Savo tyrimus D. Bagdžiūnaitė yra pristačiusi pirmaujančiose akademinėse ir verslo konferencijose, vienas iš jos tiriamųjų darbų buvo aprašytas įtakingame „Forbes“, kitas projektas nominuotas tarp „Neurotalent 2015“ finalistų. Su mokslininke, prisijungusia ir prie dėstytojų komandos nuotoliniame moterų universitete „WoW“, kalbamės apie tai, kokie procesai vyksta lyderio smegenyse, ką rodo naujausi neoromoksliniai tyrimai ir kaip vertėtų treniruoti savo smegenis, norint išsiugdyti lyderystės gebėjimus.
Dalia, pradėkime nuo to, kas yra neurolyderystė?
Neurolyderystė – tai sritis, kuri panaudoja neuromokslo ir psichologijos žinias ir metodus, siekiant efektyvesnės lyderystės. Tai žinios apie žmogų – kaip veikia žmogaus smegenys ir kaip jos veikia socialiniame kontekste, ryšyje su kitais žmonėmis – organizacijoje esant tam tikroms sąlygoms bei atliekant tam tikrus strateginius sprendimus. Ši sritis susiformavo apie 2006 metus ir jos pradininkas buvo koučingo specialistas dr. Davidas Rockas. Šiuo metu jis įkūręs Neurolyderystės institutą, kuriame skatina tiek teorinių, tiek ir praktinių žinių šioje srityje kūrimą, vystymą ir taikymą. Anot Davido Rocko, neurolyderystės srityje neuromokslo žinios ir metodai praturtina keturias su lyderyste susijusias sritis: sprendimų priėmimą ir problemų sprendimą; emocinę reguliaciją; bendradarbiavimą ir įtakos darymą kitiems; įpročių kūrimą ir pokyčių valdymą.
2010 m. McKinsey Quarterly tyrimas su 2200 vadovų parodė, kad tik 28 procentai jų teigė, kad jų priimami strateginiai sprendimai yra geri, 60 procentų manė, tiek gerų, tiek blogų strateginių sprendimų jie priima po lygiai ir likę 12 procentų manė, kad geri sprendimai buvo priimami tik labai retai. Būtent gebėjimas pačiam lyderiui suprasti sprendimų priėmimo mechanizmus, atpažinti sprendimus veikiančias emocijas, pasąmonines kognityvines nuostatas, kurti ryšį ir motyvuoti darbuotojus bei skatinti teigiamus įpročius organizacijos kultūroje tiek individualiu teik ir grupiniu lygmeniu yra tai, kas gali būti siejama su efektyvia lyderystės forma. Čia ir pasitarnauja neuromokslo ir psichologijos žinios.
Kokie būtų naujausi neromoksliniai tyrimai bei įžvalgos apie lyderių smegenis?
Visi mes į šį pasaulį ateiname su mūsų instinktais, temperamentu ir mokymosi mechanizmu – smegenų gebėjimu kurti neurobiologines jungtis. Mūsų smegenys kiekvieną dieną, minutę, sekundę, apdoroja aplink mus esančią informaciją, dirgiklius, juos integruoja ir taip kuria prisiminimus, veikia mūsų sprendimus, elgesį. Mūsų sprendimai, mūsų elgesys yra mūsų smegenyse vykstančių sąmoningų ir pasąmoningų reakcijų į vidinius ir išorinius dirgiklius rezultatas. Kalbant apie lyderystę, visų pirma reikėtų apibrėžti, kas yra lyderis ir kokiame kontekste? Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, apie kokio tipo lyderystę yra kalbama. Yra keletas neurolyderystės tyrimo krypčių. Vieni tyrėjai ir praktikai nagrinėja, kaip jau sukurtas žinias apie žmogaus smegenų veiklos principus, sprendimo priėmimo mechanizmus, bendradarbiavimo įgūdžius ir t.t. galima taikyti lyderystės kontekste. Kiti tyrėjai ieško atsakymų, kokie yra pagrindiniai „sėkmingam“ lyderiui reikalingi gebėjimai ir kaip juos galima tobulinti. Treti tiria įvairių lyderystės tipų charakteristikas ir smegenų mechanizmus atliekant tam tikras užduotis bandydami nustatyti potencialius lyderystės „žymenis“ – algoritmus.
Įdomu sužinoti, kokie procesai vyksta lyderių smegenyse?
Kadangi ši sritis yra pakankamai jauna, mokslinių tyrimų šioje srityje kol kas nėra labai daug, ypač siekiant nustatyti, kas vyksta lyderių smegenyse ir kaip keičiasi komandoje dirbančių individų smegenų procesai, atliekant tam tikras užduotis ar įgyvendinant komandinius darbus. Iš atliktų tyrimų, vienas iš pavyzdžių galėtų būti tyrimas atliktas ESADE verslo mokykloje, kuriame buvo nagrinėjama, kuo skiriasi smegenų reakcijos, matuojama įsitraukimo metrika, individualiai ir komandoje sprendžiant su korporatyvine socialine atsakomybe susijusią problemą. Visų pirma, visi komandos nariai naudodami skales, įvertino vienas kito potencialą tranformacinei lyderystei. Neuroįsitraukimui individualiame bei komandos lygmenyse matuoti buvo naudojami nešiojami elektroencefalografai, kurie padėjo šias reakcijas tirti labiau realybę atspindinčioje situacijoje. Įdomu buvo tai, kad paskyrus grupėms užduotis, komandoje iškilusio lyderio (transformacinio lyderio) smegenų atsakas, t.y. įsitraukimas į užduoties atlikimą, buvo stipresnis taip pat kaip ir jo komandos narių palyginus su smegenų atsaku ne transformacinio lyderio bei jo komandos smegenų atsaku. To rezultatas buvo produktyviau atlikta bendros kūrybos užduotis. Biocheminius procesus tiriantys tyrimai taip pat rodo, kad „sėkminga“ lyderystė siejama ir su žemesniu kortizolio (streso hormono) ir aukštesniu testosterono lygmenimis.
Kitas tyrimas, nagrinėjęs skirtumus tarp rezonansinės ir disonansinės lyderystės formas praktikuojančių lyderių smegenų atsako atliekant tam tikrą užduotį (aprašant organizacijos viziją), parodė stipresnį rezonansinių lyderių įvairių smegenų sričių sujungtumą, darną įvairių sričių aktyvacijoje nei disonansinių lyderių. Rezonansiniai lyderiai turi aukštą emocinį intelektą, empatiją, naudoja šiuos įgūdžius nukreipti ir padėti kitiems. Disonansiniai lyderiai tuo tarpu yra daugiau orientuoti į tikslus, vadovaujantys, palaiko didesnį socialinį ir emocinį atstumą.
Kokie metodai taikomi tirti lyderystės gebėjimus ir lyderių ypatumus?
Tokiuose tyrimuose naudojamos įvairios lyderystės skalės, vertinančios lyderystės tipus, gebėjimus, potencialą arba iš anksto atrenkamos imtys, kuriose yra tam tikrų sričių vadovai ar komandos identifikuoti lyderiai. Taip suformuojamos tiriamųjų grupės, kurių reakcijos vėliau yra lyginamos. Kitais atvejais, kuomet matuojamas to paties žmogaus sąlyginis progresas, galima matuoji jo smegenų atsako pokyčius laiko perspektyvoje, pavyzdžiui, prieš ir po tam tikrų mokymų.
Tyrimuose naudojamos ir technologijos, dažniausiai akių seklys, matuojantis į ką kreipiamas dėmesys ir kaip yra apdorojama informacija ir elektroencefalografas (EEG), panaudojamas matuoti elektrinių impulsų pokyčius smegenyse.
Emocinių ir kognityvinių mechanizmų matavimas vyksta atliekant tam tikras su lyderystės veiklomis susijusias užduotis iš anksto nustatytomis eksperimento sąlygomis, siekiant kontroliuoti veikiančius veiksnius ir nustatyti priežastingumą bei pasekmes. Labai svarbu suprasti, kad mūsų smegenys nuolatos reaguoja, todėl ypač svarbus yra eksperimento dizainas bei eksperimente panaudojamos simuliacijos.
Surinkus duomenis yra naudojami skirtingi duomenų apdorojimo bei vertinimo metodai, atliekama vizualizacija. Duomenys išvalomi, transformuojami, panaudojamos tam tikros metrikos, statistiniai apskaičiavimai. Pavyzdžiui, vienas iš būdų matuoti lyderystės gebėjimus gali būti ir stebint tam tikrus pokyčius tuo pačiu metu, kai atliekamos tam tikros užduotys prieš ir po tam tikros intervencijos.
Visų pirma, tam tikros funkcijos gali būti pamatuojamos nustatant tam tikrą bazinį lygmenį, tuomet vykdomi 6 mėnesių mokymai, bei šie gebėjimai ir funkcijos pamatuojamos po 6 mėnesių. Taip galima matuoti ne tik ta, ką sako ir reflektuoja mokymuose dalyvavę lyderystės įgūdžius tobulinantys vadovai, bet ir tai, kaip iš tiesų pokyčiai pasireiškia jų smegenyse vykstančiais procesais.
Girdime, kad smegenys išnaudoja labai mažai potencialo. Kokia tiesa?
Tai, kad mūsų smegenys išnaudoja tik 10 procentų potencialo yra mitas. Mūsų smegenyse nuolat vyksta tam tikri procesai, tik šie procesai pasiskirsto tarp įvairių smegenų sričių. Mūsų smegenys veikia efektyvumo principu, todėl esame linkę „taupyti“ savo kognityvinius resursus aukštesnio lygmens funkcijoms įgyvendinti, pavyzdžiui mokytis, logiškai įvertinti sprendimus, kontroliuoti savo impulsus, kurti strategijas. Praktikuojant tam tikrą elgesį ar elgesio modelius, galime sukurti tam tikrus įgūdžius, juos sukūrus, galime tuos įpročius aktyvuoti labai greitai, dažnai automatiškai pamatę tam tikrą užuominą ar atsiradus tam tikrame kontekste, taip efektyviau išnaudojant ir savo smegenų potencialą. Kai esame pavargę, strese ir neapibrėžtose situacijose, neturime pakankamai energijos mąstymo funkcijoms, čia sunku priimti optimalius sprendimus.
Kokios pagrindinės treniruotės būtų smegenims, norint tapti lydere/iu?
Tyrimai rodo, kad siekiant ugdyti lyderystės gebėjimus, ypač svarbu ugdyti keletą funkcijų: dėmesingumą ir gebėjimą jį išlaikyti, kognityvinį informacijos apdorojimo greitį, atsparumą stresui, emocinę motyvaciją, socialinius gebėjimus. Todėl visos praktikos, kurios orientuotos į šių gebėjimų ugdymą yra be galo naudingos. Pavyzdžiui, emocinio atsparumo didinamas siejamas su pakankamai paprastomis priemonėmis, kurios užtikrina mūsų psichologinės sveikatos balansą – tai miegas, fizinė veikla, dėkingumo praktikos, meditacija ir kita.
Taip pat, labai svarbus ir kūrybiškumo lavinimas. Įdomu tai, kad visi į pasaulį ateiname su vienodomis galimybėmis būti kūrybiškais, turime taip vadinamą kūrybiškumo bruožą. Tik labai mažai žmonių turi labai mažus gebėjimus ir tik labai mažai žmonių turi labai aukštus gebėjimus būti kūrybiškais, tačiau, ar išnaudojame ir ugdome šiuos gebėjimus priklauso nuo mūsų socialinės aplinkos, pasirinktų veiklų, gyvenimo būdo. Siekiant paskatinti kūrybiškumą, vienas iš būdų yra daryti dalykus atvirkščiai, taip pat jungti nesujungiamus dalykus, praktikuoti absurdiškas idėjas, jų nenuteisiant ir nevertinant. Sakoma, kad kūrybingi sprendimai gimsta tik išbandžius be galo daug idėjų, nes pirmosios idėjos dažniausiai ateina iš mūsų taip vadinamo artimiausio asociacijų lauko, o jos dažniausiai yra stereotipinės. Pavyzdžiui, pasakius obuolys, mes matytume arba kompiuterį, arba tikrą obuolį. O praplėtus asociacijų lauką ir panagrinėjus nesusijusius dalykus, galbūt obuoliu mums taptų ir sveikuolių atrakcionų parkas vaikams, kuriame vaikai žaidybiniais principais būtų ugdomi apie sveiką mitybą.
Dėstysite moterims skirtame universitete. Ką akcentuosite?
Paskaitos metu kalbėsimės apie tai, kokie yra sprendimų priėmimo mechanizmai, kokį poveikį mūsų sprendimas turi emocijos, kognityvinės nuostatos (pasąmoniniai įsitikinimai), automatiniai įpročiai ir kiti mus supantys veiksniai. Tam, kad geriau suprastume, kuo gi ypatingos „sėkmingų“ lyderių smegenys, aptarsiu tris temas: sprendimų priėmimo mechanizmus ir pasąmoninius įsitikinimus, kurie veikia sprendimus, emocijas; socialinio konteksto poveikį, motyvacinius mechanizmus bei įpročių kūrimo ir keitimo mechanizmus. Supažindinsiu ir su dviem modeliais, vienas jų – SCARF, kuris padeda atpažinti motyvacinius mechanizmus organizacijos kontekste, kitas INDISTRACTABLE – elgesio dizaino modelis, kuris padeda ugdyti asmeninį dėmesio valdymo įgūdį.
Kokie būtų pagrindiniai 5 patarimai moterims lyderėms ar norinčioms jomis tapti?
Šie patarimai tinka tiek moterims tiek vyrams. Viena svarbiausių sėkmingos lyderystės savybių yra gebėjimas kurti teigiamus įpročius ir keisti neigiamus įpročius. Taip pat, be galo svarbu ugdyti dėmesio valdymo įgūdį – ypač gyvenant riboto dėmesio visuomenėje, kuomet mūsų dėmesys yra vienas brangiausių resursų – jį bando patraukti įvairūs pasiūlymai, socialinės medijos, kitos motyvacinę sistemą veikiančios paskatos. Mes žmonės turime du dėmesio mechanizmus, vienas jų tikslinis dėmesys – kontroliuojamas dėmesys, kitas – automatinis. Evoliuciškai mes esame linkę pastebėti tam tikras vizualias užuominas, reaguoti į emociškai svarbius dalykus bei naujoves. Todėl gebėjimas šias reakcijas atpažinti bei gebėjimas išlaikyti koncentraciją atliekant svarbias užduotis, gali padėti priimti ir geresnius sprendimus.
Tuo pačiu, svarbu ir emocijų reguliacija – mokytis situacinių emocijų reguliavimo priemonių bei ugdyti ilgalaikį emocinį atsparumą. Emocijų reguliavimas ir gebėjimas nuraminti savo emocijas bei impulsus yra ypač svarbus kalbant apie neapibrėžtas situacijas ar priimant aukštos rizikos strateginius sprendimus. Kūrybiškumas ir atvirumas naujovėms taip pat ypatingai svarbus.
Na ir paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus įgūdis yra gebėjimas kurti tarpasmeninius santykius, praktikuoti empatiją. Priklausymas grupei yra ypač svarbus mūsų poreikis, evoliuciškai jis užtikrino mūsų išgyvenimo galimybes. Socialiniai tyrimai rodo, kad socialiniai ryšiai ir draugystė yra vienas pagrindinių laimės, ilgesnio gyvenimo ir sveikatos šaltinių.