aA
Dabar Lietuva yra viena pirmaujančių Europos Sąjungoje pagal interneto sklaidą, tačiau ne taip seniai internetas, ypač kaimuose, prilygo stebuklui. Kai buvo kuriami pirmieji viešieji interneto prieigos taškai, vietos bendruomenėms teko susimesti tinkamiems stalams, vėliau – rūpintis šiltomis ir gerą elektros instaliaciją turinčiomis patalpomis.
Kompiuteris
Kompiuteris
© R. Daukanto iliustracija

Lietuvoje pirmieji viešieji interneto prieigos taškai, vietos, kur galima nemokamai naudotis internetu, pradėti steigti 2002 m. Jie kurti panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Tuo metu Lietuvoje internetu naudojosi 11 proc. žmonių, kai šiandien – beveik 75 proc. Kaip ši nemokama paslauga buvo sutikta vietos bendruomenių, prisimena asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.

„2002 metais pradėjau dirbti asociacijoje „Langas į ateitį” ir mes įsteigėme pirmuosius 75 viešuosius interneto prieigos taškus už verslo lėšas. Tai buvo didelė rizika ir neįprastas projektas, nes verslas kviesdavo bibliotekose atrasti vietos kompiuteriams ir sudaryti sąlygas žmonėms ateiti ir nemokamai naudotis internetu“, - pasakojo ji.

Pašnekovė sako, kad vienas ryškiausių prisiminimų – vietos bendruomenių reakcija į tokią iniciatyvą.

„Man atrodo, kad didžiausias pasiekimas buvo tas, kad šis projektas buvo puikiai sutiktas vietos bendruomenių, o bibliotekos be galo noriai bendradarbiavo. Ši iniciatyva prasidėjo geru laiku geroje vietoje“, - mano L. Križinauskienė.

Asociacijos vadovė sako, kad bibliotekų vaidmuo diegiant internetą mažuose Lietuvos miesteliuose ir kaimuose buvo nepamainomas, nes dažnu atveju jos yra vienintelis kultūros centras. Dėl šios priežasties didžioji dalis viešųjų interneto prieigos taškų buvo įkurta bibliotekose, bet jų buvo ir kitur, pavyzdžiui, kultūros centruose ar net įmonėse.

„Su visais tiekiančiais šią paslaugą buvo sudarytos sutartys, kad jie užtikrins visuomeninę pareigą 3 metus, visi šio įsipareigojimo laikėsi, tačiau 100-u procentu pasiteisino bibliotekos. Manau, ir bibliotekoms tai pasitarnavo. Pastebėjome, kad bibliotekoje atsiradus viešajam interneto prieigos taškui, labai greitai toje bendruomenėje išaugdavo interneto paklausa, žmonės norėjo internetą turėti ir namuose“, - komentavo L. Križinauskienė.

Sudomino gyventojus

Paprastai vienas viešosios interneto prieigos taškas nedideliame miestelyje atrodo taip: tai 3-4 kompiuteriai su internetu, skirti nemokamam viešam naudojimui. O jei miestelis didesnis – gali būti įkurta ir atskira kompiuterių klasė.

„Aišku, dabar bibliotekos turi ne tik kompiuterius, bet ir planšetes bei moko jomis naudotis. Pastebėjome, kad, pavyzdžiui, senjorams mokytis naudotis planšetėmis yra lengviau negu stacionariu kompiuteriu, nes juose mažiau mygtukų, mažiau jų ir reikia“, - kalbėjo L. Križinauskienė.

Loreta Križinauskienė
Loreta Križinauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau kai buvo kuriamos pirmosios nemokamos galimybės naudotis internetu, naujove buvo ne tik pats kompiuteris, bet ir jam reikalingi specialūs baldai.

„Pasikeitimas nuo 2002 m. yra didžiulis, tuomet mes net tinkamų stalų neturėjome, jau nekalbant apie patalpas“, - kalbėjo L. Križinauskienė.

Ji sako, kad naujovės paskatino bibliotekas tobulėti, išmokė ieškoti rėmėjų vietos bendruomenėje.

„Ne sykį bendruomenės pagelbėdavo, jei reikėjo paremontuoti techniką ar nupirkti tinkamą stalą kompiuteriui, tad užsimezgė ryšiai, atsivėrė galimybės bendrauti, o ne tik sėdėti ir laukti, kol kažkas ateis“, - prisimena pašnekovė.

Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė patvirtina, kad nauja paslauga paskatino bendruomenes vienytis ir kurti patogesnes sąlygas naudotis internetu.

„Pamenu, kad pirmosios nemokamos interneto paslaugos atrodė labai moderniai, naujos paslaugos patraukė gyventojus į bibliotekas ir mes pradėjome stiprinti ryšius su besimezgančiomis bendruomenėmis. Net ir vėliau, 2005 m., kai kompiuteriai jau atkeliavo su baldais, bendruomenėms reikėjo rūpintis tinkamomis patalpomis, kurios turėjo būti šiltos, su tinkama elektros instaliacija, tad prie iniciatyvos prisidėjo ne tik bendruomenes, bet ir seniūnijos“, - kalbėjo D. Abazoriuvienė.

Ji sako, kad tik pradėjus diegti viešuosius interneto prieigos taškus, ji dirbo Pasvalio bibliotekoje ir pamena pirmuosius įspūdžius, kai ten pradėjo veikti viešam naudojimui skirti kompiuteriai.

„Kai pas mus kaimiškose vietovėse buvo įkurta 10 viešųjų interneto prieigos taškų, įspūdis buvo vienas - tai vos ne stebuklas, kad į kaimus atkeliavo kompiuteriai ir internetas“, - kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, pirmiausia gyventojus patraukė galimybė bendrauti internetu, nes dažnam naujovė buvo elektroninis paštas. Vėliau gyventojai pramoko ir dalį reikalų susitvarkyti internetu.

Ar dar reikalingi?

Nors, atrodytų, interneto tinklas Lietuvoje yra pakankamai platus, abi pašnekovės tikina, kad ir dabar viešieji interneto prieigos taškai yra labai svarbūs.

„Jie ir dabar yra pabendravimo, pamokymo centrais, nes kas daugiau parodys, kaip naudotis internetine bankininkyste, jei ne tenai dirbantis bibliotekininkas?“ - klausia L. Križinauskienė.

Pašnekovė vardija, kad kai kuriose vietose per dieną prie viešai naudojamo kompiuterio pabuvoja po 30 žmonių, o kitur ir po 100, tad technika nusidėvėjo ir ją reikia atnaujinti.

„Pirmųjų viešųjų interneto prieigos taškų buvo 75, po to Vidaus reikalų ministerija nusprendė, kad tai - geras dalykas, padarykime dar 100, tada prasidėjo Europos Sąjungos struktūrinių fondų pirmasis etapas, atsirado dar 300 viešųjų interneto prieigos taškų kaimo vietovėse. Per tą laiką technika seno, nes ja naudojosi labai daug gyventojų. Visgi, Lietuvai pasisekė, kad šalyje buvo įgyvendinamas Bilo ir Melindos Gatesų fondo projektas, kuris padėjo įrangą iš dalies atnaujinti“, - palaipsnį jų diegimą ir nusidėvėjimą iliustruoja L. Križinauskienė.

Šiuo metu Lietuvoje yra 1 250 vietų, kur gyventojai gali nemokamai naudotis internetu. Pašnekovė sako besivilianti, kad dauguma viešam naudojimui skirtų kompiuterių bus atnaujinti. Apie šią problemą kalba ir D. Abazoriuvienė.

Senjorai mokosi naudotis kompiuteriu
Senjorai mokosi naudotis kompiuteriu
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kai kuriose kaimo bibliotekose kompiuterių atnaujinimo problema išlieka, nes ten dar yra pirmieji 2005 m. kompiuteriai, kurie labai sunkiai sukasi ir nebetenkina šiuolaikinių poreikių. Norint išlaikyti gerą bibliotekų santykį su bendruomene, šiai technikai reikia atnaujinimo, - tikino ji. - Kompiuterizavus bibliotekas, juose pradėjo vykti ir susitikimai su valstybinėmis institucijomis, pavyzdžiui, ne sykį į bibliotekas važiavo Mokesčių inspekcijos, Darbo biržos specialistai, kurie padeda gyventojams rasti darbo ir deklaruoti pajamas. Pastebėjome, kad ir rinkimų metu bibliotekos infrastruktūra yra aktyviai naudojama. Taigi, bibliotekos yra labai reikalingos įstaigos ir nematome, kad tas reikalingumas mažėtų.“

Skaičiuojama, kad pastaruoju metu interneto naudotojų auditoriją Lietuvoje labiausiai didina 30-49 metų amžiaus šalies gyventojai, o jaunesni nei 30 metų gyventojai pagal interneto naudojimą gerokai lenkia ES vidurkį. „Silpniausia“ naudotojų grupė: 55-64 m., ypač 65-75 m. amžiaus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

URM pirkimas už daugiau nei 1,5 milijono baigėsi teisme: su švedų įmone kilo rimtas konfliktas (4)

Užsienio reikalų ministerijai iš užsienio įmonės nutarus įsigyti biometrinių duomenų...

Siūlo apriboti baltarusiškų cigarečių įsivežimą: slepiančius baustų kaip kontrabandininkus (1)

Baltarusijai palengvinus procedūras Lietuvos gyventojams patekti į šią šalį, pastebime, kad...

Karas Ukrainoje. Karo analitikai įvardijo, kokius Ukrainos veiksmus Rusija dabar laiko didžiausia grėsme Zelenskis: nauja savaitė gali būti sunki, Rusija vėl rengia smūgius

Rusijos kariuomenė supranta, kad Ukrainos kariai gali kirsti Dnieprą ir pradėti kontrpuolimą...

Jurgita Grigaitė

Teisininkas atsako: ką daryti, jei kaimyno medis užstoja saulės kolektorius, bet kaimynas nesutinka jo nupjauti? (1)

Ne vienam, turinčiam žemės sklypą, norisi kuo gražiau jį apželdinti, pasisodinti vaiskrūmių,...

Mokslininkai skelbia naujo tyrimo apie COVID-19 rezultatus: sirgę daugiau nei kartą – privalo suklusti

Neseniai JAV mokslininkai atliko didelio masto tyrimą – aiškinosi, kaip pakartotiniai...

Žiemiški orai iš Lietuvos niekur nesitrauks: nurodė, kur sniego iškris daugiausia

Pirmadienio dieną orai šalyje išliks debesuoti, pragiedrulių nelaukiama. Rytą sniegas kris...

Macijauskas išaiškino, kada geriausia investuoti į akcijas: tai antras toks kartas per 40 metų

Šiuo metu daugelis neramiai stebi investavimo galimybes, nes pastaruosius 12 mėnesių matome...

4 km gylyje ledu padengtame Arkties vandenyne – mokslininkus apstulbinę reiškiniai: tokie procesai vyksta ne tik Žemėje

Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad atokioje Žemės vietoje, po vandeniu, esančios sąlygos yra...

5 priežastys, kodėl šaltuoju sezonu priaugame svorio: kaip tai kontroliuoti

Kai už lango žvarbus oras ir anksti temsta, dažnam nelieka nieko kito, kaip tik užpildyti šaltojo...