Įvairias įdomybes, pateiktas profesionalių istorikų, galima rasti virtualios istorinės Lietuvos ldkistorija.lt tinklalapyje. Projekto vadovas, informacinių technologijų specialistas Žilvinas Jančoras sako, kad ši iniciatyva ne tik sudomino moksleivius, bet ir vyresnius žmones, todėl planuojama šį tinklalapį plėsti.
„Mintis kurti tokią svetainę kilo galvojant apie Lietuvos tūkstantmečio paminėjimą, nes jis įvyko Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikotarpiu. Tiesa, vėliau nutarėme projekto su konkrečia sukaktimi nebesieti, bet populiarinti LDK istoriją pateikiant istorikų patvirtintos medžiagos. Pastebėjome, kad apie šį laikotarpį yra nemažai spekuliacijų ir mėgėjiškų rašymų. Negaliu sakyti, kad visi jie blogi, bet daliai tikslumo iš tiesų trūksta“, - kalbėjo pašnekovas.
Projektą įgyvendino Vilniaus universitetas, jis finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Tinklalapyje yra aprašomos ne tik to meto asmenybės, bet ir to laikotarpio buities dalykai.
Iš viso portale yra apie 700 straipsnių, kitaip – 700 istorijų.
„Prie šio projekto dirbo 50 Lietuvos istorikų ir sėkmės elementu buvo tai, kad pavyko suburti gerą komandą. Praktiškai pavyko suburti visus, kurie Lietuvoje dirba su LDK laikotarpiu“, - pasidžiaugė jis.
Įdomybių galima rasti kiekvienoje srityje. Pavyzdžiui, XIII – XIV a. Mokslo ir technologijų skiltyje aprašoma žagrės reikšmė.
„Žagrės reikšmę liudija tai, jog Lietuvoje vartoto arimo ploto vieneto pavadinimas žagrė parašytas 1389 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos rašte tijūnams dėl steigiamų bažnyčių aprūpinimo“, - pristatoma įdomybė.
Dar viena įdomi detalė aprašoma XV-XVI a. Kasdienybės skiltyje, tai - bičiulystės paprotys. Jis numatė geranorišką dalijimąsi iškopinėtu medumi.
„Dažniausiai toks dalijimasis aiškinamas tuo, jog vienas drevininkas kitam atiduodavo pusę medaus už tai, kad iš pastarojo anksčiau dovanų gavo bites. XVI amžiuje bičiulystė užsimegzdavo tarp skirtingų luomų atstovų, bajorai neretai duodavo pusę medaus iš savo drevių valstiečiams. Tai liudija papročio senumą, jo kilmę iš laikų, kai tarp žmonių nebuvo luominių skirtumų“, - rašoma kitoje istorijoje.
O XVI vidurio – XVII a. Dvasinio gyvenimo, religijos skiltyje aprašomos midaus brolijos.
„LDK klestėjo stačiatikių midaus brolijos – organizacijos, užėmusios tarpinę padėtį tarp religinių bendrijų ir cechų. Brolijos 3–8 kartus per metus virdavo medų, rengdavo midaus gėrimo šventes, o midaus prekybos ir gamybos pajamas skirdavo žvakėms cerkvėse, kurui špitolėms, maistui elgetoms pirkti. Tiesa, brolijų midaus puotos buvo skirtos tik vyrams“, - paaiškinama tekste.
Ruošė moksleiviams, sudomino ir vyresnius
Projekto kūrėjai LDK istorinį laikotarpį pasirinko ne tik dėl savo istorinio žavesio, siekta pagilinti ir vyresnių klasių moksleivių žinias.
„Vargu, ar yra abejingų LDK istorijai, ji yra suromantinta. Šiuo laikotarpiu domiuosi ir aš, nors specializuojuosi informacinių technologijų srityje. Sujungę informacinių technologijų ir istorikų kompetencijas šį tą padarėme“, - kalbėjo jis.
Įspūdis, kas naudojasi šiuo tinklalapiu, jo kūrėjams susidaro iš atsiliepimų.
„Kai mes kūrėme projektą, stengėmės, kad jis būtų patrauklus jaunimui, orientavomės į vyresnių klasių moksleivius, studentus. Dėl to pasirinkome dabar esamą puslapio dizainą, panaudojome ir kai kurias kitas technologijas, buvo pradėta kurti mobili aplikacija. Žinome, kad šiuo projektu naudojasi moksleiviai, o vėliau paaiškėjo, kad jis yra populiarus ir tarp istorijos mokytojų, kurie naudodamiesi tinklalapiu formuoja užduotis“, - teigė Ž. Jančoras.
Tačiau tinklalapiu susidomėjo ne tik mokyklų bendruomenės.
„Šiuo tinklalapiu domisi ne tik jaunimas, bet ir vidutinio amžiaus, taip pat ir vyresni žmonės, nes jame tikrai galima paskaityti įdomybių. Stengėmės, kad dalis istorijų atsakytų ir į kontroversiškus klausimus, pavyzdžiui, iš ko klaidingai buvo kildinami lietuviai. Kai kurios fikcijos yra senos, persipina per kelis šaltinius, tad atsekti klaidas gali tik profesionalai, - sakė pašnekovas. - Aišku, buvo ir kritiškų atsiliepimų, ne visiems patiko mūsų dailininkų darbai, nes, jų nuomone, reikėjo kitaip piešti.“
Pasiekiami ir senoviniai žemėlapiai
Tinklalapyje galima ne tik paskaityti istorijų apie LDK gyvenimą, bet ir pamatyti senuosius Europos žemėlapius. Tiesa, jie skaitytojus domina mažiau.
„Mes taip pat skaitmeninome Joachimo Lelevelio kolekcijos žemėlapius, kuriais daugiau naudojasi specialistai. Aišku, iš kelių šimtų žemėlapių vos keli yra susiję su Lietuva, gal ir dėl to visuomenės interesas šia dalimi yra mažesnis“, - svarsto Ž. Jančoras.
„Lietuva yra patekusi tik į kelis žemėlapius, bet pati kolekcija yra vertinga, nes žemėlapiai – iš viduramžių laikotarpio. Jie yra saugomi Vilniaus universitete“, - komentavo jis.
Apibendrindamas projektą, Ž. Jančoras sako, kad LDK – spalvinga ir įdomi valstybė, apie kurią verta žinoti kiekvienam Lietuvos piliečiui.
„Galiausiai, perskaičius parengtus istorikų tekstus, matosi, kad civilizacijos, mokslo ir technologijos pasiekimai pas mus ėjo iš Vakarų, tačiau galima pamatyti, kad Lietuva buvo visateisė Europos valstybė ir niekuo nenusileido kitoms šalims. Tad Lietuva nebuvo atsilikusi periferijos valstybė“, - kalbėjo jis.
Artimiausiais metais planuojama šį projektą praplėsti ir papildyti kitais istoriniais duomenimis.
