Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys rodo, kad elektroninis parašas gali būti naudojamas įvairiems tikslams.

Ko gero, populiariausias – prisijungimai prie elektroninės bankininkystės, įvairių registrų ar e. sutarčių sudarymas.

E. parašas viešajame sektoriuje daugiausia naudojamas e. prašymams, e. skundams, e. paslaugoms teikti, teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) ir teisės aktų registre (TAR), rodo RRT duomenys. O e. parašas privačiajame sektoriuje naudojamas bankinėms operacijoms atlikti, sutartims pasirašyti.

Asociacijos „Infobalt“ atstovas e. parašo klausimais Gintas Balčiūnas sako, kad asociacijos skaičiavimais, daugiau nei 15 proc. Lietuvos gyventojų turi elektroninį parašą ir juo naudojasi, be to, besinaudojančių juo kasmet daugėja.

„Žinoma, kiek tiksliai žmonių naudojasi e. parašu pamatuoti sunku, nes yra pagaminta apie 700 tūkst. asmens tapatybės kortelių, bet kiek jų naudojama e. parašui - jau sunku pasakyti. Nors asmens tapatybės kortelė suteikia galimybę naudotis elektroniniu parašu, ne visi tai žino, ir ne visi tuo geba naudotis“, - pastebėjo jis.

Pašnekovas primena, kad norint naudoti asmens tapatybės kortelę elektroniniam parašui, reikia papildomai įsigyti specialų skaitytuvą ir įdiegti programinę įrangą į kompiuterį.

„Šie papildomi veiksmai, ko gero, gali sukelti keblumų mažiau su kompiuteriais dirbantiems žmonėms. Mūsų apklausos rodo, kad aktyviausiai mobiliuoju parašu naudojasi tie, kurie turi mobilųjį elektroninį parašą. Jie šiuo parašu naudojasi tiek jungdamiesi prie elektroninės bankininkystės, tiek kitoms e-paslaugoms“, - sakė G. Balčiūnas.

Norint gauti mobilųjį e. parašą reikia nuvykti į savo mobiliojo ryšio operatoriaus saloną, pateikti pasą ir gauti naują SIM kortelę su e. parašu.

„Šį e. parašą žmonės paprastai visada turi su savimi, savo telefone. Norint juo naudotis pakanka žinoti savo telefono numerį, asmens kodą ir specialų PIN kodą, kurį patys nustatote kreipdamiesi dėl e. parašo. Trečia alternatyva - naudotis USB laikmena, ją galima gauti Registrų centre arba Skaitmeninio sertifikavimo centre. Šioms jungtims naudoti taip pat reikalinga speciali programinė įranga“, - paaiškino G. Balčiūnas.

Kam e. parašas naudojamas, o kam dar ne

Nors kasmetiniai duomenys rodo, kad besinaudojančių e. parašu nuolat daugėja, visgi Lietuva pagal šį rodiklį dar atsilieka nuo Estijos.

Lietuvoje e. parašu dabar naudojasi mažokai žmonių, bet mes sparčiai augame ir vejamės kaimynines šalis, kurios juo naudojasi daugiau, pavyzdžiui, Estija. Tiesa, Lenkijoje e. parašas naudojamas dar rečiau nei Lietuvoje, - sakė G. Balčiūnas. - Gera tendencija ta, kad tie Lietuvos žmonės, kurie turi elektroninį parašą, pavyzdžiui, gydytojai, juo naudojasi ne tik receptams išrašyti, bet ir elektroninei bankininkystei, dokumentams pasirašyti ar kitoms e-paslaugoms.“

Pasak jo, tai rodo, kad Lietuvos gyventojai pamažu atranda e. parašo galimybes.

„Elektroniniu parašu gana aktyviai naudojasi ir verslininkai, buhalteriai, architektai, kai jie turi dokumentus įkelti į e. statybą, tačiau atsiranda ir paprastų vartotojų, kurie e. parašu pasirašo nuomos sutartis, ar įmonių, kurios e. parašu pasirašo darbo sutartis“, - vardijo G. Balčiūnas.

Anot jo, svarbu, kad nuo 2016 m. liepos įsigaliojo reglamentas, kuris apibrėžia elektroninę atpažintį, e. parašą visoje Europos Sąjungoje (ES), o tai reiškia, kad išnyks teisiniai skirtumai tarp šio parašo reglamentavimo ES šalyse ir tai turėtų paskatinti e. parašo naudojimą.

„Dabar Lietuvoje e. parašas nėra labai plačiai naudojamas ir dėl e. paslaugų trūkumo. Kai nėra paslaugų, nėra ir vartotojų. Palaipsniui e. paslaugų daugėja, tad vis daugiau atsiranda ir vartotojų, pavyzdžiui, naudojantis e. parašu dalis įmonių jau leidžia sudaryti lizingo sutarčių, kitaip tariant, perkate daiktą internetu ir internetu pasirašote lizingo sutartį“, - paaiškino G. Balčiūnas.

Kartu pašnekovas apgailestauja, kad vis dar yra įmonių, kurios neturi paslaugų, leidžiančių vartotojams naudoti e. parašą.

Apibendrinti RRT duomenys už 2015 m. rodo, kad palyginti su 2014 m., išduotų e. parašui naudojamų kvalifikuotų sertifikatų padaugėjo 7,45 proc.

2014 m. pabaigoje jų buvo 894 672, o 2015 m. pabaigoje – jau 961 345.

Pastebėta, kad sparčiausiai augo kvalifikuotų sertifikatų, išduodamų kartu su SIM kortelėmis, kiekis: per 2015 metus tokių kvalifikuotų sertifikatų padaugėjo 60 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (24)