Matematikos egzaminas galimybes apribojo, tačiau neatėmė
Šiuo metu pateikusių prašymus studijuoti Lietuvoje skaičius siekia beveik 27 tūkst. Kalbėdamas apie populiariausius studijų pasirinkimus, R. Petrauskas išskiria socialinių mokslų, IT ir medicinos studijas, ir pastebi, kad tokios tendencijos išlieka panašios jau keletą metų. Vis dėlto, dalį pasirinkimų šiemet pakeis prasti matematikos egzamino rezultatai.
„Aišku, šiemet matematikos egzamino rezultatai neišvengiamai palies stojančiųjų pasirinkimus, kadangi kai kuriuose dalykuose yra privaloma matematikos egzamino balo dalis. Tai, be abejo, neišlaikę egzamino, negalės rinktis tam tikrų studijų. Čia neišvengiamai daugiausiai nukentės fiziniai ir gyvybės mokslai, kurie galimai negaus keleto studentų“, – sako R. Petrauskas.
Neišlaikius matematikos egzamino, abiturientai nebegali studijuoti tiksliųjų mokslų programose, kuriose matematikos egzamino rezultatas numatytas kaip balo dalis. Tačiau Vilniaus universiteto rektorius pažymi, kad neišlaikytas matematikos egzaminas neuždaro durų į studijas universitete.
„Šiemet dar vis galioja tas principas, kad, net ir neišlaikius egzamino, galima pasirinkti studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje. Yra ta galimybė, tik reikia ja pasidomėti ir išnaudoti šį dalyką. Patirtis rodo, kad įstojus vyksta įvairios rotacijos, yra galimybė pakeisti savo statusą. Bet tikrai raginčiau tuos žmones, kuriems galbūt šiemet nepasisekė, nenuleisti rankų ir pasidomėti galimybėmis“, – sako R. Petrauskas.
Ilgiausios konkursinės studijų eilės išlieka medicinos, socialinių mokslų, ekonomikos, psichologijos ir politinių mokslų srityse. Vis dėlto, renkantis studijų programą, Vilniaus universiteto rektorius pataria atsižvelgti ne tik į studijų populiarumą, bet ir į potencialą Lietuvos darbo rinkoje. Tarp tokių disciplinų jis išskiria fizinius, gyvybės ir humanitarinius mokslus.
Studentų įsikūrimą turėtų palengvinti stipendijos ir bendrabučiai
Atsižvelgiant į tai, kad įsikūrimas sostinėje būsimiems studentams nebus lengvas finansiškai, studijuodami jie gali pretenduoti į įvairias stipendijas. Viena iš naujų tendencijų – tam tikroms sritims stipendijas skiria verslas, siekiantis užsiauginti daugiau trūkstamų darbuotojų. R. Petrauskas pastebi, kad esama tokių sričių, kur studentams stipendijas skiria tiek valstybė, tiek verslas – pavyzdžiui, inžinerinių mokslų programose.
Įsikurti sostinėje studentams padeda ne tik verslo ir valstybės skiriamos stipendijos, bet ir 450 eurų siekianti Vilniaus universiteto stipendija, skirta naujai atvykusiems studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų.
Nekilnojamo turto rinkos kainos Lietuvoje šiandien yra tokiose aukštumose, kad net ir patiems vilniečiams nelengva susimokėti nuomos kainas – ką jau kalbėti apie naujai į Vilnių atvykstančius studentus. Paklaustas, ar visiems studentams užtenka vietų bendrabučiuose, R. Petrauskas atsako, kad vietų gali ir neužtekti.
„Turime labai kantriai ir sistemingai dirbti su Vyriausybe, kviesdami daugiau investuoti į bendrabučius, jų modernizavimą, atnaujinimą, kas jau vyksta. Labai svarbus prioritetas yra ir naujų bendrabučių statyba. Be abejo, vietų gali neužtekti, bet atvykstantiems pirmakursiams bandome sudaryti prioritetines vietas“, – sako jis.
R. Petrauskas skaičiuoja, kad šiemet studentų laukia apie 1500 vietų bendrabučiuose. Vertindamas situaciją, kad vietų gali užtekti ne visiems, jis ragina apsvarstyti ir kitas galimybes – pavyzdžiui, studentams populiaru kooperuotis.
Šiemet universitetams tenka ir dar viena atsakomybė, susijusi su studentų apgyvendinimu – iš Ukrainos atvykę studentai, kurie į Lietuvą neretai atvyksta vieni. Nors valstybė numačiusi jiems skirti 700 apgyvendinimo vietų, R. Petrauskas mano, kad skaičiai gali būti didesni.
Vilniaus universiteto rektoriaus teigimu, Saulėtekyje jau numatytos konkrečios idėjos ir datos, kada ir kaip būtų galima statyti naujus bendrabučius ir atnaujinti esamus. Tam bus svarbus ne tik bendrabučių modernizavimas, bet ir reikiamos socialinės ir sporto infrastruktūros kūrimas, kuriam dar laukiama reikšmingesnių investicijų.