Specialistų teigimu, yra ne viena šio reiškinio priežastis. Lietuvoje vis dar gajūs stereotipai, kokius darbus gali dirbti kurios lyties atstovas. Taip pat pandemija smogė daugeliui verslų, kuriuose dominuoja aptarnavimas. O būtent tokius darbus mūsų šalyse vis dar dažniau dirba moterys. Lyčių lygybės požiūriu Lietuva pernai užėmė 20 poziciją tarp 27 Europos Sąjungos valstybių, nusileisdama Estijai ir Latvijai. Europos lyčių lygybės instituto vertinimu, Lietuvoje didelis vyrų ir moterų galimybių atotrūkis ir priimant ekonominius sprendimus.
Nelygybė pasireiškia net darbo skelbimuose
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reguliariai sulaukia kreipimųsi dėl darbo skelbimų, kuriuose ieškomos administratorės, registratorės, konsultantės parduotuvėse ir kitos panašaus pobūdžio darbuotojos. Viena vertus, tai indikuoja, kad visuomenė tokius diskriminacijos požymių turinčius skelbimus atpažįsta kaip netinkamus. Bet lyties nurodymas darbo skelbimuose atspindi vis dar gajų darbdavių lūkestį, kad aptarnaujamo pobūdžio darbus, kurie įprastai ir prasčiau apmokami, atliks moterys.
„Ignitis grupės“ žmonių gerovės, įvairovės ir įtraukties vadovas Donatas Paulauskas pasakojo, kad įmonė užsibrėžė tikslą kovoti su diskriminacija priimant naują darbuotoją. „Laikomės griežtos nediskriminavimo politikos atrankų procese: turime Lygių galimybių ir įvairovės politiką, visuose darbo skelbimuose pasižadame nediskriminuoti kandidatų jokiais pagrindais, o netrukus kiekvienas samdantis vadovas, prieš publikuodamas darbo skelbimą, turės asmeniškai įsipareigoti užtikrinti lygias galimybes atrankos metu“, – sakė pašnekovas.
Mažiau uždirbančios moterys neretai tampa finansiškai priklausomomis nuo partnerio ar kitų šeimos narių. SEB banko užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad daugiau negu ketvirtadalis moterų Baltijos šalyse yra finansiškai priklausomos nuo savo sutuoktinių ar partnerių. Netekusios vyro ar partnerio paramos, finansinių iššūkių patirtų 24 proc. Lietuvos moterų. Bemaž pusei moterų Lietuvoje vyro ar partnerio netekties atveju tektų perimti bent dalį jo skolų ar kitokių finansinių įsipareigojimų.
„Lygios galimybės, neatsižvelgiant į lytį, amžių, tautybę, religiją ar seksualinę orientaciją – galingas verslo pažangos variklis. Mes suprantame, kad kokybiškas klientų aptarnavimas, organizacijos augimas ir efektyvumas priklauso nuo to, kiek talentų į komandą galime pritraukti. O lygybė organizacijoje padeda pritraukti stipriausius talentus. Lyčių lygybė, darbuotojų įvairovė ir integracija yra vieni pamatinių mūsų principų“, – kalbėjo SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, paklausta, kiek atsižvelgiama į lyčių lygybę priimant naują darbuotoją.
Vadovavimas, verslai
Europos Komisijos duomenimis, apie 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lemia tai, kad daug moterų dirba palyginti mažai mokamuose sektoriuose. Darbo užmokesčio atotrūkį lemia ir mažesnis moterų, einančių vadovaujančias pareigas, skaičius. Taip pat vadovėms moterims mokamas mažesnis atlygis negu vyrams.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės visuomenės informavimo specialistė Aušrinė Smilgytė sako, kad lygių galimybių užtikrinimu besirūpinančios organizacijos deda pastangas, kad būtų didinama lyčių įvairovė skirtingose pozicijose. Pašnekovė pripažįsta, kad požiūris gerėja, tačiau tai dar nereiškia, jog tvarūs pokyčiai vyksta tokiu pat greičiu.
„Ignitis“ teigia siekiantys, kad iki 2025 metų aukščiausio lygio pozicijose moterų būtų bent 34 proc. Šiuo metu grupėje dirba apie 30 proc. moterų ir 70 proc. vyrų. Situaciją bandoma keisti sudominant moteris darbu kitose srityse. „Norėdami koleges moteris paskatinti domėtis perspektyviomis IT ir inžinerijos sritimis, siekti horizontalios karjeros šiose srityse, dalyvaujamy iniciatyvose, pavyzdžiui, „Women Go Tech“, moterų inovacijų sprintuose. Didiname sąmoningumą ir supratimą pačioje organizacijoje – rengiame diskusijų projektą, kurio moderatoriais tapo mūsų darbuotojai, kviečiantys kolegas pasikalbėti apie lyčių lygybę darbe ir gyvenime“, – apie lyčių lygybės skatinimą kalbėjo D. Paulauskas.
Užimtumo tarnybos tyrimas parodė, kad daugiau moterų ryžosi įgyti naujų kompetencijų – birželį profesiniame mokyme pradėjo dalyvauti 842 iš 1,4 tūkst. asmenų. Daugiau moterų nusprendė įgyti naujų kompetencijų ir visą pirmąjį šių metų pusmetį.
Nors vis daugiau moterų įsidrąsina keisti sritį, išmokti naujos specialybės bei daugiau prisiliesti prie technologinės ateities, kurti nuosavą verslą vis dar baiminasi labiau, nei vyrai. SEB banko užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad nesėkmės baimė kuriant nuosavą verslą irgi labiau būdinga moterims – šią kliūtį įvardijo 4 iš 10 respondenčių, palyginti su 31 proc. vyrų.
Banko atliekamos jaunimo apklausos vis dar rodo, kad dar pačioje profesinio kelio pradžioje visuomenės nuostatos ir lyčių stereotipai gali tarsi užprogramuoti mažesnius moterų lūkesčius. Pavyzdžiui, jaunos moterys savo galimybes ateityje apibrėžia kur kas kukliau negu jauni vyrai – prieš metus atlikta apklausa parodė, jog peržengti 2 tūkst. eurų atlyginimo ribą per penkerius metus tikisi 34 proc. apklaustų jaunų vyrų, o tokius pat atlyginimo lūkesčius puoselėjančių jaunų moterų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis – 13 procentų.
„Statistika rodo, kad verslo pasaulyje vis dar dominuoja vyrai. Neseniai skelbta, kad moterų vadovių Lietuvoje yra 2,5 karto mažiau negu vyrų, o tarp šalies įmonių valdybų narių moterys sudaro tik 36 proc. SEB banke suskaičiavome, kad iš visų banko verslo klientų tik 22 proc. sudaro įmonės, kurios priklauso vien moterims.“, – pastebėjo SEB banko vadovė.
Vyrai gauna didesnę pensiją
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pastebi, kad prie didesnio moterų nedarbo prisideda ir motinystės atostogos. Pasirinkus prižiūrėti vaiką valstybės leidžiamus dvejus metus, į darbą moterys grįžta turėdamos nemažą pertrauką karjeroje, o tai gali atsiliepti ir atlyginimui. Toli gražu ne visi darbdaviai palengvina sąlygas gauti anksčiau turėtas pareigas bei konkurencingą atlyginimą.
Tarnybos atstovės teigimu, jei darbdavys neinvestuoja pakankamai laiko, pastangų bei lėšų, kad darbuotojos išėjimas vaiko priežiūros atostogų ir grįžimas po jų būtų sklandus, ši pertrauka iš tiesų turi neigiamą poveikį moters karjerai.
Karjera laikinai sustoja ar net yra grąžinama keletu žingsnių atgal, kol jos kolegos vyrai, net jei turi tokio pat amžiaus vaikų, tikėtina, toliau nuosekliai siekia užsibrėžtų profesinių tikslų ir kyla pareigose. Padaryta pertrauka, kartu su dažnu karjeros aukojimu dėl šeimos, moterims atsiliepia mažesniais atlyginimais, taigi, ir mažesne sukaupta pensija.
SEB vadovės teigimu, bankas jaučia pareigą sudaryti tinkamas sąlygas tėvams sugrįžti: „Manome, kad tokia galimybė leis į darbo ritmą grįžtantiems tėvams sklandžiau išgyventi pokyčių šeimos rutinoje laiką. Darbo užmokesčio atotrūkis lemia skirtumus tarp vyrų ir moterų pajamų sulaukus pensinio amžiaus. Mažiau lėšų taupyti ir investuoti turinčioms moterims vyresniame amžiuje kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika. Lietuvoje vyrų vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (pirma pensijų pakopa) yra 20 proc. didesnė negu moterų“, – apie dirbančių moterų ateitį kalbėjo Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Priemones šioje srityje taiko ir „Ignitis grupė“. Anot D. Paulausko, atlygio skirtumus tarp lyčių mažina tokie faktoriai kaip didesnis moterų skaičius vadovaujančiose pareigose, mažesnė profesinė segregacija, trumpesnės moterų karjeros pertraukos, sklandesnis grįžimas po jų:
„Dirbdami šiose srityse, mažiname ir atlygio skirtumus. Tuo pačiu vidaus teisės aktuose – Lygių galimybių ir įvairovės politikoje, atlygio politikoje – esame numatę, kad atlygį mokame nediskriminuodami žmonių dėl vienų ar kitų tapatybės požymių, nesusijusių su jų atliekamu darbu“.
„Kai kurios organizacijos savo iniciatyva imasi papildomų priemonių. Lygiagrečiai pokyčiai turi vykti ir visuomenės nuostatų lygmenyje – vis dar gyvename pasaulyje, padalintame į rožinę bei mėlyną puses ir puikiai suprantame, koks elgesys ar pomėgiai yra priimtini mergaitėms ir moterims, kokie – berniukams ir vyrams. Kol vaikų interesus lemia lyčių normos, negalime tikėtis, kad daugiau moterų konkursų metu išdrįs prašyti didesnio atlyginimo ar pretenduos į vadovaujamas pozicijas, o daugiau vyrų rinksis šiuo metu moterų dominuojamas darbo sritis“, – dabartinę lyčių lygybės situaciją Lietuvoje apibendrino A. Smilgytė.
