Mato tam tikrus pokyčius

„Yara International“ Europos verslo paslaugų centro padalinio Lietuvoje vadovė Zuzana Matonienė pasidalino savo patirtimi įmonėje. Ji per šešerius metus pakeitė tris darbo pozicijas ir sako, kad pažvelgus atgal pačiai kelia nuostabą, kaip per pakankamai trumpą laiką pasiekė tokias darbines aukštumas.

Anot Z. Matonienės, įmonė dirba chemijos pramonėje ir joje vyrauja vyrai.

„Jaustis saugiai ir gerai bei kartais norint pripažinti, kad reikia išbėgti į darželį ar mokyklą, reikėjo pačiai su savimi labiausiai dirbti. Nepasakyčiau, kad mūsų įmonėje į tai kažkaip ypatingai reaguojama, nes įmonė turi tikslus, kiek mes norime turėti moterų lyderių tam tikrose pozicijose. Iš tiesų labai liūdna, kad mes vis dar turime turėti tuos rodiklius. Tarsi tai turime daryti nenatūraliai“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo moteris.

Zuzana Matoniene

Tačiau, anot Z. Matonienės, vyrai deda daug pastangų, kad įveiktų tam tikrus stereotipus. Pašnekovės tikinimu, reikalavimai tam tikroms pozicijoms yra labai dideli, netgi nerealūs, todėl moterys kartais netgi nenori ten atsidurti. Netgi pašnekovė pati sau yra uždavusi klausimą, ar tikrai jai to reikia, nes užsiimant aukštas pozicijas reikalingos labai didelės pastangos ir daug darbo.

Z. Matonienė pripažįsta, kad rodiklių dėl moterų valdybose įmonė nėra pasiekusi visose srityse ir šalyse. Anot jos, lyčių lygybės klausimas daugeliu atveju priklauso nuo veiklos tipo, nes opiausia problema esą gamyboje.

„Tai nereiškia, kad ten nedirba moterys, tačiau į tą sritį prisikviesti jas yra labai sunku. Įmonėje vyksta daug programų, kaip tą sritį paversti įdomesne arba patrauklesne moterims, kad jos jaustųsi gerai toje aplinkoje. Tačiau priklausomai nuo srities ir šalies įmonėje vidutiniškai dirba iki 40 procentų moterų“, – pabrėžė ji.

Lietuvoje, kur įmonė veikia kaip verslo centras, dirba apie 70 procentų moterų.

„Mes turime daugumą moterų vadovaujančiose pareigose, bet vien dėl to, kad mūsų sritis yra patraukli moterims“, – pabrėžė laidos pašnekovė.

Z. Matonienė sako, kad kalbant apie lyčių lygybę negalima lyginti viso pasaulio.

„Tai turbūt ne vieno dešimtmečio klausimas. Su direktyvom niekas nepasikeis per metus ar net per du. Turbūt reikia kultūrinio pokyčio, gal netgi kartų, kai niekas nekvestionuos ir nebereikės direktyvų, o tiesiog viduje nebeturėsime jokių nusistatymų. Aš tikiu, kad taip atsitiks, tiesiog reikia kantrybės. Tik tada kai mes pradėsime nebekalbėti, o matysime labai gerus skaičius, tai bus patvirtinimas, kad kultūra yra ir mes nebeturime pastangų dėti daugiau nei reikia“, – kalbėjo moteris.

Dar yra ką nuveikti

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Rūta Juodelytė sako, kad kalbant apie lygias galimybes vis dar reikia „dirbti“ tiek su vidiniais, tiek su išoriniais stereotipais.

„Mentoriavimas organizacijose yra labai svarbus, nes moterys nėra skatinamos siekti viršūnių, nes pirmiausia suvokiamos kaip šeimos židinio palaikytojos ir taip auginamos“, – sakė ji.

Rūta Juodelytė

R. Juodelytė pakomentavo Europos lyčių lygybės instituto indeksą, o konkrečiai galios sritį, kur yra matuojama politinė, ekonominė ir socialinė galia. Anot jos, Europos kontekste politinis laukas vertinamas sąlyginai gerai, tačiau moterų vis dar trūksta savivaldybėse.

Ekonominėje galioje Lietuvos rodikliai yra patys prasčiausi. Šis rodiklis apima du rodiklius – biržinių bendrovių ir Lietuvos banko sudėtį pagal lytį. Lietuvos banko valdyboje yra 20 proc. moterų, o biržinių bendrovių – 25 proc. Todėl R. Juodelytė Europos Sąjungos direktyvą dėl lyčių lygybės listinguojamų įmonių valdybose vertina teigiamai ir tai, anot jos, leis siekti pokyčių ekonominėje srityje.

Pasak jos, Lietuvoje vis dar trūksta sisteminės prieigos prie lyčių lygybės kaip problemos.

„Ši Vyriausybė kėlė sau tokį tikslą ir tai labai pasijuto Europos Sąjungos lygmeniu. To prioritetų segmente labai trūksta, todėl tai (past. lyčių lygybė) neatsispindi nei švietime, nei sporte. Tas pats lyčių lygybės indeksas rodo, kad sporte yra patys prasčiausi rodikliai, panašūs kaip ekonominėje galioje. Žodžiu, moterys sprendimų priėmime sporto srityje užima labai panašius procentus. Taigi tai nėra tik ekonominės galios klausimai. Norisi, kad sprendimuose, kurie apima mūsų pajamas, dalyvavimą viešojoje erdvėje, sprendimų priėmimą nacionaliniu ar vietiniu lygmenimis ar kompanijose, būtų daugiau įvairovės“, – kalbėjo R. Juodelytė.

Jos manymu, visada bus žmonių, kurie nenori demokratinių procesų, todėl visada bus tokių, kurie galvos, kad lyčių lygybė yra moterų išgalvotas „reikalas“.

„Moterys tikrai gali – reikia panaikinti kliūtis: vidines ir išorines. Taip pat reikia žmonių, kurie suprastų, kad lyčių lygybė yra mokslas, kuris analizuoja, kokios yra problemos ir kaip jas spręsti, bei to nekvestionuotų, o priimtų kaip normą. Kai tokia kritinė masė bus didesnė, tuomet tie balsai bus mažesni ir tai nebebus tokia didelė kova kaip kartais šiandien gali atrodyti“, – savo nuomonę išdėstė R. Juodelytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją