigų.

Nesinaudokite elektronine bankininkyste iš svetimo kompiuterio, ypač – jei tai darysite naudodamiesi viešuoju belaidžiu internetu.

Neatidarinėkite neaiškių nuorodų ar dokumentų, kuriuos gavote iš nežinomo siuntėjo.

Nebijokite klausinėti. Jei asmenys, reikalaujantys bet kokių jūsų duomenų, kelia įtarimą, užduokite kuo daugiau klausimų. Taip galite palaužti ir demaskuoti nusikaltėlius, kurie anksčiau ar vėliau palūš ir pasiklys savo istorijose.

Nedalyvaukite įtartinose interneto loterijose. Interneto nusikaltėliai dažnai vilioja vartotojus žadėdami kalnus pinigų – kaip taisyklė, Velykų ir Kalėdų „aukso puodai“ būna didžiausi. Tiesa, tuo pačiu metu jie ir nerealūs, tad kad ir kaip norėtųsi greitai tapti milijonieriumi, būkite budrūs.

Naudokite legalią antivirusinę programinę įrangą. Ji apsaugos nuo 99 proc. visų internete siaučiančių pavojų, brukalų, virusų ir kitų kenkėjų. Įsitikinkite, kad antivirusinė programa būtų nuolat atnaujinama. Taip pat patartina reguliariai atnaujinti ir naudojamą interneto naršyklę bei priimti kompiuterio programinės įrangos atnaujinimus – naujausios versijos paprastai pasižymi didesniu saugumu.

Nuolat keiskite naudojamus slaptažodžius. Kuomet kompiuteris užkrečiamas virusu, jis surenka informaciją ir gali pasinaudoti jūsų slaptažodžiu tam, kad toliau platintų kenkėją. Todėl būsite saugesni, jeigu skirtingose svetainėse naudosite skirtingus slaptažodžius ir juos nuolat keisite.

Neatskleiskite savo duomenų mažai žinomose svetainėse. Menkai girdėtose svetainėse geriau nepateikinėkite savo kreditinės kortelės duomenų, kad ir koks viliojantis šventini pasiūlymas bebūtų. Informacijos apie įtartinas svetaines galite paieškoti internete – nukentėję vartotojai greitai pasidalina savo patirtimi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: įspėja dėl perkūnijos, stipraus vėjo ir karščių (7)

Pirmadienį vietomis Lietuvoje galima perkūnija, stiprus vėjas, vyraus aukšta temperatūra,...

Netikros aukštosios mokyklos vilioja studentus valstybės nepripažįstamais bakalauro ir magistro diplomais (109)

Įstaigos pavadinime – užuomina į aukštąjį mokslą, žadami bakalauro ir magistro diplomai...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (568)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Verslininkai trina rankomis – poilsiautojų pilnos ir sodybos, ir upės (14)

Kaimo turizmo sodybų savininkai trina rankomis – vasaros sezonas daug geresnis nei pernai. Dauguma...

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (24)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Lietuvius gluminusi mada viešumoje „puoštis“ kojinėmis bei šlepetėmis pasiekė ir Kanye Westą: taip apsiavęs atvyko į vestuves (52)

Amerikiečių reperis Kanye Westas garsėja ambicijomis mados ir dizaino srityje. Jam neretai tenka...

Natalija Bunkė pristato naują dainą ir vaizdo klipą: kuriozų išvengti nepavyko (45)

Populiarių merginų grupių „Pop Ladies“ ir „Yva“ lyderė Natalija Bunkė nusprendė...

Ką reiškia mėlynių spalvos ir kada reikėtų susirūpinti? (2)

Mėlynių atsiranda, kai pažeidžiamos po oda esančios smulkios kraujagyslės. Bėgant laikui,...

Situaciją Lietuvos mokyklose vadina dramatiška: siūlo kuo greičiau atsigręžti į Azijos šalis (42)

Kanada, Kinija, Estija, Suomija, Vokietija, Honkongas, Japonija, Olandija, Singapūras – šios...