aA
Prireikus deklaruoti gyvenamą vietą, galima rinktis iš kelių būdų tai padaryti. Kol vieni eina tiesiai į savivaldybę, kiti tai daro elektroniniu būdu per „Elektroninius valdžios vartus“, interneto svetainėje www.epaslaugos.lt. O kas gyventojams patogiau skirtingose savivaldybėse? Stebime Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų patirtis.
Asociatyvi nuotrauka
© DELFI / Andrius Ufartas

Išsiskiria jaunesnių ir vyresnių gyventojų pasirinkimai

Vilniaus savivaldybės E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalij Mosin teigia, kad asmuo, norintis deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, gali pasirinkti, ar tai daryti elektroniniu būdu ar nuvykti į savo rajono, kur gyvena, seniūniją, arba, jei jam patogiau, kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.

„Elektroniniu būdu gyvenamą vietą deklaruoja daugiau jauni žmonės, kurie, pavyzdžiui, yra įsigiję savo nuosavus būstus. Taip pat tai daro asmenys, kurie taupo savo laiką ir supranta, kad elektroniniu būdu paslaugą užsakyti modernu, patogu ir greita“, – pastebi jis.

Šiemet Vilniaus miesto savivaldybėje elektroniniu būdu gyvenamą vietą deklaravo 54,9 proc. gyventojų.

Gyvenamosios vietos deklaravimas Vilniaus miesto savivaldybėje
Gyvenamosios vietos deklaravimas Vilniaus miesto savivaldybėje
© DELFI

„Fiziškai į seniūnijas ar savivaldybę deklaruoti atvyksta vyresnio amžiaus žmonės, užsieniečiai, taip pat asmenys, kurie nemoka naudotis elektroninėmis paslaugomis arba tiesiog nežinantys, kad deklaravimą galima atlikti tokiu būdu. Taip pat atvyksta asmenys, nuomojantys būstus pagal nuomos ar panaudos sutartis.

Asmenys, turintys nuomos ar panaudos sutartį ir nenorintys trukdyti būsto savininkų, atvyksta į deklaravimo įstaigą ir deklaruoja savo gyvenamąją vietą remiantis turima sutartimi. Tokiu atveju savininkui net nereikia vykti į deklaravimo įstaigą“, – aiškina V. Mosin.

Jo teigimu, elektroninis deklaravimas patogus tuo, kad nereikia laukti eilėse ir sumažėja išlaidos. Nors paslauga yra nemokama, tačiau kuras atvykti automobiliu ar viešasis transportas kainuoja. Be to, tokiu būdu deklaruoti gyvenamą vietą galima bet kuriuo paros metu ir bet kurią dieną.

„Vis dėlto, vis tiek yra ir bus asmenų, kuriems elektroninės paslaugos yra sunkus bei nesuprantamas dalykas ir jie, esant galimybėms, pasirinks fizinį atvykimą bei paslaugos užsakymą seniūnijose arba savivaldybėje“, – teigia V. Mosin.

Ne visi gali pasigirti kompiuteriniu raštingumu

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus patarėja Kristina Božienė taip pat pastebi, kad elektroniniu būdu nesiregistruoja vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kuriems trūksta kompiuterinio raštingumo įgūdžių.

Problemų kyla ir tiems, kurie ne vienerius metus yra gyvenę arba gyvenantys užsienio valstybėse, nesinaudojantys elektroninio parašo paslauga ar elektronine bankininkyste.

„Taip pat į deklaravimo įstaigą vyksta asmenys, norintys pateikti prašymus dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nes nėra sudaryta galimybė pateikti minėtų prašymų elektroniniu būdu“, – prideda K. Božienė.

Gyvenamosios vietos deklaravimas Klaipėdos miesto savivaldybėje
Gyvenamosios vietos deklaravimas Klaipėdos miesto savivaldybėje
© DELFI

Vis dėlto, nors Klaipėdoje ir yra pastebimas deklaracijų, pateikiamų elektroniniu būdu, skaičiaus augimas, ypač išvykimo iš Lietuvos deklaracijų, (2017 m. elektroniniu būdu buvo teikta 58 proc., o 2018 m. – 70 proc.), tačiau K. Božienė nemano, kad artimiausiu metu visiškas perėjimas prie elektroninio deklaravimo galėtų būti įmanomas.

Priežastis – dalies asmenų (ypač vyresnio, pensinio amžiaus) kompiuterinio raštingumo stoka, nepasitikėjimas el. būdu teikiamomis paslaugomis, bei dėl nesudarytos galimybės teikti prašymus dėl įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą elektroniniu būdu.

„Tačiau manome, kad pačių gyventojų patogumui yra būtina kuo plačiau skleisti informaciją apie galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos elektroniniu būdu ir skatinti naudotis galimybe gauti paslaugas neišeinant iš namų“, – teigia K. Božienė.

Šiemet Klaipėdos miesto savivaldybėje elektroniniu būdu gyvenamą vietą deklaravo 60,1 proc. gyventojai.

Kol kas visiško perėjimo prie el. deklaravimo nemato

Šiaulių miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus Aptarnavimo ir e. paslaugų poskyrio vyresnioji specialistė Diana Baronienė taip pat pastebi, kad elektroniniu būdu gyvenamąją vietą ar išvykimą į užsienio valstybę dažniau deklaruoja jaunesnio amžiaus asmenys, turintys Lietuvos bankų elektroninę bankininkystę ar elektroninį parašą.

„Į Šiaulių miesto savivaldybę kreipiasi asmenys, pageidaujantys deklaruoti gyvenamąją vietą ar išvykimą į užsienio valstybę, kurie neturi elektroninės bankininkystės ar el. parašo arba tie asmenys, kurie nenori deklaruoti gyvenamos vietos elektroniniu būdu, nes mano, kad gali nepavykti“, – teigia D. Baronienė.

Gyvenamosios vietos deklaravimas Šiaulių miesto savivaldybėje
Gyvenamosios vietos deklaravimas Šiaulių miesto savivaldybėje
© DELFI

Šiemet Šiaulių miesto savivaldybėje elektroniniu būdu gyvenamą vietą deklaravo 28,2 proc. gyventojai. Nors tokia galimybė sutaupo daug laiko, ji nemano, kad artimiausiu metu šį būdą galėtų rinktis visi gyventojai.

„Manome, kad nebus visiškai pereita vien prie elektroninio deklaravimo, nes atsiras asmenų, nenorinčių ar negalinčių to padaryti. Pavyzdžiui, tai gali būti asmenys be pastovios gyvenamosios vietos, norintys įsitraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų sąrašą“, – aiškina ji.

Panevėžiečiai mieliau traukia į savivaldybę

Panevėžio savivaldybės Vidaus administravimo skyriaus vedėjos Sonatos Vizorienės teigimu, savivaldybėje tiek telefonu, tiek atvykus į deklaravimo įstaigą yra suteikiama informacija, kad kai kurias paslaugas galima atlikti ir elektroniniu būdu. Vis dėlto, pastebima, kad didžioji dalis Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų renkasi paslaugas įstaigoje.

„Vieni teigia, kad nesinaudoja ir neturi galimybių prisijungti portale „Elektroniniai valdžios vartai“. Kiti niekada nebandė, nemoka ir bijo, kad nepavyks tinkamai to padaryti. Kitiems patikimiau atrodo atvykus į įstaigą. Yra ir asmenų grupė, kuri nežino, kad tokios paslaugos yra teikiamos“, – aiškina ji.

Gyvenamosios vietos deklaravimas Panevėžio miesto savivaldybėje
Gyvenamosios vietos deklaravimas Panevėžio miesto savivaldybėje
© DELFI

Ji pastebi, kad kai kuriems žmonėms vis dar reikia pagalbos, todėl ne visiems pavyksta tai padaryti savarankiškai. Šiemet Panevėžio miesto savivaldybėje elektroniniu būdu gyvenamą vietą deklaravo 18,4 proc. gyventojai.

„Elektroninis deklaravimas yra patogus tuo, kad nereikia planuoti laiko nuvykimui į įstaigą, laukti eilėje. Visa tai galima atlikti patogiau ir greičiau. Tai nėra sudėtinga procedūra. Bet prognozuoti, kada visiškai bus pereita prie elektroninių paslaugų, yra sunku.

Nors elektroninėmis paslaugomis vis plačiau naudojasi visuomenė, tačiau yra gyventojų, kurie visiškai nesinaudoja IT teikiamomis paslaugomis. Vyresnio amžiaus žmonės nesupranta, kas yra elektroninės paslaugos ir kaip galima jomis pasinaudoti. Jiems reikalinga kito žmogaus pagalba“, – teigia S. Vizorienė.

DELFI primena, kad e. paslaugos Lietuvoje kuriamos panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pasaulio nepripažintoje Europos „šalyje“ klesti komunizmas: vietiniams negalima išvykti, o turistams – fotografuoti (83)

Yra tokia vieta Europos žemėlapyje, kurioje nesuprantamais būdais klesti komunizmas . Visos...

Tiekėjai kyla prieš vieną didžiausių pirkėjų (35)

Lietuvos daržovių augintojų asociacija planuoja skųstis atsakingoms institucijoms vieno iš...

Putino slaptųjų misijų Ukrainoje ir Sirijoje vado lėktuvas išskrido iš Lietuvos: buvo taisomas Žiemelio įmonėje patikslinta 18:23 (215)

Penktadienį dėl techninių problemų Lietuvoje priverstinai nusileidęs artimo Vladimiro Putino...

Vaida Kurpienė: jokiais laikais nevalgėme tiek daug mėsos

Kad ir kokia aktuali atrodytų aplink vis eskaluojam sveikos mitybos tema, Lietuvoje padėtis ne tik...

Metų seklys: sukčius geriausiai atbaido frazė „Aš neturiu pinigų“ (10)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Varšuvos universiteto profesorė įspėja: po Prezidento rinkimų Lietuvos gali laukti nelinksmas scenarijus (141)

Nerimą turėtų kelti ne tik realios valdžios galimybės čia ir dabar primesti savą valią,...

35 kg antsvorio atsikračiusi Aušra Kilkuvienė renginyje - sunkiai atpažįstama (1)

Pirmą kartą prie vakarienės tamsoje stalo svečiai rinkosi 1999 metais Ciuriche, Šveicarijoje, kai...

Naujo „Audi A6“ testas: ar tai – lietuvio svajonių automobilis? (4)

Na, pasakykite man, koks žmogus nenorėtų išbandyti naujausio „ Audi A6 “? Jau aštuntą kartą...

Mišką paskandinęs ežeras spalvą keičia 2 kartus per metus

Pažintį su Tytuvėnų regioniniu parku siūlome pradėti nuo 21 metro aukščio bokšto, kuris...