Sukčiai veikia net ir šioje srityje: žmonių noras sutaupyti tampa jų „aukso kasykla“

Dažniausios sukčių aukos – negaunančios paskolų legaliai

„Šiandien pasiskolinti pinigų nėra sudėtinga – užtenka užpildyti paraišką internetu ar per telefono programėlę ir lėšos gali netrukus atsidurti jūsų sąskaitoje. Prieš suteikiant kreditą jūsų galimybes įvertins bankas ar kita kreditavimo institucija, į kurią kreipiatės dėl paskolos. Čia norintis pasiskolinti gali susidurti ir su neigiamu atsakymu, „bloga kredito istorija“, kuomet asmuo paskolos negauna. Žmogus, kuriam reikia pinigų čia ir dabar, neretai jų desperatiškai ieško visur, kur tik gali, neretai pakliūdamas į sukčių pinkles, tuomet į skolas įklimpsta dar giliau“, – pastebi Tomas Pulikas, „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Dažniausios sukčių aukos, pasak T. Puliko, ir yra tos, kurios negali gauti paskolos savo šalyje, kreipiantis į finansų institucijas. Taip pat tie asmenys, kurie ima nedideles paskolas, nes pagal LR įstatymus, nuo tam tikros sumos paskola turi būti forminama pas notarą.

Paskola verslui

© Shutterstock

Netikros paskolos: kaip tai vyksta

„Naršydami internete ar socialiniuose tinkluose pamatysite paskolos pasiūlymą su neįtikėtinai gera palūkanų norma. Norint gauti tokią paskolą, Jūsų bus prašoma sumokėti įvairius mokesčius, susijusius su paskolos gavimu: notarų mokesčius, sutarties mokesčius, paskolos draudimo mokestį, paskolos taisyklių rinkinio (angl. „loan code“) mokestį ir kt. Jūsų prašoma pervesti pinigus į kitos šalies banko sąskaitą. Dažnai fiziniam asmeniui, o ne įmonei“, apie tai kaip sukčiai suvilioja ir apgauna asmenis, susidomėjusius mažomis paskolų palūkanomis pasakoja banko atstovas.

Taigi, dažniausi požymiai rodantys, kad tai – sukčių jaukas, yra labai žemos palūkanos, nežinomas paskolos davėjas, neseniai sukurtas internetinis puslapis/skelbimas. Dažniausiai prašoma pervesti pinigus kaip mokesčius už žadamą išmokėti paskolą.

Būkite atidūs skolintojų prašymams ir reikalavimams

„Jei prieš gaudami paskolą turite sumokėti kokius nors mokesčius, supraskite, kad tai ne kas kitas, o apgaulė. Neatlikite jokių pervedimų!“, – įspėja banko atstovas.

Pasak T. Puliko, teisėtai ir pagal visus įstatymų reikalavimus paskolas išduodantys kredito davėjai mokesčius už paslaugą nurodo privalomai pagal teisės aktus rengiamoje standartinės informacijos apie kreditą formoje, kuri skirta susipažinti su esminėmis vartojimo kredito ar būsto kredito sąlygomis ir palyginti iš kitų kredito davėjų gautus pasiūlymus. O sumokėti juos turite tik sudarius paskolos sutartį, o ne prieš tai.

Tomas Pulikas

© Asmeninio archyvo nuotr.

„Jeigu reikia paskolos, rekomenduojame kreiptis tik į gerai žinomą finansų instituciją, kuri yra nurodyta šalies centrinio banko puslapyje“, – sako pašnekovas.

Banko atstovas besiskolinantiems taip pat visuomet pataria vertinti tikrąją paskolos kainą, o ne tik pasiūlytas palūkanas. Kredito davėjai privalo nurodyti bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Į ją būna įtraukta ne tik palūkanų norma, bet ir sutarties sudarymo, jos administravimo ir kiti galimi mokesčiai. Tai objektyviausias būdas palyginti skirtingų paskolos davėjų sąlygas ir įvertinti, kiek iš tiesų jums kainuos paskola.

Teisininkas: vartojimo kreditams taikomi papildomi mokesčiai

„Vartojimo kredito davėjų nurodoma palūkanų norma už suteikiamą kreditą, dažnu atveju, yra tik vienas iš rodiklių sudarančių galutinę siūlomo kredito kainą. Tai, kad vartojimo kredito davėjų pasiūlymuose gali būti nurodyta nedidelė palūkanų norma nereiškia, kad už suteiktą kreditą bus taikomas tik šis mokestis. Gali pasitaikyti situacijų, kai vartojimo kreditui taikoma palūkanų norma yra lygi 0 procentų, tačiau, pritaikius papildomus mokesčius, reali vartojimo kredito kaina gali išaugti iki dviženklės procentinės reikšmės“, – atkreipia dėmesį Tautvydas Užkuras, Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas.

Dėl nurodytos priežasties, T. Užkuras pataria vartotojams, renkantiems vartojimo kredito davėją, kuris gali pasiūlyti geriausias sąlygas norimam kreditui gauti, įsivertinti ne tik siūlomą palūkanų normą, tačiau ir taikomus papildomus mokesčius: „Tai galėtų būti sutarties sudarymo mokestis, kuris įprastai bankuose yra sumokamas iš karto ir tik tie, kas taiko „paslėptus mokesčius“ šį administravimo mokestį iškaido pamėnesiui“.

Pasak teisininko, tai, kokia kaina bus mokama už vartojimo kreditą, geriausiai atsispindi įvertinus bendrąją vartojimo kredito metinę normą (BVKKMN), kuri išreikšta procentine reikšme bei bendrą mokamą sumą, kuri parodo, kiek iš viso vartotojas turės sumokėti sudaręs vartojimo kredito sutartį, įskaitant suteiktą kreditą, mokėtinas palūkanas bei taikomus papildomus mokesčius.

Teismai turi teisę nustatyti nesąžiningas vartotojams sąlygas sutartyse ir jas pripažinti negaliojančiomis

„Vadovaujantis LR vartojimo kredito įstatyme (VKĮ) nustatytais reikalavimais, vartojimo kredito davėjams pateikiant pasiūlymus dėl vartojimo kreditų, privaloma pateikti standartinę informaciją, kurioje turi būti nurodyta palūkanų norma, bendra vartojimo kredito suma, BVKKMN rodiklis, vartojimo kredito sutarties trukmė, dalinių mokėjimų suma bei kita informacija. Šie duomenys apie siūlomą vartojimo kreditą turėtų vartotojams padėti palyginti skirtingų bendrovių pasiūlymus ir rasti geriausias sąlygas siūlantį vartojimo kredito davėją“, – sako T. Užkuras.

Teisininkas atkreipia dėmesį, kad VKĮ 21 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai. Šiame straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo (vartotojo) interesų pusiausvyros, jeigu nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos skaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančias vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos arba jeigu bendra vartojimo kredito kaina yra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą.

Nekilnojamas turtas

© Shutterstock

„Pastebėjus, kad sudarytose sutartyse (arba pateiktuose pasiūlymuose) nurodyta vartojimo kredito kaina neatitinka aukščiau nurodytų kriterijų, vartotojai turi teisę į vartojimo kredito kainos sumažinimą. Norint pasinaudoti šia teise, pirmiausia reikėtų kreiptis į patį vartojimo kredito davėją nurodant aplinkybes bei reikalavimą. Nepavykus išspręsti ginčo dėl vartojimo kredito kainos su vartojimo kredito davėju (arba per 15 darbo dienų terminą negavus atsakymo), kaip ir kitais atvejais, vartotojai turi teisę kreiptis į Lietuvos banką arba tiesiogiai į teismą dėl ginčo išsprendimo“, – pataria T. Užkuras.

Teisininkas sako, kad ginčus dėl vartojimo kredito sutarčių nagrinėjant teisme ir teismui pastebėjus, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio institute įtvirtintų reikalavimų, teismas turi teisę ex officio sumažinti kainą, kad ji atitiktų šiame straipsnyje nurodytus kriterijus.

„Tai reiškia, kad vartojimo kredito kaina gali būti sumažinta net ir tuo atveju, jeigu į teismą kreipėsi pats vartojimo kredito davėjas, siekdamas įpareigoti vartotoją tinkamai vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu būdu teismui leidžiama kontroliuoti vartojimo kredito kainą ir suteikiama teisė ją mažinti, jeigu ji neatitinka VKĮ nustatytų sąžiningos kainos kriterijų“, – sako T. Užkuras.

Tautvydas Užkuras

© Asmeninio albumo nuotr.

Teisininkas atkreipia dėmesį ir į tai, kad vartojimo kredito sutartys yra kvalifikuojamos, kaip vartojimo sutartys, kurioms papildomai taikomi LR civiliniame kodekse įtvirtinti reikalavimai, įpareigojantys laikytis sąžiningumo standartų sudarant sutartis su vartotojais.

„Kaip ir vartojimo kredito kainos sumažinimo atveju, net jeigu vartotojas nepareiškią reikalavimo dėl tam tikrų sutarties sąlygų nesąžiningumo, teismai turi teisę patys nustatyti nesąžiningas vartotojams sąlygas sutartyse ir jas pripažinti negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento“, – tvirtina T. Užkaras.

* „Swedbank“ užsakyta apklausa.