aA
Jei nepradėsime su kompiuteriais kalbėtis lietuvių kalba – sunaikinsime ją. Tokią išvadą padarę šalies mokslininkai ėmėsi svarbios misijos ir sukūrė įrankius, leidžiančius kalbėtis su kompiuteriais lietuviškai. Šiandien kiekvienas gali paprašyti kompiuterio ar telefono padėti susiorientuoti aplinkoje ar perskaityti norimą straipsnį – ir tai dar ne viskas.
Kompiuteris
© Shutterstock

Misija – prakalbinti kompiuterius ir išsaugoti lietuvių kalbą

Šneka, kuri nepasklis elektroninėje terpėje, greitai taps nenaudojama. Stebint augantį technologijų vaidmenį žmogaus gyvenime, šiems „Microsoft“ stratego Davido Brookso žodžiams sunku prieštarauti.

Vilniaus universiteto Matematikos informatikos institutas ir Filologijos fakultetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas ir Lietuvių kalbos institutas suvienijo savo mokslininkus tam, kad prakalbintų kompiuterius ir sukurtų įrankius, palengvinančius žmonių kasdienybę ir sumažinančius prarają tarp technologijų ir kalbos.

Dideliam projektui suteiktas vardas LIEPA – taip sutrumpintai skamba „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“. Projekto sistemų kūrėjų vadovas profesorius Laimutis Telksnys teigia, kad įrankiai buvo kuriami stebint tai, jog žmonės vis daugiau laiko praleidžia naudodamiesi technologijomis, kurias ir užsibrėžta prakalbinti: išmaniuosius mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, nešiojamus kompiuterius, išmaniuosius laikrodžius, jutiklius, kitus daiktus. Idėja profesoriaus galvoje kirbėjo dar prieš daugiau nei 50 metų.

Laimutis Telksnys
Laimutis Telksnys
© DELFI / Valdas Kopūstas

Anot jo, šneka – veiksmingas, greitas, patogus žmonių bendravimo įrankis, tinkantis įvairaus amžiaus, išsilavinimo žmonėms, bei žmonėms su negalia: akliesiems, silpnaregiam, senoliams.

„Kad išsaugotume lietuvių šneką sparčiai modernėjančiame pasaulyje, yra vykdomi lietuvių šneka valdomų paslaugų kūrimo darbai. Jie pradėti darant projektą LIEPA ir tęsiami įgyvendinant projektą LIEPA 2“, – projekto motyvus įvardina profesorius, kartu su komanda prakalbinęs kompiuterius.

Anot L. Telksnio, projekto LIEPA paslaugos yra skirtos lietuviškai šnekantiems žmonėms, vartojantiems stacionarius prietaisus ir nedidelį 300 žodžių žodyną. Projekto LIEPA 2 paslaugos yra svarbios tuo, kad jos atneša žmonėms galimybes dirbti šnekant lietuviškai ir naudoti ateities mobiliąją įrangą vartojant ne mažesnį kaip 1000 žodžių žodyną.

„Iš esmės nauji lietuvių šneka valdomi įrankiai reikšmingi tuo, kad jie ruošia lietuviškai šnekančius žmones aktyviai, konkurencingai ateities veiklai intensyviai tobulėjančiame globaliame pasaulyje. Kodėl jų reikėjo? Jų reikėjo ir reikia todėl, kad lietuvių šneka tvirtai gyvuotų 7 milijardų kitakalbių žmonių ir ateinančių išmaniųjų mašinų aplinkoje“, – aiškina L. Telksnys.

Pasiryžo išmokyti kompiuterius kalbėti lietuviškai: drąsi idėja jau tampa realybe
© Žurnalo "Jaunimo gretos" nuotr.

Kalbėtis su išmaniaisiais įrenginiais gali kiekvienas

Profesorius pabrėžia, kad paslaugomis kiekvienas gali naudotis nemokamai. Jas išbandyti gali visi, kurie nori tobulinti esamas ar kurti naujas lietuvių šneka valdomas paslaugas.

Sukūrus įrankį, taisyklinga lietuvių kalba prabilo įvairios interneto svetainės, kuriose esančius tekstus galima liepti perskaityti kompiuteriui ar telefonui. Galite pailsinti akis, kol už jus garsiai straipsnį perskaito DELFI, „Lietuvos žinios“, „Ūkininko patarėjas“ ar Vilniaus miesto savivaldybės internetiniuose puslapiuose esančios naujos funkcijos balsas.

Įrankis patogus ir tuomet, kai norite išgirsti, kaip teisingai tariamas lietuvių kalbos naujadaras ar kitas neįprastas žodis. Kalbantys kompiuteriai gelbsti ne tik skaitant straipsnius internete – pavyzdžiui, projekto sukurtą programinę įrangą, skaitančią elektroninį tekstą balsu lietuviškai, naudoja Vilkaviškio autobusų stotis. Taip ji skelbia apie atvykstančius ir išvykstančius autobusus.

Negana to, ši naujovė leido lietuviškai prabilti ir robotams. Taisyklinga lietuvių kalba kalbančius robotus edukologai ketina pasitelkti mokant vaikus. Kadangi LIEPA sintezatorius kompiuteryje vykstančius procesus perskaito balsu, kompiuteriais pilnavertiškai gali naudotis aklieji ir silpnaregiai.

L. Telksnys prideda, kad esama ir daugiau aplinkų, kuriose netrukus bus panaudoti lietuvių šneka valdomų paslaugų pavyzdžiai. Portalo tekstų skaitymui balsu rengiasi Lietuvos radijas ir televizija, taksi paslaugas teikiančios įmonės rengiasi paslaugų užsakymo automatizavimui, o mobiliųjų telefonų vartotojai netrukus galės valdyti savo įrenginius lietuviškai.

Projekto variklis – elektroninis teksto skaitytuvas

Viena iš pagrindinių infrastruktūrinių projekto paslaugų – elektroninio teksto skaitytuvas. Nauja technologija leidžia kompiuterį prakalbinti ne kompiuterio, o žmogaus balsu, kurį sunku atskirti nuo gyvo.

Projektui įgyvendinti pasitelktas šnekos sintezės metodas. Įrankio veikimo paslaptis – diktoriaus balso įrašų bazėje ieškoma kuo ilgesnių tinkamų fragmentų, pagal kuriuos suklijuojamas naujas įrašas.

Norintiems pasiklausyti taisyklinga lietuvių kalba šnekančio kompiuterio galima rinktis iš 4 balsų, tarp kurių yra ir vyriški, ir moteriški. Garsų bazių apimtis – 3,5 val. įrašo, iš kurio atpažįstami žodžiai ir sakiniai yra perskaitomi paisant fonologijos, morfologijos ir akcentologijos taisyklių. Todėl tekstas perskaitomas su raiškia intonacija.

Mobiliaus telefono naudojimas
Mobiliaus telefono naudojimas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tarp projekte gimusių naujų įrankių – tartuvas, pažintuvas, ieškotuvas, pagalbininkas, naršytuvas, valdytuvas, sintezatorius akliesiems. Jie leidžia išgirsti, kaip tariami nauji lietuviški žodžiai, gelbsti mokantis bei paverčia naudojimąsi kompiuteriu lengvesniu.

L. Telksnys akcentuoja, kad elektroninio teksto skaitytuvo įrankį laisvai naudoti ir taikyti kuriant naujas paslaugas gali kiekvienas.

Projektas įgyvendintas panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas. Vilniaus universiteto projektui „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra – LIEPA 2“ iš Europos regioninės plėtros fondo skirta 2,4 mln. eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

(Ne)Grįžtu. Į Airiją emigravusi Inga: kai žiūriu lietuviškas žinias apie Karbauskį – man baisu dėl Lietuvos (210)

Nuosavas namas, atostogos egzotiškuose kraštuose, daugiau nei dešimtmetį puoselėjamas savas...

Žinomi bičiuliai ir kolegos gedi netikėtai mirusio Eimunto Nekrošiaus: liko nepapasakotos istorijos ir neįgyvendinti planai (65)

Antradienį, lapkričio 20 dieną žinomas teatro režisierius Eimuntas Nekrošius iškeliavo...

Panevėžys meta iššūkį sostinei: tikisi, kad Kalėdų eglė pranoks Vilniaus (111)

Prieš kelerius metus Panevėžys neturėjo, kur dėti akių iš gėdos, kai artėjant Kalėdoms...

Opozicija surinko parašus po interpeliacija švietimo ministrei Petrauskienei (189)

Opoziciniai konservatoriai antradienį pranešė surinkę reikalingus parlamentarų parašus po...

Ligoninių neuždarinės – jos užsidarys pačios: kur dėti ligonius ir gydytojus? išeitinės siektų šimtus tūkstančių (324)

Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas neabejoja valdžios pažadais, kad jie neuždarys nė...

Dar vienoje mokykloje pripurkšta dujų, trims mergaitėms prireikė medikų pagalbos (11)

Antradienį, 12.45 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Marijampolėje, „Ryto“...

Kaip pigių skrydžių bendrovės gauna pelną parduodamos nebrangius bilietus (26)

Finansų ekspertai teigia, kad pigūs lėktuvo bilietai ne visuomet yra tokie pigūs, sako LRT...

Klimatologas: blogiausiam klimato kaitos scenarijui išsipildžius pasikeis ir Lietuvos pajūris (5)

Klimato kaita gali būti laikoma viena iš priežasčių, dėl kurios kilo vienas iš daugiausiai...

Beatos Nicholson kugelis: kai toks skanus, bus sunku sustoti

Mokslininkų įrodyta, kad, valgant krakmolingas daržoves, mūsų smegenyse išsiskiria cheminės...

Naujausias tyrimas: kada organizmas sudegina daugiausiai kalorijų net nieko nedarant (6)

Organizmo vidinis laikrodis diktuoja biologinį paros ritmą. Jis „pasako“ organizmui, kada šis...