aA
Vis dažniau ir dažniau girdimi žodžiai „atvirojo kodo programa“ ne visiems suprantami, tačiau apibūdina įrankį, kuriuo naudojasi daugelis mūsų kiekvieną dieną. Apie tai, kodėl tokio tipo programos yra plačiai naudojamos, pasakojo Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorė daktarė Valentina Dagienė.
Ką vadiname atvirojo kodo programomis ir kuo jos naudingos?
© Shutterstock

Nenusileidžia komercinėms programoms

Paprastai paaiškindama, kas yra atviroji programa, Valentina Dagienė nurodė, kad tai programa, kurios pirminį tekstą galima modifikuoti laikantis nurodytų licencijos sąlygų. Tokia programa naudojamasi nemokamai, remiantis licencijomis, neribojančiomis jos kopijavimo ir tobulinimo.

„Atvirosios, arba atviro kodo programos tampa mūsų kasdien naudojamais produktais, jų randasi vis daugiau ir vis įvairesnių. Labiausiai akcentuotina atviro kodo programų savybė – aplink jas telkiasi bendruomenės, vyksta bendradarbiavimas, generuojami nauji sprendimai, kurie daro įtaką ir nuosavybinių programų tobulėjimui.

Atviro kodo programų kūrimo ir naudojimo judėjimas pasaulyje kiekvienais metais aktyvėja, jų sukurta įvairioms sritims ir veikloms. Galima pateikti daugybę nuosavybinėms programoms alternatyvių atviro kodo programų. Skelbiama nemažai specialistų patvirtintų pavyzdžių, kai atviro kodo alternatyvos nenusileidžia komercinėms ir yra patrauklios ne tik kainos aspektu, bet funkcijų, patogumo, saugumo aspektais.

Pavyzdžiui, naršyklė „Mozilla Firefox", raštinės paketas „Libre Office", operacinės sistemos „Ubuntu", „Linux", „Android", turinio tvarkymo sistemos „Wordpress“, „Joomla!“, „Drupal“, statistikos paketas "R" ir kitos“, – paaiškina V. Dagienė.

Dviguba nauda

Jos teigimu, atviro kodo programų vartotojai patiria dvigubą naudą pirmiausiai dėl to, kad jos nemokamos ir todėl, kad aplink jas susitelkusios bendruomenės talkina, taiso, gerina jas – kiekvienas pilietis gali dalyvauti programinės įrangos kūrimo, tobulinimo, testavimo procese.

Tuo rekomenduojama pasinaudoti ir smulkiajam verslui, todėl kad nereikia mokėti didelių mokesčių, ypač už specifines programas. Pačią atviro kodą programą, V. Dagienės teigimu, galima visuomet prisitaikyti savo reikmėms (ar kreiptis į bendruomenę, kad pritaikytų).

Visgi atviro kodo programos nėra visiškai nemokamos.

„Mokėti reikia, tik kiek kitaip, mokama arba vartotojo laiku (reikia ilgiau pasiaiškinti, pasimokyti, be to, norint gauti paslaugų, už jas reikia mokėti) arba perkamos vienokios ar kitokios paslaugos, pavyzdžiui, kad kas pritaikytų programą specifinėms reikmėms. Tačiau šitaip vis daugiau piliečių įgyja skaitmeninių kompetencijų, reiškia, taupomos lėšos jų mokymui, visuomenė darosi aktyvesnė, įtraukiama daugiau piliečių“, – nurodo profesorė.

Naudojamos ir valstybės valdyme

Kad tema būtų dar suprantamesnė, specialistė papasakojo, kaip tokio tipo programas praktikoje pritaiko ir kasdien naudoja valstybinės institucijos.

„2016 m. liepos 1 d. prie atviro kodo programinės įrangos naudojimo perėjo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Darbo vietose įdiegtas raštinės paketas „LibreOffice“. Taip pat Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas prie „Ubuntu“ operacinės sistemos.

Dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ sistemoje naudojama atviro kodo programinė įranga ir paplitusios duomenų bazių valdymo sistemos: „Oracle“, „MySQL“, IBM DB2, „MaxDB“. Šia sistema naudojasi įvairios institucijos: Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Šiaulių miestų savivaldybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Krašto apsaugos, Susisiekimo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentas, Lietuvos bankas.

2014 m. Lietuvos ir Vokietijos kapitalo programinės įrangos kūrimo įmonė pristatė atviro kodo elektroninę verslo platformą ONGR.

Lietuvoje nemažai įmonių ir privačių asmenų savo svetainėms naudoja atviro kodo turinio tvarkymo sistemas („Wordpress“, „Joomla!“, „Drupal“).“

DELFI primena, kad elektroninės paslaugos Lietuvoje kuriamos panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

20 metų už grotų praleidęs žudikų gaujos vadeiva prašėsi gyventi pas mamą „specializacija“ – grobti ir žudyti verslininkus (47)

Kalėti iki gyvos galvos nuteistas vienas kraupiausių Kauno nusikaltėlių Ričardas Baratinskas...

Vasiliauskas: pasaulio ekonomikos nuosmukis bus didžiausias naujųjų laikų istorijoje papildyta (100)

Ekonomikos nuosmukis Lietuvoje šiemet neturėtų būti toks didelis, kaip prognozuota anksčiau,...

Sostinės daugiabutyje pro 9 aukšto langą iškrito šuo: tolesnis jo šeimininkės elgesys abejingų nepaliko (6)

Vakar sostinės Pilaitės mikrorajone pro 9 aukšto langą iškrito šuo, po šio nutikimo...

Rusija grįžta prie kaimynių bauginimo: du signalai skirti ir Lietuvai (1071)

Slopstant koronaviruso pandemijai Rusija , nepaisydama augančių užsikrėtimo ir mirčių...

Socdemų sąrašo įdomybės: kaip viskas vyko iš tikrųjų (108)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) ketvirtadienio vakarą susirinkęs prezidiumas patvirtinto...

Lietuvos laukuose prisirpusių braškių turguje dar galite neieškoti: prognozuoja, kada atsiras ir kiek už jas mokėsime (13)

Braškes Lazdijų rajone auginantis Kęstutis Matulevičius sako, kad lauke prisirpusių uogų šiemet...

Nereikia ir asteroidų: išsiaiškino, kas prieš milijonus metų sukėlė masinį išmirimą (1)

Štai kaip šylantis klimatas gali paskatinti ozono išnykimą, o šis rūšių išnykimą.

Nesąžiningų vystytojų pinklės: susigundę gali likti su neegzistuojančiu būstu (84)

Nuosavo būsto įsigijimas gali tapti ne išpildyta svajone, o didžiuliu nuostoliu ir galvos skausmu....

Paulius Gritėnas. Mes dūstame (23)

Kaip atrodo pergalė kultūriniame kare? Ar tai nėra tik ilgos ir pranašumo nesuteikiančios...

Jūs rimtai? Savaitės naujienas apžvelgia prodiuseris Lučiūnas

Šią savaitę laidoje „Jūs rimtai?“ apžvelgsime naujienas ne tik iš pasaulio, bet ir iš...

|Maža didelių žinių kaina