Žurnalo „Reitingai“ kasmet atliekami mokyklų reitingai ir šiemet didelių staigmenų nepateikė.
Jau kelerius metus pastebima tendencija, kad geriausius rezultatus demonstruoja privačios mokyklos ir gimnazijos, pačios atsirenkančios gabiausius moksleivius.
Kai kuriose privačiose mokyklose metai mokslų kainuoja daugiau nei medicinos studijos universitete. Mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms lieka pasikliauti valstybinėmis mokyklomis.
Praėjusių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatai – patys prasčiausi per visą valstybinių brandos egzaminų istoriją.
Pavyzdžiui, valstybinio matematikos egzamino neišlaikė 35,42 proc. moksleivių, informacinių technologijų – 14,02 proc., lietuvių kalbos – 8 proc.
Tarp šimto geriausių Lietuvos gimnazijų atsidūrė kelios Panevėžio gimnazijos. J. Balčikonio gimnazija šiemet užėmė antrą vietą (pernai buvo ketvirtoje). 22-oje vietoje atsidūrė katalikiškoji K. Paltaroko gimnazija (pernai 47 vieta), o 48-ą užėmė Panevėžio 5-oji gimnazija (pernai 54).
Geriausių šalies gimnazijų šimtuke atsidūrė ir Panevėžio rajono Raguvos gimnazija, užėmusi 62 vietą. Pernai ji buvo tik 256-oje.
Mato baisius padarinius
Organizuojant priėmimą į Panevėžio gimnazijas skaičiuojamas lietuvių kalbos, matematikos, pirmosios užsienio kalbos, istorijos ir vienas iš gamtos mokslų pažymių vidurkis. Ir šiemet daugiausia dabartinių aštuntokų pareiškė norą toliau mokslus tęsti trijose populiariausiose miesto gimnazijose – J. Balčikonio, J. Miltinio bei 5-ojoje. Visose trijose norinčiųjų mokytis yra daugiau, nei galima priimti. Likusieji už brūkšnio toliau mokslus galės tęsti „Minties“ ar V. Žemkalnio gimnazijose.
Tačiau naujoji švietimo reforma grasina, kad kai kurių gimnazijų ilgainiui gali nebelikti.
Pagal naująją tvarką dešimtoje klasėje bus privalomas matematikos ir lietuvių kalbos patikrinimas – PUPP. Negavusiems bent ketverto moksleiviams bus užkertamas kelias mokytis gimnazijoje.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino nuomone, privalomi patikrinimai dešimtoje klasėje turėtų paskatinti moksleivių motyvaciją ir ugdymo kokybę.
Nebeleidus silpnesnių moksleivių toliau mokytis gimnazijoje, pagerėtų iki šiol tragiški buvę valstybinių egzaminų rezultatai.
Visgi labiau įsigilinus į šią reformą išryškėja siaubingas vaizdas.
„Taip įteisinama mokinių rūšiavimo tvarka, kuri turės pragaištingų padarinių“, – įsitikinęs G. Sarafinas.
Gimnazijoms – rimtas signalas
Neišlaikiusieji dešimtos klasės egzamino turės tris išeitis: likti antrus metus kartoti kurso, toliau mokytis profesinėse mokyklose arba eiti dirbti nekvalifikuotų darbų.
Praėjusių metų PUPP rezultatai rodo, kad tokią pasirinkimo dilemą teks spręsti nemažai daliai jaunuolių. Pernai patenkinamo rezultato nepasiekė net 10 tūkst. šalies dešimtokų iš 25 043.
„Įsivaizduokite, kokios bus pasekmės, jeigu net 40 proc. šalies dešimtokų negalės mokytis vienuoliktoje klasėje. Iki šiol neaišku, ką tiems vaikams reikės veikti. Viskas paleista savieigai, dėl ko ateityje turėsime didelių socialinių problemų“, – įsitikinęs G. Sarafinas.
Reforma palies ne tik moksleivius, bet ir pedagogus – į gimnazijas atėjus mažiau mokinių, mokytojams mažės darbo krūvis, atlyginimas.
Prie išlikimo bedugnės atsidurti gali apie 150 gimnazijų visoje Lietuvoje, nes jose tiesiog nebeliks kam mokytis.
Žvelgiant į praėjusių metų dešimtokų PUPP rezultatus, matyti, kad toks likimas gresia ir kai kurioms Panevėžio miesto ir rajono gimnazijoms.
Pavyzdžiui, mažiau nei keturis balus pernai gavo net 78,02 proc. „Minties“ dešimtokų, nedaug atsiliko ir V. Žemkalnio gimnazija – čia 72,23 proc. dešimtokų neišlaikė patikrinimo.
Tragiškai situacija atrodo ir specializuotose gimnazijose: R. Sargūno sporto gimnazijoje 77,2 proc., o V. Mikalausko menų gimnazijoje 62,96 proc. moksleivių toliau negalėtų tęsti mokslų vienuoliktoje klasėje.
Pagal pernykščio dešimtokų patikrinimo rezultatus, nė vienas M. Karkos pagrindinės mokyklos moksleivis negalėtų tęsti mokslų gimnazijoje.
Nedžiuginanti situacija ir Panevėžio rajono mokyklose.
Praėjusiais metais patenkinamo balo nesurinko Ramygalos gimnazijos 69,76 proc. dešimtokų, Krekenavos M. Antanaičio gimnazijoje tokių buvo 56,66 proc., Smilgių – 53,84 proc., Paįstrio J. Zikaro – 50 proc., Upytės A. Belazaro pagrindinėje mokykloje – 80 proc., Paliūniškio – 71,4 proc.
„Kai kuriose mokyklose yra net 100 proc. dešimtokų, kurie nepasiekė minimalios kartelės. Esant tokiems dešimtokų žinių patikrinimo rezultatams, reikėtų uždaryti apie 150 gimnazijų“, – niūrias perspektyvas įžvelgia G. Sarafinas.
Nepasiruošusios antplūdžiui
Dešimtos klasės patikrinimo neišlaikiusiems vaikams beliktų rinktis profesinį mokslą, tačiau, anot G. Sarafino, vargu, ar profesinės mokyklos pasiruošusios tokiam antplūdžiui.
Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia 44 profesinės, nors dar prieš dešimtmetį jų buvo priskaičiuojama per 70.
Kai kuriose savivaldybėse nėra nė vienos mokyklos amato siekiantiems moksleiviams.
G. Sarafinas įžvelgia, kad dalis profesinių nesiūlo patrauklių programų ateinantiesiems po dešimtos klasės. Jo nuomone, tam įtakos turėjo tokių įstaigų reforma. Pavyzdžiui, Panevėžyje sujungus tris profesines mokyklas liko viena.
„O kai nebėra konkurencijos, kai nelieka, kas lipa ant kulnų, nebėra ir dėl ko stengtis. Ar tikrai profesinės mokyklos bus pasirengusios priimti tuos 8–9 tūkst. jaunuolių, kuriems būtų užkirstas kelias mokytis vienuoliktoje klasėje?“, – kelia klausimą pašnekovas.
Suvirintojai be suvirinimo aparato
Reforma palies ne tik prasčiau besimokančius jaunuolius.
Patikrinimai mokinių laukia ir vienuoliktoje klasėje.
Ministerija skelbia, kad valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 40 balų bus galima gauti už tarpinį patikrinimą vienuoliktoje klasėje ir 60 balų už brandos egzaminą.
Motyvuojama, kad tokia tvarka turėtų sumažinti egzaminų stresą.
„Tenka pripažinti, kad labiausiai nepasisekė dabartiniams dešimtokams, kurie savo kailiu turės išbandyti net kelių reformų plentvolį. Būtent jie bus mokomi pagal atnaujintas programas. Bet naujovei visiškai nepasirengta, kaip ir iš ko ruoštis vadinamiesiems pusegzaminiams, neaišku. Pasakyti, kad tegul vaikai mokosi iš viso 11 klasės kurso, tai komedijos žanras, nes egzaminai vyks net neišėjus viso kurso. Čia tas pats, kaip pasakyti: gerbiamas suvirintojau, neturime virinimo aparato, virinkite pirštu. Blogiausia, kad būsimieji vienuoliktokai ir jų tėvai neturi kur ir kam pasiskųsti. Jaučiu bendrą niūrų gaudesį“, – rėžė G. Sarafinas.
Šaltasis karas tiksliesiems mokslams
G. Sarafino nuomone, mokyklų bendruomenės nesugebės įgyvendinti visų reformų, nes šių tiesiog per daug vienu metu. O atsakomybė permetama mokyklų vadovams ir savivaldybėms.
Jos turės sudaryti galimybę gimnazistams rinktis, ką mokytis – įvairesnių užsienio kalbų, inžinerijos, filosofijos bei kitų dalykų. Jeigu iki šiol moksleiviai galėjo rinktis įvairius dalykus mokytis A ar B lygiu, pagal naująją reformą gamtos mokslų bus galima visai nesimokyti.
„Fizikos ir chemijos kasmet mokysis vis mažiau moksleivių. Paskelbtas šaltasis karas tiksliesiems mokslams. Panašu, kad ir draugystė su matematika nebeatgaivinama. Nuo skandalingų matematikos egzaminų praėjo 10 mėnesių, bet ta linkme niekas nenuveikta. Todėl mažės stojančiųjų į inžinerijos, gamtos mokslus. Visas svajones tapti aukštųjų technologijų šalimi galima palaidoti“, – grėsmes įžvelgia G. Sarafinas.
Jo nuomone, valstybė nėra pasiruošusi įtraukiajam ugdymui, kai į bendrojo lavinimo klases turės būti integruojami turintieji negalią moksleiviai. Mokyklose masiškai trūksta psichologų, pagalbos mokiniui specialistų.
G. Sarafinas įsitikinęs, kad didelė dalis pensinio amžiaus pedagogų atsisakys toliau mokyti vaikus tokiame chaose, apsisuks ant kulno ir tiesiog išeis.
„Damoklo kardas pakibs jau rugsėjo 1-ąją. Sunku tikėtis kažko kito, kai vienu metu paleista tiek reformų, kai įdiegta tiek naujovių ir kai mokyklos bėga praktiškai prieš traukinį. Iš tiesų labiausiai nepavydžiu dabartiniams dešimtokams ir jaunesniems mokiniams, nes jie taps įvairiausių eksperimentų bandomaisiais triušiais. Tiesą sakant, ant kortos pastatyti jų gyvenimai ir perspektyvos“, – mano G. Serafinas.
