Lietuva yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje pagal galimybę naudotis greituoju internetu, tačiau nepaisant jo prieinamumo ir palyginti žemos kainos, šalis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio pagal interneto naudojimą namuose. Ekspertai vardija tai lemiančias socialines problemas.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvoje plačiajuostį internetą gali įsidiegti 98 proc. gyventojų, rašoma Europos Komisijos (EK) „Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse 2016“. Pagal interneto pasiekiamumą ir spartą Lietuva yra viena pirmaujančių ES narių.

„Nepaisant interneto pasiekiamumo ir palyginti didelio greičio bei jo kainos, Lietuvoje prie plačiajuosčio interneto jungiasi gerokai mažiau namų ūkių (60 proc.), tad yra gerokai atsiliekama nuo ES vidurkio (72 proc.)”, - rašoma ataskaitoje.

Tyrime taip pat nurodoma, kad Lietuvoje yra vienas geriausių plačiajuosčio ryšio kainos ir gyventojų pajamų santykis ES.

Kodėl tuomet Lietuvoje gyventojai vangiai savo namuose jungiasi prie interneto?

„Atkreiptinas dėmesys į Statistikos departamento 2015 m. duomenis, kai namų ūkiai neturintys interneto prieigos (31,7 proc.) nurodo tokias interneto neturėjimo priežastis: nėra poreikio (21,3 proc.), neturima reikiamų žinių (10,9 proc.), brangi įranga (8,1 proc.), brangus ryšys (7,5 proc.), namuose internetas nebūtinas naudojuosi kitur (2,4 proc.)“, - paaiškina Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Ramūnas Čepaitis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kas ketvirtas respondentas nurodo internetu namie nesinaudojantis dėl priežasčių, tiesiogiai susijusių su gaunamomis pajamomis.

„Analizuojant nurodytas interneto prieigos neturėjimo priežastis, t. y. „nėra poreikio“ ir „neturima reikiamų žinių“, pasakytina, kad atsakymų pasiskirstymas tiesiogiai susijęs su gaunamų pajamų lygiu, t. y. žemesnes pajamas gaunantys namų ūkiai žymiai dažniau nurodo šias priežastis“, - sako R. Čepaitis.

Jo nuomone, plačiajuosčio interneto ryšio prieigos turėjimas tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pajamų.

„Viena iš priežasčių, kodėl pagal EK ataskaitą esame numeris vienas pagal plačiajuosčio ryšio kainos/pajamų santykį, o pagal plačiajuosčio interneto naudojimą pakankamai žemai ta, kad neatsižvelgiama į pajamų nelygybę, kuri, tikėtina, Lietuvoje didesnė negu ES šalių narių vidurkis“, - pastebi jis.

Lyg praeitame amžiuje: lietuviai gauna pigiausiai, tačiau gėdingai atsilieka visoje ES
© DELFI

Telekomunikacijų bendrovės „Teo“ privačių klientų vadovas Norbertas Žioba taip pat laikosi nuomonės, kad priežastys, kodėl pagal interneto vartotojų skaičių Lietuva yra žemiau ES vidurkio, yra ne technologinės, o socialinės.

„Išlieka skaitmeninės atskirties problema periferijoje, demografiškai Lietuvos visuomenė sensta, trūksta viešųjų elektroninių paslaugų. Kasmet vykdomos Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad 2/3 namų ūkių, nesinaudojančių internetu, pagrindine priežastimi įvardina poreikio nebuvimą, maždaug trečdalis neturi reikiamų įgūdžių, o interneto paslaugų kainos yra vis dar per aukštos ketvirčiui namų ūkių“, - apibendrina jis.

Komentuodamas interneto naudojimą pagal amžiaus grupes, N. Žioba vardija, kad pastaruoju metu interneto naudotojų auditoriją Lietuvoje labiausiai didina 30-49 metų amžiaus šalies gyventojai, o jaunesni nei 30 metų gyventojai pagal interneto naudojimą gerokai lenkia ES vidurkį.

Anot jo, „silpniausia“ naudotojų grupė – vyresnio amžiaus žmonių kategorija, t. y. 55-64 m., ypač 65-75 m.

„Joje pagal interneto naudojimą nuo ES vidurkio atsiliekame net keletą kartų, pavyzdžiui 12 proc. Lietuvoje ir 28 proc. ES, augimo čia praktiškai nėra. Būtent ši grupė, lyginant su tokio paties amžiaus gyventojais vakarų Europos valstybėse, yra labiau pažeidžiama ekonomiškai - jiems aktualesnės paslaugos kainos, atsilieka ir įgūdžių prasme“, - komentuoja N. Žioba.

Norbertas Žioba
Norbertas Žioba
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Jis atkreipia dėmesį, kad palyginus su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje labiau ryškėja tendencija, kad internetas daugiau prieinamas jaunesniems, aukštesnio socialinio statuso žmonėms.

„Tuo tarpu ES vyraujanti tendencija – interneto vartotojų vidutinio amžiaus didėjimas ir vidutinių pajamų bei išsilavinimo mažėjimas. Taigi čia taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl atsiliekame nuo vidurkio“, - mano N. Žioba.

Kuo išskirtinis internetas Lietuvoje

Įdomu tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus informacinės visuomenės sukūrimą vienu iš svarbiausių veiklos prioritetų, kadangi informacinės visuomenės plėtrai reikalingų sąlygų sukūrimas yra vienas svarbiausių ekonominio augimo veiksnių, mūsų šalyje atsirado viešosios interneto prieigos taškai. Šiose vietose žmonės gali išmokti naudotis internetu ir tapti inovatyvios visuomenės dalimi.

Kuriant viešosios interneto prieigos taškus pasinaudota Europos Sąjungos fondų lėšomis. Taip pat numatoma ir ateityje plėsti šį tinklą.

Taip pat svarbu žinoti, kad interneto paslaugos Lietuvoje yra labai pigios, atsižvelgiant į Europos Komisijos 2015 m. spalio duomenis, Lietuvoje jos yra pigiausios.

„2015 m. populiariausios 30‒100 Mb/s greitaveikos mažmeninių interneto prieigos paslaugų kainos už mėnesį Lietuvoje buvo mažiausios tarp visų ES Sąjungos šalių narių. Minimali 30–100 Mb/s greitaveikos interneto prieigos paslaugų kaina Lietuvoje 2015 m. siekė 6,7 eurų už mėnesį, o tai yra 19,2 eurų mažiau nei ES šalių narių vidurkis, kuris buvo lygus 25,9 eurų už mėnesį”, - teigė Ryšių reguliavimo tarnybos Tarptautinių ryšių ir visuomenės informavimo skyriaus laikinasis vedėjas Paulius Vaina.

Belaidis internetas
© AFP/Scanpix

Jo manymu, interneto ryšio kainoms Lietuvoje teigiamos įtakos turi rinkos dalyvių konkurencija.

Palyginimui, antroje pagal interneto pigumą ES valstybėje, Vengrijoje, per mėnesį už šį ryšį tektų pakloti beveik dvigubai daugiau – 12,4 eurų.

Be to, Lietuvoje prieinamas internetas yra spartus. Europos Komisijos duomenimis, interneto greitaveika Lietuvoje yra ne mažesnė nei 30 Mbps.

„Šie duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai plėtojami tiek fiksuotojo (optinės linijos), tiek judriojo ryšio technologijų tinklai (4G/LTE). Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, rinkos dalyviai daugiausia investicijų į el. ryšių infrastruktūrą skiria plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrai, tiesiant šviesolaidinio ryšio linijas ir judriojo ryšio 4G tinklus (LTE), - dėstė R. Vaina. - Tikėtina, kad interneto infrastruktūros plėtros augimo tendencijos Lietuvoje išliks stabilios, o tai yra teigiama prielaida interneto prieigos paslaugų, turinio plėtrai ir jo naudojimui.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (92)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (170)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (332)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (104)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (203)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (18)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (49)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (131)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (19)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (38)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...