Prasidėjus priėmimui į Lietuvos universitetus, bus siekiama į pedagogines studijas priimti visus norinčius ir tenkinančius priėmimo reikalavimus. Taip pat numatoma skirti papildomą paramą – stipendijas – pasirinkusiems trūkstamų specializacijų programas.
Priėmimo reikalavimai
Į slaugos, informacinių technologijų ir trūkstamiausias pedagogikos specializacijas bus siekiama priimti visus stojančiuosius, atitinkančius stojimo reikalavimus. Stojant į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, reikalavimai yra tokie:
reikia būti išlaikius bent tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Minimali egzaminų išlaikymo riba – 16 balų;
stojant į universitetus, reikia surinkti bent 5,4 konkursinio balo, į kolegijas – bent 4,3 konkursinio balo;
stojant į universitetus, penkių iš privalomų mokytis dalykų geriausių metinių įvertinimų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7, į kolegijas – ne mažesnis nei 6;
stojant į pedagogikos studijas, reikalingas ir teigiamas motyvacijos įvertinimas.
Į valstybės finansuojamas vietas, kaip ir stojant į visas kitas studijų programas, negali pretenduoti jau anksčiau pasinaudojusieji valstybės teikiamu finansavimu studijoms.
Skirs nemažas stipendijas
ŠMSM pranešė, kad šiemet įstojusiesiems į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 299 eurų dydžio stipendijos.
Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 506 eurų. Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
Numatytų stipendijų numatyti skirti 600. Taip pat pateiktas prioritetinių pedagogų specialybių sąrašas. Į jį patenka: matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros, pradinio ugdymo, taip pat specialiosios pedagogikos.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas svarsto, ar toks pasiūlymas – tinkamas švietimui skirto biudžeto leidimui. Anot jo, patys mokytojai tai vertina neigiamai, nes mato, kad švietimo sistemai, bendrai, pinigų skiriama labai daug. Tačiau kur jie dingsta ir kam išleidžiami, turbūt, net pati ministrė nepasakytų. O nemaža dalis tų pinigų skiriama mokytojų nuolatiniam tikrinimui ir kontrolei.
Vaikus mokys nekvalifikuoti mokytojai?
Skelbdamas naujieną švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas teigė, kad šiuo žingsniu planuojama išspręsti mokytojų trūkumo klausimą. Anksčiau jis sakė, kad Lietuvos, ypač regionų, mokyklose pastebimas tokių specialistų stygių, tad aukštosios mokyklos labai laukia visų, planuojančių tapti mokytojais. Norint juos paskatinti, trūkstamų pedagogikos sričių studentams bus užtikrintas nemokamas mokslas, teikiamos stipendijos.
Tokie politikų teiginiai pedagogus verčia kelti antakius. „Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir direktorius doc. dr. Nerijus Pačėsa siūlo ieškoti daugiau priemonių, kurios pagerintų šių studijų patrauklumą ir kartu jų prestižą, o ne atvirkščiai – menkintų. Kartelės nuleidimas stojantiesiems yra visiškas studijų sumenkinimas. Direktorius svarsto, kodėl gabus jaunimas turi rinktis pedagogines studijas, jeigu ten gali stoti ir tie, kurie jau niekur neįstojo?
„Panašią situaciją turėjome, kai anksčiau į pedagogines studijas stojo visi, kurie niekur neįstojo. Todėl dabar ir trūksta kvalifikuotų pedagogų. Didžioji dalis baigusių studijas mokytojais nedirba. Mokytojo specialybė yra ganėtinai sudėtinga profesija. Ji reikalauja atsakingo apsisprendimo. Kai esi tvirtai tam pasiryžęs, kartelė tau nesvarbi. Jeigu pedagoginės studijos bus lengviausias kelias visiems, didžioji dalis tikrai netaps mokytojais“, – apie galimas ŠMSM pasiūlymo klaidas kalbėjo N. Pačėsa.
Jam pritaria ir E. Milešinas, sakydamas, jog tai yra pasiūlymas iš bėdos, kuris nesprendžia problemos iš esmės. Klausimas – kokios kokybės mokytojus turėsime, ar tikrai tik tiek verti Lietuvos vaikai ir šalies ateitis: „Sakyčiau, jog tai yra pasiūlymas užsidėti pliusą. Gaila, kad ministerija ir ministrė nesiima reformos iš esmės. Be abejo, tai paskatins pedagogo specialybę rinktis mokinius, kurie neįstojo kitur. Klausimas – ar tokia šių valdančiųjų ambicija? Prieš rinkimus pažadai ir kalbos buvo kardinaliai priešingi. Šis siūlymas yra bergždžias, nes nesprendžia problemų. Jas bandoma numesti būsimiems švietimo ministrams“.
Idėja „Mokytojas – prestižinė profesija“ nepavyks
2018-aisiais iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ metu, pasiūlymas mokytojo profesiją padaryti prestižine iki 2025 metų pateko į nugalėtojų sąrašą. Prabėgus trejiems metams mokytojų kasdienybė nepalengvėjo. Regionuose jų vis dar trūksta, atlyginimai – maži, todėl jaunimas nenori rinktis šio darbo.
Specialistai sako, kad ŠMSM palengvinimas stojantiems nepagerins profesijos prestižo. Atvirkščiai – didins mokytojų trūkumą, nes baigę studijas nenorės dirbti šio darbo ir menkins vaikų išsilavinimo kokybę, nes studijuoti bus priimti, kas tik nori.
„Erudito“ licėjaus įkūrėjas įsitikinęs, kad priimti į pedagogines studijas visus norinčiuosius ar su vos patenkinamais balais – neteisingas žingsnis. Tai prilygsta desperacijai, kadangi trūksta mokytojų. Vertėtų pagalvoti ir apie tai, kokią žinią norime skleisti visuomenei. Ar tai reiškia, kad mokytoju gali tapti bet kas?
„Mano manymu, ši strategija visiškai prieštarauja 2018 metais pasirinktai tautos idėjai: „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“. Jeigu leisime tapti mokytojais visiems norintiems, profesija netaps prestižinė. Ši specialybė kaip tik turėtų traukti gabius abiturientus. Reikėtų ne palengvinti priėmimo sąlygas, o galvoti apie tai, kaip padaryti studijas patrauklesnes, įvesti daugiau tarptautiškumo elementų, daugiau lėšų skirti stipendijoms, galbūt sugalvoti, kaip pagerinti ankstyvo įdarbinimo galimybę mokytojams“, – siūlė N. Pačėsa.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas įsitikinęs, kad profesijos prestižo gerinimas tiesiogiai susijęs su mokytojų atlyginimais, sistemos tobulinimu ir efektyviu kvalifikacijos kėlimu:
„Mokytojo profesija netaps prestižinė, kol nebus motyvuojančių atlyginimų. Jeigu norime pritraukti motyvuotus žmones rinktis mokytojo profesiją, turime nepamiršti, jog jie turi būti motyvuoti ir gerai dirbti, ir gerai uždirbti. Ministerija siekia kurti tūkstantmečio mokyklas, bet kas jose dirbs? Nuolat girdžiu priekaištus dėl pernelyg menko darbo užmokesčio, kvalifikacijos kėlimo ir nepasitikėjimo mokytojais. Per daug metų sukamės tam pačiam nepasitikėjimo, uždarumo ir nemotyvuojančių atlyginimų rate. Todėl ir esam, kur esam“.
Nepaisant palengvintų sąlygų stojant, ŠMSM teigimu, su būsimais studentais bus vykdomi motyvaciniai pokalbiai, kurių metu pateikiami klausimai, prašoma papasakoti apie konkrečias ir tikras situacijas, susijusias su ugdymu: mokytojo profesijos pasirinkimo priežastis, mokymo patirtį, pateikti savęs įsivaizdavimą, kaip mokytojo, kai baigs pedagogikos studijas.
Apie tokį, bene vienintelį kriterijų stojantiems, E. Milešinas neturi geros nuomonės. Jo teigimu, motyvuoti turėtų ateities perspektyvos ir šalies požiūris į sistemą, kurią renkasi jaunimas. Dabar siūlomas greitas, lengvas pasipinigavimas be atsakomybės ir, kas blogiausia, be šviesios ateities perspektyvos.
