aA
Nemažai šiuolaikinių žmonių sunkiai įsivaizduoja dieną be kompiuterio. Interneto amžius atveria naujas galimybes tobulėti, paprastai ir greitai atlikti kasdienes užduotis. O kad būtų užtikrintas saugumas, dedamos didelės tiek valstybės, tiek verslo pastangos. Tačiau ir patys interneto vartotojai turėtų elgtis apgalvotai.
Kompiuteris
© Shutterstock nuotr.

Bankai, internetinės parduotuvės, išmaniųjų programėlių registracija. Kartais net nesusimąstome, kaip dažnai pateikiame savo duomenis elektroninėje erdvėje. Jei viską darysime apdairiai, jokios grėsmės nekils. Taigi, ką turime žinoti, kad naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis, sukurtomis panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, jaustumėmės saugiai.

Kaip pasakoja Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (CERT-LT) vadovas Mindaugas Razbadauskas, vienas iš pagrindinių kibernetinių nusikaltėlių tikslų yra išgauti asmens duomenis ir/ar kitą informaciją ir panaudoti ją nusikalstamos veiklos vykdymui. Todėl svarbu žinoti, kad šios informacijos niekam negalima suteikti.

Būtina nuosekli stebėsena ir kruopšti patikra

Laikmečio iššūkiai skatina apsaugos priemonių stiprinimą. Tačiau kas turėtų pasirūpinti mūsų saugumu internetinėje erdvėje?

Pasak Isec.lt informacijos saugos eksperto Dariaus Rainio, savo duomenų apsauga yra suinteresuoti ne tik vartotojai, bet ir patys internetinio verslo atstovai. Kaip tik todėl sukuriamos patikimos apsaugos sistemos, kurios leidžia interneto vartotojams jaustis saugiai.

„El. parduotuvės ir bankai savo elektroninės bankininkystės saugumu rūpinasi ir į tai investuoja daug lėšų, diegia saugos kompleksiškumą, visapusiškumą užtikrinančias informacijos saugos vadybos sistemas“, - paaiškina D. Rainys.

Specialistų teigimu, atsakingas duomenų valdytojas turi užtikrinti kaupiamų duomenų saugumą ir privatumą. Tam yra sukurtos įvairios techninės ir organizacinės priemonės.

„Svarbiausia, kad apsauga būtų vystoma kompleksiškai, nepaliekant silpnų vietų. Tam paprastai diegiama Informacijos saugos vadybos sistema pagal ISO 27001 standartą, daroma informacijos saugos rizikų analizė, identifikuojamos galimos grėsmės ir parenkamos atitinkamos saugos priemonės, techninės saugos sistemos, kurias būtina įdiegti“, - vardina D. Rainys.

Apsauga besirūpinančios įmonės turi mąstyti ne tik apie tai, kaip apdoroti vis augančius duomenų kiekius ir užtikrinti jų saugumą, privatumą, bet ir nepamiršti e. paslaugų naudotojų patogumo.

Saugotis turi ir interneto vartotojai

Apsaugoti savo asmens duomenis galime ir patys. Laiku atnaujinamos antivirusinės programos, griežta atidaromų elektroninių laiškų atranka gali žymiai sumažinti nemalonaus incidento riziką.

Pasak M. Razbadausko, interneto vartotojui svarbu ne tik prižiūrėti savo kompiuterį, bet ir aktyviau domėtis e. saugumu, o iškilus klausimams nebijoti pasikonsultuoti su profesionalais.

„Savalaikis ir nuolatinis domėjimasis saugumo klausimais padeda išvengti incidentų ir su tuo susijusių nuostolių, bet šios informacijos vartotojai dažniausiai ieško internete patys, o ne kreipiasi į mūsų tarnybą“, - pastebi M. Razbadauskas.

Specialisto teiraujamės, kur reikėtų kreiptis ir ieškoti pagalbos susidūrus su e. nusikaltimais?

„Tai priklauso nuo asmens duomenų vagystės priežasties ir pasekmių. Jeigu norima, kad būtų atlyginta padaryta žala ar surastas kaltininkas, reikėtų kreiptis į policiją. Jeigu įvyko kibernetinis incidentas – į CERT-LT. Kai kuriais atvejais ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Vykdant incidento tyrimą šios institucijos bendradarbiauja pagal Kibernetinio saugumo įstatymą“, - sako pašnekovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (110)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (278)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (20)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (39)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1711)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (87)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

Naujo „Mercedes-Benz G63 AMG“ testas: kam rūpi bekelė – kalbame apie įvaizdį už 180 tūkst. eurų (20)

Garsiausia „ Mercedes-Benz “ gamos ikona galima laikyti G klasę. 39-erius metus gaminamas...

Darbe – kaip namuose: kas turi užtikrinti gerą savijautą dirbant biure

Ekspertai vieningi: šiuolaikiniai darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti talentus savo...

Studentų gyvenimas tarpukariu: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti (2)

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (43)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...