Greitį užtikrina mobilusis parašas

39-erių vilnietė Ana negali įsivaizduoti, kaip kiti žmonės gali mokėti mokesčius keliaudami iš vienos įstaigos į kitą ir visiškai nevertindami savo laiko, kai viską galima atlikti internetu bent šimtąkart greičiau. Moteris neslepia – per mėnesį mokesčių mokėjimui skirti daugiau nei 10 minučių pastaruoju metu dar nėra tekę.

Moteris už butą ir komunalines paslaugas teigia jau seniausiai nemokanti, kol kas jai tereikia mokėti už telefoną ir lizingą. „Kai dar mokėjau pilnai už butą ir komunalines paslaugas, visa tai internetu atlikdavau labai greitai ir patogiai, užtrukdavau vos penkias minutes. Telefono sąskaitai apmokėti iki šiol nereikia nei minutės – naudoju mobilųjį parašą, tai man išvis nieko nereikia, nei kodų kortelės, nei dar ko“, – teigia Ana.

Mobilusis internetas

Mobilusis parašas suteikia galimybę telefono ekrane įvedus SPIN kodą prisijungti prie savitarnos svetainių ir net pasirašyti elektroninius dokumentus. Toks būdas yra net saugesnis nei suvedant duomenis internete. Moteris džiaugiasi neseniai sužinojusį apie šį patogumą ir įsirengusi jį savo telefone. Ana tikina, kad telefono sąskaitai apmokėti jai tereikia prisiminti SPIN kodą ir savo telefono numerį – laikas, kurį tam sugaišta Ana, skaičiuojamas net ne minutėmis, o sekundėmis.

Neturi net kompiuterio, nes viską gali atlikti telefonu

Ana sąskaitas stengiasi sumokėti iškart gavusi atlyginimą. „Kiekvieno mėnesio dvidešimtą dieną gaunu pinigus. Tuo metu žinau, jog jau esu gavusi sąskaitą už telefono paslaugas, tą pačią dieną esu suderinusi ir paskolos mokesčio mokėjimą. Viską moku būtent tą dieną, kad būtų patogu ir nieko nepamirščiau“, – pasakoja moteris.

Ana bijo, jog pamiršusi sumokėti susilauks nepageidaujamų išlaidų, nes bent vieną dieną pavėlavus pervesti mokestį už lizingą kaupiasi didelės palūkanos. Dėl to moteris visuomet mokesčius susimoka nieko neatidėliodama ir gali dėl nieko nesijaudinti.

Moteris

Moteris neturi kompiuterio, tad visų mokesčių apmokėjimu pasirūpinti padeda mobilusis telefonas. Lizingui apmokėti ji naudoja savitarną, kurioje radusi sutartį visuomet mato tą pačią mėnesiui skirtą apmokėti sumą. Pasak Anos, viskas, ką tereikia padaryti – šalia sutarties paspausti „mokėti“, o naudojantis mobiliuoju parašu patekti į banką ir pervesti pinigus. Panašiai vyksta ir telefono sąskaitos apmokėjimas – atkreipusi dėmesį į tai, kiek kas mėnesį užtrunka visų mokesčių sumokėjimas, moteris tikina kaskart užtrunkanti vos po 2 minutes.

Bijo ilgų eilių: mažiausiai užtrunka pusvalandį
.
Vilkaviškietė Dainora netrukus švęs 50 m. jubiliejų ir vis dar mieliau renkasi tradicinį mokesčių mokėjimo būdą apsilankant institucijose. „Artėjant mokesčių mokėjimo dienai pirmiausia visiškai prarandu nuotaiką, tuomet laiką ir pinigus. Visa diena taip ir prabėga“, – atsidūsta moteris.
Dainora turi nedidelį verslą, todėl mokesčių mokėjimo dieną pradeda 15 minučių pėsčiomis keliaudama iki Valstybinės Mokesčių Inspekcijos verslo liudijimo galiojimo laikui prasitęsti.

Kiekvieną kartą ją aplanko ir ilgų eilių prie institucijos durų baimė, todėl rūpestingai pasirenka dieną ir laiką tam padaryti. „Dar nepasibaigus patentui susirūpinu, kurią čia dieną geriau eiti, kad būtų mažiau žmonių. Tam, kad išvengčiau eilių, dažnai einu anksčiau ir džiaugiuosi, jei už durų randu vos tris ar penkis žmones. Tuo metu, kai daugeliui baigiasi patentai, eiles sudaro ir 10-15 žmonių. Kiekvienas iš jų užtrunka po 5-10 minučių, todėl bent pusvalandį visuomet čia užtrunku“, – skaičiuoja Dainora.

Priimti kitus sprendimus nesiryžta

Kita stotelė – artimiausias prekybos centras, kuriame moteris sumoka komunalinius mokesčius. Kadangi Dainora skaičiuoja kiekvieną centą, visai netoliese esančiame banke ar pašte šių procedūrų nedaro, nes juose paslaugos mokestis, jos pastebėjimu, yra šiek tiek didesnis. Po to moteris gali eiti atsiimti patento, tačiau taip būna retai – dažniausiai prašo atvykti pasiimti kitą dieną, todėl vienos dienos visoms užduotims atlikti neretai net neužtenka.

Mokesčių mokėjimas internetu

„Jaunimui tai gali pasirodyti juokinga, juk taip jiems paprasta internetu viską užsisakyti, atsišviesti. O mes dėl to ir vaikštom, nes nesame tokie raštingi, bijom. Esu girdėjus, kaip pažįstami bandė mokėti internetu, padarė kažkokią klaidą, kažko nesuprato ir turėjo du kartus mokėti. Eini, nes nemoki, nepasitiki ir nori ramumo širdyje“, – pasakoja Dainora.

Šią baimę Dainora nori įveikti ir stengiasi išmokti naudotis naujomis technologijomis. Moteris džiaugiasi, kad VMI dirbančios specialistės stengiasi ją apmokyti. „Pirmą kartą jos daugiau visko parodo, kitą kartą leidžia jau pačiai daugiau savarankiškai mąstyti, kad įprastum. Paskui sako, kad bandyčiau namuose, o jei kas nepavyks, ateisiu vėl. Smagu, kad taip geranoriškai bando mus mokyti“, – sako ji.

Tačiau Dainora prisipažįsta, kad sunku pasiduoti visiems apmokymams – kol ji sėdi šalia specialistės, tikina viską suprantanti, tačiau visos žinios kažkur išgaruoja vos apmokančiai specialistei atsitraukus. Nepaisant to, moteris vertina draugiškų specialisčių pagalbą ir palaikymą ir tiki, kad vieną dieną nebebijos mokesčių mokėjimo internetu taip, kaip bijo šiandien.

Žmonės klauso ne proto, o patirties

Nors mokesčių mokėjimas internetu gyvuoja ilgą laiką, bijančių tokiu būdu mokėti mokesčius vis dar yra daugybė. Psichologas Olegas Lapinas šią tendenciją gali paaiškinti tuo, jog kai kurie žmonės gyvena patirtimi – tuo, ko išmoko anksčiau – ir dėl to labai įtariai žiūri į viską, kas nauja. „Net jei dauguma aplink mokesčius moka internetu, kiti tebevaikščioja į institucijas pėsčiomis, nes tokia yra jų patirtis. Tam įtakos turi baimė ir nepasitikėjimas naujovėmis, o dažniausiai tai yra vyresnės kartos žmonės, kurie augo be interneto. Ne visi, bet kai kurie iš jų prisitaikė“, – pastebi psichologas.

O. Lapinas įžvelgia ir tai, jog šio pasirinkimo atveju tarp mokėjimo internetu ir vaikščiojimo į institucijas protas nusileidžia įpročio ir patirties jėgai. Kol protas svarsto dėl to, kaip greičiau ir patogiau įvykdyti užduotį, patirtis verčia rinktis tai, kas yra išbandyta.

Olegas Lapinas

Vis dėlto nors mokesčių mokėjimo institucijose apsilankantys žmonės yra aktyviai apmokomi reikiamas procedūras atlikti internetu patiems, kai kurie žmonės vis tiek kitą mėnesį ir vėl sugrįžta laukti eilėse prie institucijų durų. Psichologas tai gali paaiškinti taip, jog mokytis ne visiems lengva – ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie mato, kaip jaunesni specialistai mokina juos ir parodo, kaip viską reikia daryti. „Kada jiems viskas parodoma, jie tai suvokia kaip „štai, padaro už mane geriau". Tuomet norisi, kad taip darytų ir toliau“, – sako O. Lapinas.

Sprendimai, kurių dėka internetu mokėtų naudotis visi

Psichologas tiki, kad būdų šiai situacijai pakeisti tikrai esama ir padėti vyresnio amžiaus žmonėms prisitaikyti prie technologijų yra įmanoma taikant atitinkamus metodus. „Kadangi ši problema yra susijusi su didelėmis masėmis žmonių, tai negali būti išsprendžiama kažkokio individualaus veiksmo pagalba. Reikalinga visa programa, kuri padėtų vyresnio amžiaus žmonėms pasitikėti naujomis technologijomis. Galima sukurti mažas aplikacijas pradedantiesiems, kuriose didelis vaidmuo tektų pozityviam palaikymui“, – galimu sprendimu dalinasi O. Lapinas.

Pasak jo, svarbiausia yra tai, kad aplikacijoje nebūtų jokių sudėtingų žodžių, o mokymąsi paspartintų ir daug motyvacijos suteiktų akivaizdus supratimas, jog greitai galima padaryti kažką gerai ir teisingai.

Verta žinoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus informacinės visuomenės sukūrimą vienu iš svarbiausių veiklos prioritetų, kadangi informacinės visuomenės plėtrai reikalingų sąlygų sukūrimas yra vienas svarbiausių ekonominio augimo veiksnių, mūsų šalyje atsirado viešosios interneto prieigos taškai. Šiose vietose žmonės gali išmokti naudotis internetu ir tapti inovatyvios visuomenės dalimi.

Kuriant viešosios interneto prieigos taškus pasinaudota Europos Sąjungos fondų lėšomis. Taip pat numatoma ir ateityje plėsti šį tinklą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)