aA
Lietuvių šneka valdomos paslaugos – jau ne tik idėja, bet ir veikianti programinė įranga. Lietuvoje sukurtas projektas LIEPA leidžia ne tik lietuviškai pasikalbėti su kompiuteriu, bet ir gauti papildomų paslaugų, pavyzdžiui, paklausyti, kaip tekstą skaito elektroninis skaitytuvas, jei tuo metu, pavyzdžiui, ilsinate akis.
L. Telksnys
L. Telksnys
© DELFI / Domantas Pipas

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorius Laimutis Telksnys sako, kad apie galimybę pasikalbėti su kompiuteriu svajojo jau seniai, ir tai – ne tik žodžiai. Pašnekovas kaip įrodymą DELFI atsiuntė savo interviu 1967 m. žurnalui „Jaunimo gretos“.

„Mintis pasitelkti kalbą bendraujant su kompiuteriais kilo jau seniai: kai apgyniau disertaciją, pradėjau dirbti Skaičiavimo mašinų specialiame konstravimo biure ir tais laikais skaičiavimo mašinos dirbo pakankamai greitai. Kalbant vaizdžiai - tūkstančius kartų greičiau nei žmonės pateikė joms informaciją“, - pasakoti pradeda mokslininkas.

Problema, kad žmonės mašinoms informaciją pateikdavo žymiai lėčiau, paaiškėjo labai greitai: norimą užduotį reikėjo užrašyti ant popieriaus, po to ją užkoduoti ir ant specialaus popieriaus lakštelių – perfokortų – išbadytomis skylutėmis. Visiems šiems darbams atlikti reikėjo žmonių, o tai reiškė ir didesnę klaidų tikimybę.

„Popieriuje skylutes padarydavo kruopščios ir darbščios merginos, tačiau jos per 100 veiksmų padarydavo vieną klaidą ir mašina blogai apskaičiuodavo. Tada tą patį tekstą atlikdavo du žmonės ir, jei jų tekstas sutapdavo, buvo įvedamas į mašiną, jei ne, tai ne. Taip klaidų sumažėjo iki vienos iš 10 tūkst.“, - pavyzdžiu iliustruoja L. Telksnys.

Tačiau duomenų įvedimas išliko toks pat lėtas, kad tapo nepriimtinu.

„Sunku buvo skaičiavimo mašinas panaudoti darbams kaip pagalbininkus. Tada ir kilo mintis, kad mes kalbamės, tad kaip pagreitinti duomenų pateikimą kompiuteriams? Vienas iš svarstytų būdų, kad tai, ką kalbi, kompiuteris iškart suprastų, - prisimena jis. - Aišku, žmonėms buvo sunku patikėti, kad tai bus įmanoma. Bet, matome, kad jeigu idėja perspektyvi, nesvarbu, kiek jai metų, verta pabandyti ją įgyvendinti.“

Vadovaujantis šia idėja Lietuvoje su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama buvo pradėtas projektas LIEPA. Kol kas jo metu sukurta programinė įranga yra naudojama keliose srityse, tačiau L. Telksnys viliasi, kad jų bus ir daugiau.

LIEPA
LIEPA
© DELFI

Kaip naudojama

Šiuo metu LIEPA yra naudojama keliose srityse. Pavyzdžiui, atliktu įdirbiu jau naudojasi neregiai ir silpnaregiai, kurie nemato, kas yra kompiuterio ekrane.

„Mes sukūrėme įrangą, kuri gali perteikti taisyklinga lietuvių kalba balsu tai, kas yra rodoma vaizdais ekrane, - sako L. Telksnys. - Man teko bendrauti su neregiu, kuris naudojosi šia sistema: kalbėjome taip, lyg jis būtų matąs, kas yra kompiuteryje.“

Kita funkcija - skaitymas balsu, kuri nebūtinai yra skirta akliesiems ar silpnaregiams.

„Galbūt jūs parėjote namo, kepate blynus ir norite, kad jums paskaitytų balsu, tai ir pasileidžiate LIEPA galimybes kaip radiją“, - pavyzdį pateikia profesorius.

Kaip skamba skaitomas tekstas galima paklausyti, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės tinklalapyje - automatinis programos balsas paspaudus ant specialaus mygtuko perskaito tekstus.

LIEPA buvo panaudota kuriant spektaklį „Remote Vilnius“ per festivalį „Sirenos“. Jo metu į spektaklį atėję žmonės per ausines gavę LIEPA balso nurodymus keliauja per Vilnių.

Taip pat LIEPA buvo panaudota Briuselyje vykusioje parodoje: prie Lietuvos stendo stovėjo lietuviškai kalbantis robotas, kurį išmokė judėti Robotikos akademija, o įgarsino LIEPA.

„Robotas kvietė lankytojus aplankyti Lietuvos stendą, kai ką parodydavo rankomis, paskui ragino lietuviškai ištarti žodžius. Pastebėjome, kad juo labai domėjosi lankytojai iš Kinijos“, - pasakojo L. Telksnys.

Dar vienas pritaikymas - LIEPA atpažintuvai ir sintezatoriai padeda žmonėms su negalia, kurie stokoja socialinių įgūdžių.

„Pavyzdžiui, žmogus ateina į parduotuvę, bet nežino, ką ten reikia daryti, tad LIEPA padeda išmokti susiorientuoti“, - vardijo L. Telksnys.

Yra sukurta programinė įranga, kuri leidžia valdyti kompiuterį balsu, jame ieškoti informacijos.

„Su LIEPA dviem temomis dirba ir moksleiviai: jie kalbėdami su kompiuteriu susipažįsta su ląstelės struktūra ir su UNESCO paveldo objektais. Kompiuteris jiems ne tik atsako, bet ir parodo reikiamą informaciją“, - dar vieną pavyzdį pateikia profesorius.

Įdomu tai, kad balsai, įgarsinantys informaciją, kalba su intonacija.

„Tai yra tik keli iš pavyzdžių, kaip LIEPA rezultatus galima pritaikyti. Sukurta programinė įranga yra atvira. Jei kas nori šią paslaugą toliau plėtoti – prašome, viskas nemokama, nes projektas buvo remiamas valstybės“, - komentuoja L. Telksnys.

Šiuo metu LIEPA kalba keturiais skirtingais balsais: du vyriški, du moteriški, kiekvienoje poroje yra vyresnis ir jaunesnis balsas. Be to, galima reguliuoti ir jų kalbos greitį.

Jaunimo gretos, 1967
Jaunimo gretos, 1967
© Skaitytojo nuotr.

Nori kelti į telefonus

Tiesa, su telefonais ši programinė įranga dar nefunkcionuoja, ji veikia tik kompiuteriuose „Windows“ aplinkoje. Tačiau planuojama LIEPA 2, kurios metu tai, kas padaryta kompiuteriams, bus keliama į telefonus, į mobiliąją terpę.

„Mūsų tikslas, kad lietuviškai būtų galima šnekinti mobilius telefonus, automobilį, kalbėtis su robotu, tarkime, dulkių siurbliu, išmaniaisiais laikrodžiais“, - vardijo L. Telksnys.

Jo manymu, ši paslauga turėtų sudominti vyresnio amžiaus gyventojus, kurie, pavyzdžiui, važiuodami troleibusu rinktųsi ne skaityti telefone, kuriame kartais sunku įžiūrėti kas rašoma, o su juo kalbėtis.

„Mes norėtume, kad LIEPA būtų naudojama kasdienėms paslaugoms, pavyzdžiui, kur nors važiuojant padiktuoti ir išsiųsti elektroninį laišką“, - sakė profesorius.

Visgi, pašnekovas sutinka, kad tam reikės laiko ir papildomos pagalbos būsimiems vartotojams.

„Kalbos technologijos yra naujos netgi dabar, tad norint jas naudoti, reikia įgūdžių, o tai reiškia, kad būsimiems vartotojams reikia padėti. Mes manome, kad čia labai pasitarnautų bibliotekos, kur būtų kūrenami pavyzdiniai šių technologijų naudojimo židiniai“, - vaizdžiai kalba L. Telksnys.

LIEPA bendradarbiaudamos kūrė kelios mokslo įstaigos, tai - Vilniaus universiteto Matematikos informatikos institutas ir Filologijos fakultetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas ir Lietuvių kalbos institutas. Su LIEPA paslaugomis galima susipažinti ir internete.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

URM pirkimas už daugiau nei 1,5 milijono baigėsi teisme: su švedų įmone kilo rimtas konfliktas (4)

Užsienio reikalų ministerijai iš užsienio įmonės nutarus įsigyti biometrinių duomenų...

Siūlo apriboti baltarusiškų cigarečių įsivežimą: slepiančius baustų kaip kontrabandininkus (1)

Baltarusijai palengvinus procedūras Lietuvos gyventojams patekti į šią šalį, pastebime, kad...

Karas Ukrainoje. Karo analitikai įvardijo, kokius Ukrainos veiksmus Rusija dabar laiko didžiausia grėsme Zelenskis: nauja savaitė gali būti sunki, Rusija vėl rengia smūgius

Rusijos kariuomenė supranta, kad Ukrainos kariai gali kirsti Dnieprą ir pradėti kontrpuolimą...

Jurgita Grigaitė

Teisininkas atsako: ką daryti, jei kaimyno medis užstoja saulės kolektorius, bet kaimynas nesutinka jo nupjauti? (1)

Ne vienam, turinčiam žemės sklypą, norisi kuo gražiau jį apželdinti, pasisodinti vaiskrūmių,...

Mokslininkai skelbia naujo tyrimo apie COVID-19 rezultatus: sirgę daugiau nei kartą – privalo suklusti

Neseniai JAV mokslininkai atliko didelio masto tyrimą – aiškinosi, kaip pakartotiniai...

Žiemiški orai iš Lietuvos niekur nesitrauks: nurodė, kur sniego iškris daugiausia

Pirmadienio dieną orai šalyje išliks debesuoti, pragiedrulių nelaukiama. Rytą sniegas kris...

Macijauskas išaiškino, kada geriausia investuoti į akcijas: tai antras toks kartas per 40 metų

Šiuo metu daugelis neramiai stebi investavimo galimybes, nes pastaruosius 12 mėnesių matome...

4 km gylyje ledu padengtame Arkties vandenyne – mokslininkus apstulbinę reiškiniai: tokie procesai vyksta ne tik Žemėje

Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad atokioje Žemės vietoje, po vandeniu, esančios sąlygos yra...

5 priežastys, kodėl šaltuoju sezonu priaugame svorio: kaip tai kontroliuoti

Kai už lango žvarbus oras ir anksti temsta, dažnam nelieka nieko kito, kaip tik užpildyti šaltojo...