aA
Anksčiau duomenimis nesidalinusios viešojo sektoriaus institucijos savo turimą informaciją atveria visuomenei ir laisvam pakartotiniam panaudojimui. Atveriami duomenys apie balsavimų suvestines, ginklus ir jų savininkus, laisvus valstybinės žemės plotus – tai tik maža dalis duomenų rinkmenų, kurių šiandien suskaičiuojama apie 750. Domimės, kokia informacija mums tampa pasiekiama bei kokios naudos iš tokio atvirumo tikimąsi.
Atviri duomenys
© DELFI / Andrius Ufartas

Atviri duomenys – biurokratijos mažinimui

Kokia atvirų duomenų teikimo visuomenei prasmė? Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) vadovas Kęstutis Andrijauskas teigia, kad duomenų atvėrimas teikia įvairiapusę naudą verslui, pilietinei visuomenei ir viešajam sektoriui.

Kalbant apie verslą, jis pabrėžia, kad atviri duomenys sukuria naujas verslo galimybes, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui. Atsiranda galimybė IRT priemonėmis plėtoti elektroninį verslą, kurti modernias paslaugas ir elektroninius produktus, naujas darbo vietas. Paslaugų verslą, paremtą informacijos apdorojimu, galima pradėti be didelių investicijų, materialių išteklių, o daugiau remiantis nuosavais intelektualiais resursais.

„Svarbu, kad visos „žaliavos“ tokiai produkcijai yra šalies viduje. Globalizacijos sąlygomis vis daugiau ekonomikos veiksnių yra susiję su užsienio poveikiu, tačiau viešojo sektoriaus informacijos prieinamumas, kaip šalies verslo skatinimo priemonė, gali būti valdoma išimtinai vidaus politiniais, ekonominiais ir techniniais sprendimais“, – aiškina jis.

Atvirų duomenų atsiradimas, anot K. Andrijausko, naudingas ne tik verslui, bet ir platesnei visuomenei. Sudaroma galimybė disponuoti įvairiapusišku skaitmeniniu turiniu, IRT priemonėmis tenkinti savo socialinius, profesinius, ūkinius, visuomeninius, pilietinius ir asmeninius interesus.

Naudojimasis įvairiapusiška, lengvai prieinama informacija didina visuomenės konkurencingumą. Skaitmeninio turinio prieinamumas sudaro palankias sąlygas gerinti visuomenės ekonominę ir socialinę aplinką, gerinti visuomenės gyvenimo kokybę.

„Atvirų duomenų politika yra „atviros Vyriausybės“ kontekstas, kuris skatina valdžios veiklos atvirumą, skaidrumą, atskaitomybę, mažina biurokratijos apraiškas, skatina verslumą ir ekonominį augimą, mažina korupcijos pasireiškimo galimybę. Tuo suinteresuotos ir prioritetą skiria visos valdžioje esančios, demokratiniais pagrindais veikiančios, Vyriausybės“, – aiškina K. Andrijauskas.

Atvirų duomenų ekonominę naudą skaičiuoja trilijonais dolerių

IVPK vadovas pastebi, kad kol kas Lietuvoje nei mokslininkai, nei viešasis sektorius neatlieka išsamesnių atvirų duomenų poveikio ar naudos vertinimų. Tačiau jis mini užsienio šaltiniuose pateikiamus ekonominės naudos skaičius. Pavyzdžiui, McKenzie institutas JAV savo šalyje prognozuoja apie trijų trilijonų dolerių ekonominę naudą, Varšuvos ekonomikos institutas mano, kad iki 2 proc. BVP šalyse gali sukurti naudojimasis atvirais duomenimis, Europos Komisijos tyrimuose nurodoma, kad iki 2020 m. gali būti sukurta 75,7 mlrd. eurų vertės atvirų duomenų rinka ir leis sukurti naujų 75 tūkst. darbo vietų.

„Svarbu pažymėti, kad atviri gali būti tik tie duomenys, kurių prieinamumo neriboja įstatymai. Tai reiškia, kad viešojo sektoriaus institucijos atverdamos duomenis turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas asmens privatumas, įmonių komerciniai interesai, valstybės ar tarnybos paslaptys.

Tačiau, iš kitos pusės, negali būti statomos kliūtys teikti reikalingus verslui bei visuomenei duomenis, prisidengiant asmens duomenų apsaugos ar kitų įstatymų reikalavimų laikymusi. Tokiais atvejais duomenys turi būti nuasmeninti taip, kad nebūtų galima jų susieti su konkrečiu asmeniu“, – aiškina K. Andrijauskas.

Anot jo, šiuo metu viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse pateikiama pakankamai daug duomenų ir informacijos. Siekiant palengvinti jos suradimą ir gavimą, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos įdiegė informacinę sistemą – Informacijos rinkmenų sąrašą (IRS), kurioje centralizuotai tvarkomi ir teikiami informacijos rinkmenų metaduomenys (duomenys, aprašantys duomenų rinkinius) ir nuorodos į duomenų šaltinius.

Kaip pasiekti atvirus duomenis?

Šiuo metu IRS svetainėje http://opendata.gov.lt galima rasti metaduomenis ir internetines nuorodas į daugiau kaip 750 publikuojamų informacijos rinkmenų, kurias teikia daugiau kaip 130 institucijų.

„Tačiau, daugeliu atvejų, duomenys rinkmenose pateikiami taip, kad juos skaityti ir atpažinti gali tik žmogus, ir tik nedidelė dalis duomenų pateikiama kompiuteriu nuskaitomais formatais. O jeigu kalbame apie informacinių paslaugų kūrimą, e. verslą, tai duomenis, reikalingus tokiam verslui, turi surasti, suprasti ir apdoroti kompiuterinės programos. Todėl vienas didžiausių dabartinių mūsų iššūkių – atveriamus duomenis parengti taip, kad jie būtų suprantami kompiuterinėms programoms“, – teigia K. Andrijauskas.

Jis pabrėžia, kad tai nėra lengvas ir greitas darbas, nes tokie duomenys turi būti tikslūs, tvarkingi, tinkamai parengti bei aprašyti ir nuolatos atnaujinami.

Šiuo tikslu yra pradėtas Europos Sąjungos fondų finansuojamas projektas, kurio rezultate numatoma transformuoti šiuo metu teikiamus duomenų rinkinius ir atverti naujus švietimo, žemės ūkio, darbo rinkos sričių duomenis. Taip pat projekto apimtyje kuriamas nacionalinis atvirų duomenų portalas, kuris bus integruotas su Europos atvirų duomenų portalu https://www.europeandataportal.eu/.

Anot IVPK vadovo, iki šiol aktyviausiai duomenis atveria „Sodra“, Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos bankas, Statistikos departamentas, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, plačios apimties valstybės išlaidų atvėrimo iniciatyvą pradėjo Finansų ministerija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Smūgis durelėmis į kitą automobilį nebūtinai baigsis deklaracija – žinovai mato spragų (57)

Galimybė eismo įvykio deklaraciją pildyti tada, kai automobilio šonas paženklinamas greta...

SGD terminalą dabar nori pirkti: kas pasikeitė (128)

Parlamentui priėmus svarstyti įstatymų projektus, kurie sukurtų teisinį pagrindą suskystintų...

Vilniuje rengiamasi statyti unikalų pėsčiųjų tiltą per Nerį (5)

Tokio konkurso sostinė nematė daugiau nei 15 metų – savivaldybė rengiasi tiesti naują ir...

DELFI Diena. Po vaikų paėmimo skandalų netyla diskusijos — pokalbis su Šakaliene ir Puidoku (1)

Įkaitusi atmosfera po vaikų atėmimų skandalų neslūgsta. Kaip taisyti dabartinį vaiko teisių...

Valgote papelijusius maisto produktus? Net nenutuokiate, kas jūsų laukia (4)

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai...

Policijos įspėjimus prieš mitingą Lietuvoje gavo ne vienas žmogus: pasijutau kaip tikras banditas (734)

Varėnoje dirbantis mokytojas Egidijus Nasevičius pasijuto didžiuliu nusikaltėliu, kai į jo duris...

Landsbergis tikisi viešo Skvernelio paneigimo: įtaria, kad dėl biudžeto bus palaikytos Puidoko pataisos (133)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) pirmininkas ir partijos...

Kada sprogs NT burbulas: ekspertai turi skirtingas nuomones (196)

Kuomet vis garsiau kalbama apie galimai artėjančią krizę, ekonomistų nuomonė kiek išsiskiria...

Theresa May atšaukia antradienį turėjusį vykti lemiamą balsavimą dėl „Brexit“ parlamente atnaujinta 15.15 (22)

Theresa May pirmadienį atšaukė kitą dieną parlamente turėjusį vykti balsavimą dėl pritarimo...

Laidoje „Krepšinio zona“ – LKL teisėjavimo skandalas ir aistros Kaune (10)

Pirmadienį 14 val. DELFI TV laidoje „Krepšinio zona“ su Vaidu Čeponiu ir Gediminu Inčiūra...