Nors darbo rinkos ekspertai jau ne vienerius metus mojuoja raudonomis vėliavomis ir garsiai kalba apie IT, Inžinerijos, visuomenės sveikatos specialistų trūkumą, tačiau ir toliau didžioji dalis stojančiųjų renkasi socialinius mokslus.

Inovatyvumas bei naujų medžiagų ir technologijų atradimas inžinerinės krypties studijose

Pasiteiravus VILNIUS TECH atstovo, prof. dr. Audriaus Vaitkaus, kas lemia tokį studentų pasirinkimą, jis mano, kad įtakos gali turėti susidariusi nuomonė apie studijas, kaip sunkias ir neįdomias. Tačiau jo teigimu yra visai kitaip - atnaujintos programos yra kūrybiškos, leidžiančios laisvai pasireikšti dar studijuojant bei prisidėti prie technologijų kūrimo.

„Studentai laisvo nuo studijų proceso metu dirbantys universiteto mokslo centruose bei laboratorijose prisideda prie naujų medžiagų ir technologijų kūrimo, aktyviai dalyvauja natūrinių tyrimų programose tiriant Lietuvos kelius. Ženklus kelių inžinerijos studentų skaičius kasmet išvyksta semestrui ar dviem mokytis kitos šalies universitete. Tarptautinė bei nacionalinė patirtis įprasminama taikomojo mokslo bei praktiniais darbais“, – pasakoja prof. dr. A. Vaitkus ir pabrėžia, jog studijų programos yra atnaujinamos kasmet ir įgyjamos teorinės žinios žengia koja kojon su technologijomis.

„VILNIUS TECH Kelių katedros bakalauro ir magistro studijų programos atnaujinamos praktiškai kas metus. Daugeliu atveju šie atnaujinimai siejami su naujų ekspertinių žinių, technologijų ir medžiagų atsiradimu bei poreikiu moksliškai pagristos informacijos perdavimu būsimiesiems inžinieriams. Studijų procese diegiame praktinių įgūdžių įgijimo elementus, kuomet be gamybinės praktikos taikomos kitos formos, pavyzdžiui: kelių turto valdytojų, tiesybos arba priežiūros įmonių suformuotos konkrečios problemos, kurių sprendimas vykdomas komandinio darbo forma auditorijose bei konkrečiuose objektuose“, – tikina pašnekovas.

Esamam ir būsimam studentui svarbus yra ne tik lankstumas, laisvė ir kūrybiškumas, bet ir galimybės baigus vienos ar kitos krypties studijas. Pasak VILNIUS TECH atstovo, Kelių inžinerijos studijos suteikia visapusį supratimą apie statybos sektorių bei specifines žinias apie kelių ir gatvių planavimą, projektavimą, tiesybą, eksploataciją ir priežiūrą bei visų procesų skaitmenizavimą ir automatizavimą. Šių studijų absolventai sėkmingai įtvirtina įgytas žinias Lietuvos ir tarptautinėse kompanijose. Bendrasis inžinerinis išsilavinimas leidžia nesunkiai suprasti ir kitų inžinerijos sričių procesus. Kalbant apie kelių inžinerijos absolventus, didžioji dalis jų dar nebaigę bakalauro studijų įsidarbina pagal specialybę, o magistrantūros studijas tęsia dirbdami pagrindinėse pareigose. Tai rodo aukštą jaunųjų inžinierių kompetenciją bei didelį kelių inžinierių poreikį rinkoje.

„Kelių inžinerija buvo, yra ir bus svarbi pasauliniu mastu. Net ir sukūrus bei išplėtojus asmeninių skraidyklių susisiekimą bei visiškai realizavus autonominio transporto technologiją kelių, nepriklausomai nuo formos, infrastruktūra išliks: „Struktūrą reikės atnaujinti, modernizuoti ir nuolatos pritaikyti besikeičiančioms kelių transporto formoms. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kuriama tvaraus susisiekimo vizija kelių inžinerijai suteikia naują viziją, kurioje naujos technologijos, medžiagos, priemonės bei sprendimai kuria tvarią susisiekimo visumą“, – pabrėžia prof. dr. A. Vaitkus.


Kelių inžinerijos programa – ne tik norintiems pradėti, bet ir norintiems augti

Vis daugiau jaunų žmonių pasirenka nestudijuoti ir pirmuosius metus po mokyklos skiria savęs ieškojimui ir pradeda dirbti, nebijodami keisti darbo vietos ir taip pasirinkdami sritį, kurioje nori gilinti tiek teorines, tiek praktines žinias. Taip pat, kaip taisyklė, aukštesnės pakopos studijas renkasi jau dirbantys žmonės, todėl universitetai ypač lankstūs paskaitų grafikų klausimu.

Šarūnas Jakūbaitis pradėjo studijas jau dirbdamas inžinieriumi „Kelių priežiūroje. Norėdamas įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir sulaukęs darbdavio palaikymo, įstojo į aukštesnės pakopos studijas. Jo teigimu universitetas prisitaikė prie jo darbo grafiko ir sudarė individualų paskaitų grafiką.

„Pasirinkau dalines studijas pagal individualų planą, todėl nerimo dėl darbo ir studijų derinimo neliko. Taip pat sužavėjo lektorių lankstumas ir palaikymas“, – sako jis.

Inžinierius pastebi, jog studijuoti dirbant yra daug lengviau, nes supranti specialybės principus, o dėstytojai skatina studijuoti ir tuos, kurie jau yra savo srities specialistai, tačiau nori kelti savo kvalifikaciją.

„Studijuoti ir dirbti toje pačioje srityje daug lengviau, kadangi klausantis/skaitant teoriją viską palygini su jau turima praktika. Paskaitų metu dėstytojas net minėjo, kad studentams be praktikos būna sunku suvokti dėstomą temą, kas dirbančiam kelių srityje yra savaime suprantama“, – atkreipia dėmesį Š. Jakūbaitis.

Neretai įsivaizduojame studentą, kuris dirba, visur skubantį ir nuolat nespėjantį. Šarūnas sako, jog šis įvaizdis yra atgyvena ir laiko užtenka viskam, o laisvi vakarai niekur nedingsta: „Mano darbo diena prasideda 7 val. ryte ir baigiasi 16 val. Po darbo ruošiuosi paskaitoms ir rašau darbus, ruošiu namų darbas. Nuo 18:30 esu laisvas ir galiu skirti laiką savo laisvalaikiui.“

Šios specialybės darbo užmokestį lemia darbuotojo rezultatai, karjeros galimybės labai plačios, vidutinis inžinieriaus pozicijos atlygis siekia apie 2000 eurų.

Modernumas, robotizavimas ir skaitmeninis projektavimas

Kelių inžinerija seniai nėra tik kelių braižymas, jų tiesimas ir priežiūra. Tai yra modernūs problemų sprendimo būdų ieškojimas, susisiekimo vystymas ir naujausių technologijų diegimas bei valdymas.

„Mano nuomone, netrukus pasaulis žengs dar vieną žingsnį kelių tiesyboje ir jau po kelerių metų keliuose matysime vis daugiau robotizuotų mechanizmų bei robotų. Tuo tikslų kelių inžinerijos studijose nuolatos integruojama vis didesnė IT mokslų dalis, neapsiribojant tik skaitmeninio projektavimo bei BIM elementais. Tai reiškia, kad jau dabar esantis šios srities specialistų poreikis tik augs“, – užbaigia prof. dr. A. Vaitkus.