„Kad užtikrinti žinias, kurias aš išmokstu per pamokas ir sužinoti kažkokią naują informaciją, kurios gal kažkas nepamini, pamiršta“, – teigia vienas jų.
„Gaunu tiesiog sunkesnius uždavinius, kurie tikrai padės man egzaminą geriau išlaikyti ir gauti aukštesnius pažymius“, – pasakoja kitas dvyliktokas.
Patys korepetitoriai tikina, kad pas juos ateinančių mokinių žinių spragos, dažniausiai, yra susiformavusios dar pandemijos metais, kada pamokos mokiniams vykdavo nuotoliniu būdu.
Švietimo sistemos analitikai sako, kad jau kurį laiką stebi nežabotą korepetitoriavimo skatinimą, esą egzaminų vertintojai, kurie neretai dirba ir korepetitoriais, prieš kiekvieną matematikos egzaminą aptaria nerašytas vertinimo taisykles. Pavyzdžiui, būna tam tikri susitarimai dėl matavimo vienetų.
„Vaikas parašo teisingą, sakykim, atsakymą skaičiumi, bet neparašo to nuliuko, kad tai yra laipsniai arba, argumentuodamas kažką, kažko neparašo“, – dažnas moksleivių klaidas LNK žiniose mini švietimo analitikas Pranas Gudynas.
Anot jo, tai žinodami korepetitoriai stengiasi atkreipti mokinių dėmesį į tokias svarbias detales bei nuolat apie jas primena.
„Jie kiekvienais metais susitaria kaip vertins, už ką duos tašką arba už ką neduos taško. Tie vaikai, kurie neturi korepetitorių arba, kurių mokytojai nėra vertintojai, jie tiesiog nežino daugelio tų susitarimų ir, ypatingai, vaikai iš kaimiškų vietovių, iš rajonų ir praranda jie dėl to taškus“, – teigia žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Valstybinius brandos egzaminus rengianti agentūra tikina, jog susitarimai tarp vertintojų – privalo būti.
„Natūralu, kad, vertinant žmonėms, jie turi susitarti, už kokius mokinių atsakymus, kurie nebūtinai sutampa su rengėjų parengtais variantais, yra skiriami taškai arba nėra skiriami taškai“, – aiškina Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja Asta Ranonytė.
Švietimo analitikas P. Gudynas išskiria ir kitas vertintojų susitarimų priežastis.
„Pirmiausia, turbūt, nelabai aukšta vertinimo kultūra švietimo sistemoj. O toliau – kažkokios asmeninės yra priežastys“, – su LNK žiniomis nuomone dalinasi jis.
Nacionalinės švietimo agentūros atstovė tvirtina, kad slaptų susitarimų tikrai nėra ir primena, jog nuo 2019 metų egzaminų vertinimo gairės yra viešos.
„Tą paskelbiam mūsų tinklalapyje, tuo yra naudojamasi, tomis gairėmis, jau keletą metų ir tikime, kad ta informacija yra prieinama ne tik valstybinių brandos egzaminų vertintojams, ypač, jeigu nauji ateina komandos nariai, bet taip pat ir matematikos mokytojams, mokyklos administracijoms, o svarbiausia, turbūt, mokiniams“, – teigia A. Ranonytė.
Visgi, pasak ekspertų, yra ir slaptų susitarimų, o mokinys, kuris neturėjo korepetitoriaus, turi gerokai mažesnes galimybės egzaminą išlaikyti geru rezultatu.
„Kai pagalvoji, kad, galbūt, vaikas iš kaimo, pavyzdžiui, arba iš mokyklos, kur nėra gero mokytojo, dėl to gali nukentėti, o yra labai gabus, tai kaip matematikas kartais jauti tokią abejonę, ar viskas čia iš tikrųjų yra gerai“, – teigia P. Gudynas.
Švietimo bendruomenėje vis garsiau kalbama ir apie per trumpą matematikos egzamino trukmę.
„Tiesiog suskaičiavau konkrečius žingsnelius, jų ten gavosi kažkur 140 su viršum, be kurių tu negali pasiekti to šimtaprocentinio rezultato“, – teigia P. Gudynas.
Jo manymu, laiko tokiai apimčiai – tikrai per mažai.
Šią vasarą matematikos egzaminą laikantiems mokiniams, jo trukmė ir užduočių kiekis – nesikeis.
„2024–2025 metais prasideda išvis išorinių pasiekimų vertinimo sistemos kaita, atsiranda du tarpiniai pasiekimų patikrinimai ir galutinis egzaminas. Tai, manau, per tą struktūravimą spręsime ir laiko trūkumo klausimą“, – teigia Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja A. Ranonytė.
LNK žiniose primenama, jog praeitais metais matematikos brandos egzamino neišlaikė 35 procentai laikiusiųjų.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
