aA
Ką darote pirmiausiai, kai prireikia greitai išsiversti nesuprantamą kitos kalbos frazę ar tekstą? Greičiausiai surenkate ar įklijuojate tekstą į „Google Translate“. Vis dėlto, Vilniaus universitete sukurtas įrankis, kaip teigia patys jo kūrėjai, kai kuriais atžvilgiais pranoksta daugelio pamėgtą įrankį ir gali būti nepamainomas verčiant tekstus įvairiomis kalbomis.
Susirašinėjimas
© DELFI / Andrius Ufartas

Nauja sistema turi savų pranašumų

Sistema pritaikyta naujausioms populiariausių naršyklių versijoms, tad ją galima pasiekti naudojantis „Chrome“, „Firefox“, „Safari“ „Opera“ ir „Microsoft Edge“ naršyklėmis.

Tai yra elektroninė paslauga, kuri pajėgi išversti jus dominančią frazę, tekstą, dokumentą, o taip pat ir internetinę svetainę. Sistemai įkandamos įvairios temos: ji gali greitai išversti informacinių technologijų, teisės ir bendro pobūdžio sričių tekstus.

Įdomu tai, kad sistema išlaiko pradinį šaltinio formatavimą, tad jei jūsų tekste buvo paryškintų ar kursyvu parašytų žodžių, išverstame tekste jie išliks pažymėti taip pat, kaip ir pradiniame tekste. Siejant atskiras programas, tekstus galima versti ir už sistemos puslapio ribų.

Sistemą sukūrė Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto mokslininkai. Šie nurodo, kad kompiuteris vienos kalbos tekstus į kitą verčia dviem pagrindiniais būdais – taisykliniu arba statistiniu.

Pagal pastarąją ir buvo sukurta ši sistema, mat šiuo būdu paprasčiau įrankį tobulinti ateityje. Mokslininkai tikina, kad artimiausiu metu tokiu būdu sukurtos sistemos taps vis paklausesnės.

Išmėginti sistemą galima čia.

Mašininio vertimo istorija ir tobulėjimas

Mašininio vertimo terminas pradėtas vartoti 1947 m., kuomet Warren'as Weaver'is pasiūlė naudoti kompiuterius tekstų vertimui. Populiariausios vertimo kalbos nuo pat pradžių buvo rusų ir anglų. Anuomet vertimas buvo pažodinis, tačiau, laikui bėgant, sistema vis tobulėjo.

1950 – 1960 metais atsiranda taisyklinės mašininio vertimo sistemos, kurios remiasi gramatinėmis taisyklėmis.

Vertimas
Vertimas
© Shutterstock

Mašininio vertimo pritaikymas lietuvių kalbai gali būti fiksuojamas 2005 – 2007 m., kuomet Vytauto Didžiojo universitetas vykdė Europos Sąjungos Struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Internetinė informacijos vertimo priemonė“.

Įvykdžius projektą, pristatyta vieša lietuvių-anglų kalbomis vertėjaujanti sistema. Šiandien paplitęs „Google Translate“ lietuvių kalbą į savo vertimus įtraukė 2008 m., tačiau šiandien turime kiek platesnį pasirinkimą, kokiais įrankiais naudotis norint versti tekstus.

Greitu metu – el. paslaugos patobulinimai

Tiesa, VU Taikomųjų mokslų instituto mokslininkų suskurta sistema turi ir trūkumų. Pavyzdžiui, vertime gali pasitaikyti neatitikimų. Viena iš įvardijamų problemų – įvardžių vertimas, kurie kai kuriuose sakiniuose lieka neaiškūs.

Sistemą kūrę mokslininkai pateikia pavyzdį: „The soldiers killed ten women. They have been buried next day“ (Kareiviai nužudė 10 moterų. Kitą dieną jie/ jos buvo palaidoti). Šiuo atveju neaišku, kas slepiasi po įvardžiu „they“, kuris anglų kalboje gali reikšti ir „jie“, ir „jos“. Taigi, esmine mašininio vertimo problema išlieka žodžių daugiaprasmiškumas.

Pastaruoju metu vykdoma mašininio vertimo sistemų ir lokalizavimo paslaugų plėtra ir tobulinimas. Įgyvendinus numatytus tikslus, bus sukurtos naujos technologijos ir integruoti papildomi lingvistiniai resursai, skirti pagerinti esamų įrankių kokybę.

Įgyvendinus projektą, atsiras platesnis kalbų, iš kurių ir į kurias galima versti, pasirinkimas: bus galima versti tekstus iš lietuvių į lenkų, vokiečių, rusų kalbas ir atvirkščiai. Sistema bus modernizuojama ir patogiau pasiekiama vartotojams. Tiesa, ja gali naudotis ne tik pavieniai asmenys, bet, galima ją panaudoti ir komerciniais tikslais.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (155)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (15)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (49)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (4)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (66)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (592)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (574)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (123)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (113)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...