„Tarpinis atsiskaitymas, nuimantis dalį psichologinio krūvio nuo abiturientų, galėtų būti geras sprendimas, jeigu jam būtų tinkamai pasiruošta. Tai, kad dabartiniai dešimtokai laikys valstybinių brandos egzaminų tarpinius patikrinimus kitąmet, yra per daug skubotas sprendimas“, – Eltai sakė A. Navickas.
„Visų pirma, nėra pasiruošta metodinė medžiaga, kokio tipo užduotys bus duodamos, kokie vertinimo kriterijai, nėra tokių darbų, o tuo labiau ištaisytų ir pakomentuotų, pavyzdžių. Visa sistema dar netestuota. Mokytojai pagal atnaujintas programas dirbs pirmus metus, daugelis net neturės vadovėlių“, – vardino problemas profsąjungos pirmininkas.
A. Navicko teigimu, pirmiausia reikėtų ištestuoti naują egzaminų tvarką. Jis pridūrė, kad būtų gerai, jei su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis „užaugtų“ devintokų karta.
„Išeičių nėra surasta, tačiau jau diegiama. Reikėtų iš pradžių išspręsti kilusias problemas, susiderinti su dalykinėmis asociacijomis, realiai įsiklausyti į jų pasiūlymus ir pastabas, testuoti ir koreguoti ir tik tada, kai nelieka jokių abejonių, diegti“, – pažymėjo profsąjungos vadovas.
„Tai galėtų būti, geriausiu atveju, kai su atnaujintomis programomis užaugtų kitų metų devintokai, bet tikrai ne ant dabartinių dešimtokų likimais žaisti ir eksperimentuoti“, – pridūrė A. Navickas.
Ketvirtadienį paskelbti pirmojo – lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo rezultatai. Beveik pusė visų tarpiniame patikrinime dalyvavusių vienuoliktokų surinko arti galimo maksimalaus taškų skaičiaus. Vilniaus Simono Konarskio gimnazijos direktoriaus Valerijaus Jaglinskio teigimu, lenkų bendruomenė jau seniai prašė tarpinių patikrinimų.
A. Navicko nuomone, jei bendruomenė prašė tarpinių atsiskaitymų, reiškia jiems buvo ir pasiruošusi.
„Ir mes galvojame, kad čia tinka, nėra tokio prieštaravimo. Tik esminis dalykas, kiek pasiruošta. Jeigu ši bendruomenė jau prašė, tai turbūt jie tam ir ruošėsi, buvo tam nusiteikę“, – teigė profsąjungos atstovas.
„Čia yra tokia naujovė, kuri atsiranda, ir visgi įprasta duoti tam laiko, bent keletą metų, kad kaip auganti nauja karta su naujomis ugdymo programom tam pasiruoštų ir tada tikrai manau, kad neblogas sprendimas nuimti tam tikrą psichologinį krūvį nuo abiturientų“, – pridūrė A. Navickas.
Moksleivių tėvų asociacija: du egzaminai – dvigubas stresas
Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas V. Krasockij kritiškiau įvertino diegiamus egzaminavimo pakeitimus. Kaip Eltai teigė V. Krasockij, egzaminas iš dviejų dalių reiškia dvigubai ilgesnį stresą prieš ir per egzaminą.
„Nieko gero čia nėra, papildomas stresas tik. Pats egzaminas yra stresas, teisingai? Žiūrėkite, dabar stresą jums pratempia, padidina laiko kaštus. Tai yra daugiau streso ar mažiau?“ – klausė moksleivių tėvų asociacijos prezidentas.
„Logiškai mąstant, daugiau, jeigu mes nežiūrėsime intensyvumo, žiūrėsim tik į patį faktą. Stresas būtų 3 valandas, o padarė 8 valandas. Ir du kartus per dvejus metus, kartą metuose. Tai, logiška, stresui ruošiesi du kartus. Maža to, kad egzaminus įvedė ketvirtokams, dabar ir vienuoliktokams“, – pridūrė V. Krasockij.
Anot jo, Lietuva turėtų perimti gerąsias patirtis iš Skandinavijos šalių. Pavyzdžiui, pažymėjo V. Krasockij, Suomijoje nėra egzaminų, o pažymiais moksleiviai vertinami nuo 10 klasės.
„Mano nuomone, geriau paimti geriausias patirtis pasaulines ir tiesiog sekti. Nereikia išgalvoti dviračio. Ir pažiūrėti, pavyzdžiui, į Suomiją. Suomija neturi egzaminų ir neturi pažymių iki 10 klasės“, – sakė Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos prezidentas.
V. Krasockij teigimu, egzaminuojami ir pažymiais vertinami mokiniai yra tuo pačiu ir lyginami vieni su kitais. Jis pabrėžė, kad kiekvieno vaiko mokymosi progresas turėtų būti vertinamas individualiai.
„Daugumoje atvejų, iš 30 vaikų 5 tokie geriečiai, visi kiti yra pralaimėtojai, nevykėliai. Ir kas yra kalama nuolatos? Jie yra lyginami su kitais. Su kuo turėtų būti lyginamas vaikas, tai tik pats su savimi. Štai, šaunuolis, prieš mėnesį nemokėjai rašyti, dabar rašai. (...) Jeigu lygintų patys su savimi vaikus, tai tada būtų daug geriau“, – kalbėjo jis.
„Lyginant vaikus išsirenkami geriečiai ir negeriečiai. Kas įvaro kompleksą. O kiekvienas papildomas egzaminas yra nerealus stresas vaiko organizmui, nes tai yra dar nesubrendę vaikai“, – pabrėžė V. Krasockij.
ELTA primena, kad nuo 2024–2025 mokslo metų keisis valstybinių brandos egzaminų laikymo tvarka. Valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 40 balų už tarpinį patikrinimą ir 60 balų už brandos egzaminą.
Privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų tarpiniuose patikrinimuose turės dalyvauti visi juos mokytis pasirinkę mokiniai, jie vyks III–IV gimnazijos klasėse.
„2024-ųjų vasario mėnesį numatytas lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalies tarpinis patikrinimas, visų kitų mokomųjų dalykų tarpiniai patikrinimai, kaip planuojama pagal dabartinį sudėliotą projektą, vyks 2024-ųjų metų kovo mėnesį“, – teigė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Pasak A. Ranonytės, jei tarpiniame patikrinime mokinys dalyvauti negalės dėl pateisinamų priežasčių, jį bus galima laikyti kitais metais, tai yra 12-oje klasėje, kartu su tuometiniais vienuoliktokais.
„Tarpiniai patikrinimai yra suplanuoti tokiu būdu, kad mokiniai susikaups dalį savo galutinio įvertinimo ir jeigu taip atsitiktų, kad dėl pateisinamų priežasčių negalėtų jame dalyvauti, tai jiems bus sudaryta galimybė įveikti tarpinio patikrinimo užduotį su kita mokinių grupe kitais mokslo metais, bet į egzaminą jie tikrai galės atsinešti sukaupto rezultato dalį“, – paaiškino NŠA direktoriaus pavaduotoja.
„Jeigu jie nedalyvaus tarpiniame patikrinime be pateisinamos priežasties, į valstybinį brandos egzaminą negalės atvykti“, – pabrėžė A. Ranonytė.
Jos teigimu, nepasirodžius tarpiniame patikrinime ir to nepateisinus, mokiniui reikės eksternu išlaikyti ir tarpinį patikrinimą, ir valstybinį brandos egzaminą.
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
