Kaip atsidūrėte Pietų Korėjoje? Kodėl pasirinkote būtent šią šalį?
Pietų Korėjoje teko apsilankyti ir pagal mainų programą, ir dalyvaujant korėjiečių kalbos konkurse, tačiau studijuoti magistrą atvykau prieš trejus metus. Pasirinkau Pietų Korėją, nes nuo paauglystės domėjausi korėjiečių kultūra, studijos čia aukštos kokybės, o gavus Korėjos valstybės nacionalinę stipendiją yra padengiama ne tik studijų kaina, bet ir suteikiamos lėšos kasdieninėms išlaidoms. Taigi, studijos Korėjoje pasirodė geras sprendimas tiek iš finansinės, tiek iš akademinės pusės. Gavus stipendiją ir įstojus į tarptautinio verslo ir prekybos studijas Korėjos Universitete, kuris pagal šią studijų programą pasaulyje patenka tarp 50-ies geriausiųjų, išvykti jokių abejonių nekilo.
Kokias galimybes suteikė universitetas, kuriame mokėtės Lietuvoje?
Bakalauro studijas baigiau Vilniaus Universitete, kuriame studijuojant ekonomiką įgijau tvirtą žinių bagažą, reikalingą tolimesniems mokslams. Taip pat, trečiaisiais studijų metais Vilniaus Universitetas suteikė galimybę išvykti į Pietų Korėją pagal mainų programą, kurios metu galutinai apsisprendžiau aplikuosiąs magistro studijoms šioje šalyje. Sėkmingai įstoti nebūtų pavykę be korėjiečių kalbos įgūdžių, kuriuos lavinau ketverius metus Karaliaus Sedžiongo Institute, įsikūrusiame Mykolo Romerio Universitete.
Kuo ypatingas šis institutas?
Visų pirma, Karaliaus Sedžiongo Institutas ypatingas tuo, jog siūlomos korėjiečių kalbos paskaitos yra nemokamos. Jas dėsto dėstytojai, kurie yra specialiai atsiunčiami iš Pietų Korėjos ir yra igiję pedagogo laipsnį. Kai kurie iš jų yra sukaupę nemažą patirtį, dirbę kitose užsienio valstybėse. Įdomu ir tai, kad Karaliaus Sedžiongo Institutas egzistuoja 82-se šalyse, o visi studentai mokosi iš tų pačių vadovėlių, pagal tą pačią programą, todėl galima surasti mokslo draugų iš skirtingų pasaulio vietų. Institutas taip pat organizuoja kultūrinius renginius, korėjiečių kalbos konkursus. Kalbos konkurso nugalėtojai gauna galimybę sudalyvauti atrankoje į finalinį konkurso etapą, kurioje dalyvauja korėjiečių kalbos nugalėtojai iš kiekvieno instituto visame pasaulyje. Geriausiai pasirodę dalyvauja kalbos konkurso finale, kuris vyksta Pietų Korėjoje, ir atstovauja savo šalį/institutą.
Iki finalo jau keletą kartų buvo pavykę prasibrauti ir lietuviams, tarp jų ir man. Net ir nelaimėjus kalbos konkurso, galimybė aplankyti Pietų Korėją kasmet yra suteikiama ir geriausiam instituto studentui. Taigi, Karaliaus Sedžiongo institutas suteikia galimybę ne tik išmokti kalbos, bei išbandyti įgytus įgūdžius aplankant šalį ir visa tai nemokamai!
Ar patys korėjiečiai stoja į universitetus iškart po mokyklos baigimo?
Taip pat kaip ir Lietuvoje, Korėjoje abiturientai laiko brandos egzaminus, kurie nusprendžia jų stojamąjį balą. Tačiau visi egzaminai yra laikomi tą pačią dieną, o ši yra laikoma svarbiausia diena studento gyvenime. Egzamino dieną aplink mokyklas yra ribojamas eismas, vėluojantys studentai yra pavežami policijos pareigūnų, o anglų kalbos egzamino klausymo dalies metu netgi draudžiamas lėktuvų pakilimas ir nutūpimas. Dažnas atvejis, kuomet korėjiečiai neįstoję į norimą universitetą, praleidžia papildomus metus mokydamiesi ir ruošdamiesi kitų metų brandos egzaminui.
Kuo skiriasi korejiečiai ir lietuviai studentai?
Pastebiu, jog Korėjoje studentai įdeda kur kas daugiau laiko ir pastangų savarankiškam mokslui. Tuo pačiu ir patys dėstytojai duoda kur kas daugiau uždavinių. Dėstytojai turi didelį autoritetą, todėl net jiems padarius klaidą, studentai nėra linkę dėstytojui apie tai pranešti. Tačiau labai didelių skirtumų lyginant su Lietuva, sakyčiau, nėra.
Koks būtų esminis patarimas, norintiems išvykti studijuoti į Pietų Korėją?
Norintiems išvykti studijuoti yra svarbu įgyti bent jau bazinį korėjiečių kalbos žinių bagažą, kurį Lietuvoje suteikia jau minėtas Karaliaus Sedžiongo Institutas. Nors yra tikimybė, jog studijuojant korėjiečių kalbos neprireiks, ji yra būtina kasdieniame gyvenime nuo apsipirkimo internetinėse parduotuvėse iki bendravimo su oficialiomis institucijomis.
Kokia tikimybė užsieniečiui, pabaigus universitetą Pietų Korėjoje, susirasti darbą?
Tikimybė priklauso nuo kelių faktorių, bet ji deja, nėra labai didelė. Visų pirma, galimybes stipriai riboja darbo vizos reikalavimai. Tam, jog įmonė tave įdarbintų ir galėtų "paremti" viza, jai reikia įrodyti, kodėl į šią poziciją negali būti priimtas korėjietis. Be to, yra papildomi reikalavimai, kurie padidina įmonėms kaštus įdarbinant užsienietį. Dėl šios priežasties įmonės nėra linkusios priimti užsieniečių, neturinčių vizos, suteikiančios jiems leidimą dirbti šalyje.
Kuo labiausiai nustebino pati Korėja?
Kadangi domėtis Pietų Korėjos kultūra pradėjau dar vidurinėje mokykloje, iš kultūrinės pusės nuostabą keliančių dalykų nebuvo. Tačiau tikrai nustebino tai, kaip greitai ir paprastai galima užsisakyti norimas prekes į namus. Internetinėje parduotuvėje užsakius norimą prekę, ji yra pristatoma sekančią dieną, o dažnu atveju iki sekančios dienos ryto. Turėjau atvejį, kuomet vėlai vakare pastebėjau, jog neturiu duonos sumuštiniams pagaminti ryte. Užsakius duoną apie 10 valandą vakaro, ji jau buvo pristatyta iki mano namų durų 7 valandą ryto. Įdomiausia, jog greitas pristatymas galioja ne tik pirmo būtino prekėms. Galite užsisakyti sofą, laikrodį, pripučiamą baseiną ar net dviračio spyną - viskas bus pristatyta sekančią dieną.
O jeigu kalbėtume apie darbo rinką? Kokius skirtumus pastebite joje?
Korėjos kultūroje, tiek darbe, tiek mokykloje santykius nulemia hubae/seonbae konceptas. Seonbae yra laikomas asmuo, kuris turi daugiau patirties, o tuo tarpu hubae yra asmuo, kuris tos patirties turi mažiau. Pavyzdžiui, prie įmonės anksčiau prisijungęs darbuotojas bus seonbae darbuotojams, kurie prie jos prisijungė vėliau. Tai reiškia, jog vėliau prisijungusiems darbuotojams nederėtų prieštarauti ir jie turėtų paklusti „vyresnėliui“, pasirūpinti, jog jis jaustųsi patogiai. Netgi bendraujant, jie turi vartoti aukštesnę pagarbos formą. Taip pat Pietų Korėjoje yra svarbūs trys ryšiai: kraujo, mokyklos, gimtosios vietovės. Žmonės, kuriuos sieja tas pats kraujo ryšys, ta pati mokykla, universitetas ar vietovė iš kur jie yra kilę, turėtų padėti vienas kitam. Todėl netgi priimant darbuotojus yra didesnė tikimybė, jog vadovas atrinks kandidatą iš tos pačios mokyklos ar vietovės, kaip ir pats vadovas.
Kokia šiandieninė situacija Korėjoje, jeigu kalbėtume apie pandemiją?
Korėja su COVID-19 situacija tvarkosi sąlyginai gerai, nors tam tikrų pokyčių ir ribojimų neišvengta. Prasidėjus pandemijai buvo sustabdytas bevizis režimas, todėl į šalį turistai patekti nebegali. Vakcinuotų gyventojų skaičius yra labai žemas, tad vis dar galioja privalomas kaukių dėvėjimas. Tačiau tokių draudimų kaip Lietuvoje, Korėjoje nebuvo. Prekybos centrų, restoranų, kavinių durys išliko atviros, o ribotas tebuvo darbo laikas. Tiesa, šiomis dienomis Korėjoje fiksuojamos rekordinės užsikrėtusiųjų aukštumos ir įvedami nauji draudimai.
Ar daug lietuvių sutinkate Korėjoje ir kuo ši šalis yra ar gali būti patraukli lietuviams?
Korėjoje lietuvių tikrai yra ir neseniai oficialiai buvo įkurta Korėjos lietuvių bendruomenė. Didžioji dalis čia gyvenančių Korėjoje čia yra praleidę daugelį metų. Prieš pandemiją buvo rengiami lietuvių susitikimai, tačiau dėl dabartinių ribojimų jie nėra galimi. Mano manymu, Pietų Korėja yra patraukli tiems, kuriuos domina kitokios tradicijos ir kultūrinis paveldas, nei esame įpratę matyti Europoje, kadangi Korėjos kultūrai didelę įtaką turėjo budizmas ir konfucianizmas.
Kokios jūsų profesinės ambicijos bei patys artimiausi planai?
Aplikuojant Korėjos valstybės nacionalinei stipendijai, teko atsakyti į klausimą apie planus po magistro studijų. Tada vyliausi, jog pavyks prisidėti prie Korėjos ir Lietuvos artimesnio ekonominio bendradarbiavimo ir ambasadų įsteigimo. Šio rugpjūčio gale baigiu mokslus, o taip pat oficialiai pranešta apie Lietuvos ambasados steigimą Pietų Korėjoje šių metų rudenį. Todėl jeigu atsiras galimybė, norėčiau prisidėti prie ambasados veiklos ir glaudesnių ekonominių ryšių užmezgimo.
