Vasaros Aliaskoje pačios gražiausios, o temperatūra, būna, pakyla iki +30

Daiva sako iki šiol nepasiilgusi didmiesčių. Aliaskos gamta yra įspūdinga ir jai gera tokiame laukiniame grožyje gyventi: „Nuostabioj gamtos apsupty praleidau 14 vasarų, žiemų neskaičiavau, bet ne visas jas čia buvau. Širdyje Aliaska užima ypatingą vietą – daug nuostabių akimirkų patirta, prisiminimų sukurta.“

Į klausimą, kas nustebino labiausiai vos atvykus į Aliaską, Daiva sako, kad visų pirma žaluma ir gamtos didybė: „Niekada nesidomėjau Aliaska. Prieš atvykdama neturėjau supratimo, kokia tai vieta. Galvojau stereotipiškai, kad čia šalta ir nyku. Tai, ką mačiau vis ilgiau gyvendama, tikrai maloniai stebino, ypač vasaros sezonas.“

Vasaros Aliaskoje, pasak Daivos, yra nuostabios, gamtos grožis nenupasakojamas, – visai kitas pasaulis, kurį labai rekomenduoja patirti. „Čia būna tobulai gražu, žalia, viskas žydi, kalnai nuostabūs, daug saulės. Vasarą Aliaskoje jos turbūt daugiau nei bet kur kitur pasauly, tad tiems, kas ieško saulės, tikrai verta apsilankyti vasarą. Tik patarčiau neperšviečiamas užuolaidas nusipirkti, jei negalite miegoti šviesoje. Vasaromis atsiveria ir nuostabūs vandens plotai – čia juk ne tik vandenynas, bet ir daug upių, ežerų. Išties labai labai gražu, jei mėgstate gamtą. Smagu, kad Aliaskoje nebūna daug žmonių, net ir vasarą, kai atvažiuoja turistų, niekur nebūna spūsčių, tad keliauti išties gera.“

Lietuvė sako, kad kadangi Aliaska labai didelė, tai toliau nuo vandenyno, aplink Ferbanksą, vasaromis būna net 30 laipsnių karščio. Daiva gyvena Kenajaus pusiasalyje, vasaros čia nekarštos, bet ir nešaltos. Temperatūra gali svyruoti apie 23–25 laipsnius šilumos, bet dažniausiai būna tarp 12–18.

O štai žiemomis, kaip sako lietuvė, kartais norisi daugiau čia nebūti, nes jos tamsios, gali būti labai šaltos ir su daug sniego. Dėl šios priežasties kai kada žiemas praleidžia piečiau.

Paklausus, ar yra Aliaskoje kas nors, su kuo susitaikyti ji negalinti, Daiva sako, kad gyvenusi daugely pasaulio vietų, tad neturinti problemų su adaptacija, o jei kas nepatinka, galima pakeisti vietą.

Sparčiai daugėja atvykstančių čia gyventi

Paklausus kokie yra aliaskiečiai, Daiva sako, kad ji pati netipinė, tad apie standartus sunku kalbėti, nes neskirsto ir nerūšiuoja žmonių pagal jų gyvenamąsias vietas, bet pastebėjusi, kad dauguma aliaskiečių geri, sąžiningi, draugiški, mandagūs, konservatyvūs, dori žmonės. Jeigu stabdysite mašiną kelyje, tai ilgai laukti, kad kas sustotų, tikrai neprireiks. Beje, Aliaskos gyventojai neatitrūkę nuo gamtos, joje praleidžia daug laiko.

„Gyventojų skaičius Aliaskoje ne tik nemažėja, bet šiuo metu auga. Žmonės dėliojasi asmeninius prioritetus – gamtos artumas tam labai padeda. Žmonės čia persikelia iš kitų valstijų, kurios save vadina demokratinėmis ir kur kainos bei nusikalstamumas dideli“, – pastebi Daiva.

Paklausus, galbūt yra kokių nors valdžios priemonių, kurios skatina atvykti į Aliaską gyventi, lietuvė sako, kad tokių nežino, mano, kad dauguma pareigūnų šiuo metu visam pasaulyje pamiršę savo pareigas ir žmonės jiems padeda jas prisiminti. Galimų vystyti verslų čia galėtų būti gerokai daugiau, bet dėl įvairių politinių priežasčių potencialas nevystomas arba vystomas nepakankamai.

Dauguma Aliaskos gyventojų dirba naftos gamybos, medicinos, turizmo srityse, valdiškose institucijose.

Aliaska, nuotr. iš Daivos Gaulytės asmeninio archyvo

Žuvų ir mėsos prisigaudo patys, pragyvenimo kainos – nemažos

Aliaskos gyventojai valgo daug žuvų, mėsos, daržovių. Lašišų rūšių Aliaskoje yra bent 5, pavyzdžiui, karališkoji, kuri ne veltui taip vadinama: pati skaniausia, didžiulė, riebi ir kainuoja daugiau nei 120 dolerių už kilogramą.

Daiva sako, kad jie nei žuvų, nei mėsos neperka, nes prisigaudo patys. Vaisių pora irgi praktiškai neperka, savo mėgstamų uogų – mėlynių, aviečių, braškių – prisirenka gamtoje.

Parduotuvėse pienas kainuoja 6 dolerius (1 doleris – 0,95 euro) už galoną (beveik 4 litrai). Daiva sako, perka, kai būna nuolaidų, tuomet kainuoja 4 dolerius. 40 proc. grietinėlė – 15 dolerių už 2 litrus, 24 kiaušiniai – 10 dolerių. Sūriai – apie 20–30 dolerių už kilogramą, kopūstų kilogramas – 4 doleriai, bulvių – 1,50 dolerio.

Aliaska, nuotr. iš Daivos Gaulytės asmeninio archyvo

„Aliaskoje būstas būstui nelygus, kaip ir visur, yra skirtingų, ir kiekvienas pasirenka pagal turimą biudžetą. Dažniausiai nuomos kainos prasideda nuo 1000 dolerių per mėnesį, bet tai labai priklauso nuo vietos, infrastruktūros ir panašių dalykų.

Mes žiemomis pigiai nuomojamės nuostabų namą ant vandenyno kranto, nes šeimininkai nori, kad padorūs žmonės jame gyventų. Už sandėlių elektrą, kuriuose laikome savo šaldiklius, kitus daiktus, reikia mokėti apie 60 dolerių per mėnesį, elektra – paprastai apie 20 centų už kilovatą. Labai nesigilinu į kainas, nes esame susidėlioję taip, kad nemokame už paslaugas atskirai, – šildymas, vanduo, elektra įskaičiuoti į nuomos kainą. Bet jei reikia sniegą nuvalyti, tai kainuoja 100 dolerių. Už mobilųjį telefoną moku 95 dolerius per mėnesį“, – kainas vardina Daiva.

Vasarą Daiva su vyru sako gyvenantys be modernių patogumų, vanduo – už dyką švariame upelyje, reikia tik benziną atsivežti siurbliui, maudosi pirtyje, elektrą gamina saulės baterija, jei saulės nėra – apsieina be elektros arba jei labai reikia, pavyzdžiui, šaldikliui, įjungia generatorių, o jam taip pat reikia benzino. Skalbyklę įjungia irgi su generatoriumi. Paskutinį kartą benzino pylė už 3,79 dolerio už galoną (beveik 4 litrai).

Paklausus, kokių automobilių Aliaskoje daugiausia, Daiva atsako, kad keturiais varomaisiais ratais, taip pat daug įvairių sunkvežimių, kurie čia labai naudingi ir reikalingi, nes daug žmonių vežioja visokius įrankius, malkas, šunis, žvejybos rakandus, luotus (kajakus). Kad sunku būtų įsigyti ar trūktų transporto priemonių, nepastebėjusi, nes Amerikoje visada visko įmanoma įsigyti.

Su laukiniais gyvūnais susiduria dažnai, svečius įspėja nesielgti kvailai

Paklausus, galbūt šalyje galioja kokie nors įdomūs įstatymai, pavyzdžiui, negalima kelti lokių, Daiva juokiasi, kad būtų labai įdomu pamatyti tą, kuris savanoriškai norėtų pakelti lokį.

„Mums nemažai teko ir tenka susidurti su laukiniais gyvūnais, bet jokių nelaimių neturėjome.

Visada sakau savo svečiams, kad laukiniai gyvūnai sužaloja tik kvailus žmones, tuos, kurie kišasi ne į savo reikalus“, – iš patirties sako Daiva.

Aliaska, nuotr. iš Daivos Gaulytės asmeninio archyvo

Lietuvė pasakoja, kad kai eina pasivaikščioti į mišką, nebaksnoja nei briedžiui, nei meškai į šoną. Taip pat nedaro jokių staigių judesių. Sutikusi laukinį gyvūną suteikia jam pirmenybę eiti arba pasuka kita kryptimi, o patiems gyvūnams galynėtis su žmonėmis neįdomu.

Paklausus apie tai, ko moko vaikus Aliaskos mokyklose, gal kad jie nuo mažų dienų mokėtų elgtis su laukiniais gyvūnais, Daiva šypsosi, – jos manymu, mokyklose iš esmės nelabai vertingų dalykų būna mokoma, bet tam yra tėvai, kurie turi išmokyti vaikus pagarbos gamtai.

Pasiteiravus, ar po tiek metų vis dar stebina Aliaskos grožis, Daiva sako, kad tikrai taip, ir tai vyksta kasdien. Planuojantiems apsilankyti Aliaskoje ji labai rekomenduotų pamatyti Kenajaus pusiasalį, nes tai pats gražiausias Aliaskos regionas. „O aplankyti kitas vietas – tai sužinoti, kad ne visa Aliaska graži“, – juokiasi Daiva ir priduria, kad jei lietuviai keliaus į Aliaską, visuomet gali kreiptis, ji padės, rekomenduos, kiek tik galės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją