Privačios gimnazijos bendruomenė Ukrainos vaikams pasiūlė visokeriopą pagalbą
Vilniaus privačioje gimnazijoje jau mokosi 7 vaikai iš Ukrainos. Planuojama, kad mėnesio laikotarpyje pamokas pradės lankyti dar 5 mokiniai. Gimnazijos veiklų vadovė, edukologijos mokslų daktarė Agnė Liubertaitė-Amšiejė sako, kad gimnazija nelaukė, kol vaikų pasiskirstymas bus organizuojamas nacionaliniu mastu, o iniciatyvos ėmėsi vedami paprasto žmogiškumo.
„Šiais metais aktyviai draugavome su Generolo Jono Žemaičio karo akademija, su kuria turėjome ne vieną susitikimą. Prasidėjus karinei situacijai, buvome pasakę, kad jeigu reikės pagalbos – mes ištiesime visas savo rankas. Todėl pirmieji pamokas pradėjo lankyti ukrainiečių vaikai iš karininkų šeimų“, – sako ji.
Gimnazijos veiklų vadovė bendruomenės tėvus vadina tikrais pasaulio piliečiais ir negali atsistebėti jų gerumu – anot jos, net apie 20 tėvų priėmė į savo šeimas nuo karo bėgančius vaikus. Stebint augantį poreikį, gimnazija ėmė ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti nemokamą mokymą nuo karo bėgantiems vaikams.
Šiuo metu ukrainiečių vaikams suplanuota skirti maždaug 20 nemokamų, vadinamųjų stipendinių vietų. Bendruomenė aktyviai rūpinasi ir tuo, kad ukrainiečių vaikams būtų pasiekiamos visos reikiamos priemonės.
„Pirmąsias mergaites pati apipirkau – nuvežiau į parduotuvę ir nupirkau, ko reikia. Tai tiesiog žmogiškumo reikalas. O kitų vaikų priemones mes kolektyviai surenkame – feisbuke parašome žinutę, kad nuo pirmadienio pradeda pamokas lankyti tokio amžiaus vaikai, galbūt kas nors galėtų skirti jiems reikalingų priemonių. Pradėjus tai daryti, į mane kreipėsi atskiri asmenys, kurie sako – mes galime apmokėti vaikų maitinimą ar kažką duoti. Vaikai gauna stipendijas iš žmonių, kurių net nepažįsta“, – teigia gimnazijos veiklų vadovė.
Vaikų patirtys Ukrainoje – labai skirtingos: įsilieti padeda specialistai ir technologijos
A. Liubertaitė-Amšiejė tikina, kad dėl kalbos barjero mokiniams problemų nekyla ir jie nesunkiai randa bendrą kalbą. Daugiau nei pusę bendruomenės sudaro mišrios šeimos, kuriose vienas iš tėvų ar senelių yra buvę užsieniečiai, todėl vaikai yra gerai įvaldę rusų, vokiečių ir anglų kalbas.
Be lietuvių kalbos, mokytojai kalba anglų ir rusų kalbomis. Nors pamokos mokiniams vedamos lietuvių kalba, mokymosi programa yra individualizuojama ir diferencijuojama pagal integruotų mokinių poreikius.
„Tiek užduotys, tiek visa mokymosi programa yra diferencijuojama. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, prie pateiktos vaizdinės medžiagos visada yra vertimas į ukrainiečių kalbą. Mokytojai jau pirmąją dieną įgalino išmaniąsias technologijas ir visą įmanomą medžiagą vaikams suteikė jų gimtąja kalba. Mokiniai naudojasi išmaniomis planšetėmis, kurios turi tiesioginio vertimo funkciją – kai mokytojas kažką pasako, vaikas iškart gauna vertimą“, – sako A. Liubertaitė-Amšiejė.
Pasak gimnazijos veiklų vadovės, apibendrinti šiandieninę vaikų psichologinę būseną yra sudėtinga, nes iš Ukrainos atvykusių vaikų patirtys yra labai skirtingos. Tačiau ji pažymi, kad vaikų emocine gerove gimnazijoje rūpinasi socialinė darbuotoja, kuri tobulai moka ukrainiečių kalbą ir, esant poreikiui, gali su vaikais aptarti ir pačias jautriausias temas.
„Yra vaikų, kurie iš tiesų „basomis“ bėgo, negalėdami su savimi pasiimti lagaminų. Yra šeimų, kurios išvykimui ruošėsi vos tik prasidėjus neramumams. Kitos išvyko tik paskutinėmis akimirkomis. Vaikų emocinė ir psichologinė padėtis yra įvairi, tačiau mes turime labai jautrią ir greitai reaguojančią bendruomenę, su kuria skaitome kiekvieną vaiką. Geram chirurgui nereikia praplėšti visų audinių, kad žinotų, jog pas žmogų yra apendicitas. Bet tokius dalykus, kaip panikos atakos, stebėjome ne vieną kartą. Vaikai jau trečią savaitę mokosi, o kai atslūgsta pirminė įtampa, pasirodo emocijos“, – sako ji.
„Svarstome galimybę įsteigti ukrainiečių klasę už visiškai absoliučią savikainą, nekalbant apie jokius uždirbimus, su sąlyga, kad užtikrinsime tęstinį procesą. Juk negalime vaiko paimti ir ištraukti iš ugdymo proceso, kai jis jau pripratęs. Tie 12 vaikų, kurie pas mus jau mokosi, jie ir mokysis – mes turime jiems padėti“, – įsitikinusi A. Liubertaitė-Amšiejė.
Vaikų emocinei gerovei pristatė specialų žaidimą: jo kūrime dalyvavo psichologai
Ne tik mokyklose imamasi iniciatyvų, kad vaikų iš Ukrainos integracija būtų lengvesnė. Pavyzdžiui, Estijos startuolis „Triumf Health“ sukūrė programėlę – video žaidimą – kurio tikslas pasiūlyti vaikams tinkamą psichologinę ir sveikos elgsenos pagalbą.
Kaip teigia „Telia Lietuva“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun, pirmiausia ši programėlė buvo sukurta atsižvelgiant į COVID pandemijos situaciją, nes karantinai, nuotolinis mokslas lėmė vaikų atskirtį, stiprius psichologinius išgyvenimus.
„Dabar, Ukrainos karo akivaizdoje, vaikai tiesiogiai patiria dar stipresnius išgyvenimus, kurie prilygsta psichologinei traumai. Tai yra nesuvokiama situacija besivystančioms vaiko smegenims. Vaikams, atvykusiems iš Ukrainos, reikia be proto daug pagalbos integruotis, pradėti savo gyvenimą iš naujo. Bet tuo pačiu jiems labai reikia ir padėti suprasti savo jausmus, išmokti dorotis su jais.
Tad „Triumf Health“ kūrėjai atnaujino programėlę ir pristato atnaujintą sprendimą ukrainiečių kalba pavadinimu „Triumf Hero“. Atnaujinta versija pasiekiama nemokamai. Šis atnaujintas žaidimas „Triumf Hero“ padeda vaikams susidoroti su įvairiomis kasdienėmis situacijomis ir yra pritaikytas padėti vaikams, patyrusiems trauminę patirtį, kad jie galėtų vystytis“, – sako I. Bimbirytė-Yun.
„Triumf Health“ žaidimo sprendimą ir aplinką kuria „Triumf“ psichologų komanda, bendradarbiaudama su sveikatos priežiūros specialistais. Anot I. Bimbirytės-Yn, žaidimai paremti moksliniu algoritmu, sukuriančiu saugią aplinką 7–12 metų vaikams, kad būtų palaikomas jų elgsenos vystymasis, mažinamas stresas, padedama susidoroti su nerimu ir kitomis emocijomis.
„Triumf Hero“ žaidimo metu herojus vykdo įvairias užduotis, kliūčių ruožus ir galvosūkius ir taip padeda kitiems Triumflando vaikams būti sveikesniais ir laimingesniais. Šalia jo visada yra gyvūnas pagalbininkas, pasiruošęs patarti ir padėti geriau suprasti patiriamas emocijas, išgyvenimus ar iššūkius. Žaidimas pagrįstas moksliniu algoritmu, kuris sukuria saugią aplinką 7–12 metų vaikams ir padeda mažinti stresą, susidoroti su nerimu bei kitomis emocijomis. Žaidimą „Triumf Hero“ galima atsisiųsti ČIA.
Tvarumo projektų vadovė įsitikinusi, kad technologiniai sprendimai gali padėti spręsti įvairius gyvenimo iššūkius, palengvinti gyvenimą ir padaryti jį patogesnį. Pasak jos, psichologinė bei emocinė mūsų sveikata yra labai svarbu – ir šioje vietoje technologijos gali prisidėti.
„Vaikai ir jaunimas yra natūralūs technologijų bei interneto naudotojai – jų didelė dalis gyvenimo jau verda virtualiame pasaulyje. Tad pasitelkdami jiems suprantamas ir priimtinas programas, mėgstamus būdus galime padėti jiems dorotis su kylančiais iššūkiais“, – pažymi ji.
„Palaikome „Triumf Hero“ aplikacijos kūrėjus, remiame juos ir prisidedame prie šios programos komunikacinės sklaidos. Norime pasidalinti šiuo sprendimu, kad jis pasiektų tas auditorijas, kurioms jis aktualiausias. Planuojame padalinti lankstinukus keliomis kalbomis, supažindinančius su šiuo žaidimu, kartu su mūsų EŽIO SIM kortelėmis, kurias daliname UA pabėgėliams nemokamai.
Žaidimą esame išbandę ir patys, pasidalinę savame rate – kadangi kol kas lietuvių kalba versijos dar nėra, tad su platesniu vaikų ratu nesidalinome. Visgi tie, kurie bandė, atsiliepė tikrai pozityviai. Žaidimas įdomus, įtraukiantis, vaikams tai yra dar viena smagi pramoga, o tėvams – pramoga su prasmingu ir teigiamu poveikiu“, – įspūdžiais dalinasi I. Bimbirytė-Yun.
Aktyvūs savanoriai kviečia ukrainiečius į stovyklas
Ukrainos vaikams susigrąžinti vidinę ramybę padeda ir Lietuvoje savanorių organizuojamos stovyklos. Kovo 18 d. Trakų rajone poilsio ir pramogų parke „Tony Resort“ įvyko dienos stovykla, skirta į Lietuvą nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.
Stovykloje sudalyvavo 50 žmonių – tai buvo ukrainiečių šeimos, kurioms laikiną prieblobstį suteikė viešbutis „Tony resort“ bei vaikai iš vaikų namų „Perlinka“, kurie buvo evakuoti iš Ukrainos ir apgyvendinti Trakuose.
Stovyklos iniciatorės Silva Rindzevičiūtė ir Katerina Borkevič į vaikams ir suaugusiems žmonėms skirtą programą įtraukė balso terapijos ir tapybos ant vandens užsiėmimus. Organizatorės ateityje planuoja pristatyti ir daugiau ukrainiečiams skirtų stovyklų.
Stovyklos organizatorės džiaugiasi, kad šiuo metu lietuviai yra labai vieningi ir daugelis padeda Ukrainai ir jos žmonės kaip tik gali.
„Žmonės labai noriai prisijungė prie stovyklos veiklos ir programos įgyvendinimo, neskaičiuodami savo laiko ir papildomų išlaidų. Šių dienų kontekste nusiraminimą mums patiems suteikia gerų ir prasmingų darbų darymas, todėl džiugu, kad žmonės savanoriška veikla užsiima noriai ir aktyviai“, – pasakojo stovyklos organizatorė S. Rindzevičiūtė.
