Kaip atrodys ateities darbuotojas: ekspertai jau dabar gali įvardinti tendencijas

Netikėtai bene viso pasaulio žmonių gyvenimus ir verslus sukrėtusi pandemija – tik nedidelė įžanga į ateityje laukiančius pokyčius. Keičiasi viskas – nuo darbo aplinkos, reikalingų kompetencijų iki paties žmogaus pasaulio suvokimo, mąstysenos ir prioritetų.

Kaip darbo rinka atrodys po 5 ar 10 metų? Kokios pagrindinės jau šiandien matomos ateities tendencijos? Kam turi ruoštis tiek organizacijos, tiek patys darbuotojai? Visa tai diskutuojama „Cognizant Technology Solutions Lithuania” ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto virtualiame renginių cikle „The Future of work“.

Žmonės ieško potyrio

Edita Znutienė, „Cognizant“ Personalo vadovė Baltijos šalims sako, kad jau šiandien darbo rinkoje vyksta pokyčiai, kurie ateityje tik stiprės. Ryškėja kelios stiprios naujos tendencijos. Ekspertė sako, kad naujoji karta pradeda kitaip suvokti darbovietės koncepciją. Hierarchija praranda aktualumą, ją keičia geros savijautos darbovietėje, bendruomenės bei ryšių paieškos, žmonės nebenori būti suvaržyti.

Ji taip pat pabrėžia, kad darosi vis aiškiau, jog žmonės juda nuo darbų, link užduočių. Tampa svarbi ne pati profesija, tačiau veikla.

„Nauji darbo rinkos dalyviai nori gauti įvairias užduotis, kuo daugiau patirti, išbandyti. Vienu metu jie užsiima keliomis skirtingomis veiklomis. Pavyzdžiui, mūsų kompanijoje dirba žmonės, kurie greta finansų konsultavimo užsiima zumbos mokymu ar kitomis veiklomis“, – konferencijos „The Future of Work“ metu sakė E. Znutienė.

Ji taip pat akcentuoja, kad žmogus patirties ir jausmo ieško ne tik darbo užduotyse, tačiau ir darbdavyje. „B2B” (business to business, verslas – verslui) santykį rinkoje keičia „H2H“ (human to human, žmogus – žmogui). Tai reiškia, kad darbdavys turi persiorientuoti į žmogiškąją verslo pusę, kolektyvui perteikti emociją, jautrumą, intuiciją.

E. Znutienė taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną, su darbo sklaida susijusią tendenciją. Pasak ekspertės, jau šiandien dauguma žmonių patys susiplanuoja sau dieną, dingsta griežtos darbo valandos. Ateityje siekiant užtikrinti darbo sklandumą – garantuoti darbo rezultatus valdant dirbamų valandų kiekį – ši situacija reikalaus kompromiso tarp darbdavio ir darbuotojo.

„Cognizant įsteigtas „Center for the Future of Work” jau ne vienerius metus iš eilės seka darbo rinkos ir technologijų kaitą bei pateikia įvairias ateities tendencijas. Vienas centro pasiūlymų – keturių dienų darbo savaitė. Dešimt valandų per dieną, keturios dienos per savaitę. Kol kas tai tik spekuliacijos, tačiau negalime neigti, kad mūsų įprasta darbo savaitė jau šiandien nebeatrodo kaip anksčiau“, – komentuoja „Cognizant“ atstovė.

Kokie įgūdžiai svarbūs kūrybiškumo amžiuje?

„Cognizant“ atstovė pabrėžia, kad pasaulis nuolat keičiasi, nebėra nieko stabilaus, o naujoji realybė taip pat truks neilgai. Todėl svarbu nuolat mokytis, nesustoti ir keistis. Ypač amžiuje, kuriame didžiausią reikšmę įgyja kūrybiškumas.

„Pandemijai išstūmus mus iš biurų dirbti į namus, aiškiai pamatėme, kad vadovo šalia nebėra, jis nebestebi per petį, kaip mums sekasi, nebemotyvuoja kiekviename žingsnyje ir nebekontroliuoja mūsų disciplinos. Tapo aišku, kad patys turime mokytis, nuolat domėtis, būti aktyviais. Nes mokymasis – nesibaigianti kelionė. Ypač šiandien, kuomet sparčiai judame link aplinkos, kurioje svarbiausias įgūdis – kūrybiškumas“, – sako E. Znutienė.

Ji taip pat akcentuoja, kad darbdaviai vis aktyviau ieško žmonių, kurie geba reaguoti į kompleksines problemas, moka greitai adaptuotis bet kokioje situacijoje, jaučia aplinką, geba spręsti VUCA (angl. Volatility, Uncertainty, Complexity, Ambiguity) iššūkius – nepastovumą, neapibrėžtumą, kompleksiškumą, dviprasmiškumą.

„Vis daugiau reikšmės darbdaviai ima teikti atvirumui, smalsumui, kritiniam mąstymui, kūrybiškumui, aktyvumui. Darbdaviai ieško žmogaus, kuris nori patirti, eksperimentuoti“, – sako E. Znutienė.

Studentai į pokyčius reaguoja plėsdami kompetencijas

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studijų direktorė Gintarė Aldonytė sako, kad šiuolaikinis darbo rinkos dalyvis turi pasižymėti ekspertiškumo, kietųjų bei minkštųjų kompetencijų kombinacija. Iš jo tikimasi kūrybiškumo ir gebėjimo greitai adaptuotis pačiose sudėtingiausiose situacijose, o tuo pačiu pasižymėti plačiomis kompetencijomis.

„Kompanijos ateityje vis aktyviau žvalgysis daug sričių išmanančių ir lengvai įvairiose situacijose adaptuotis gebančių žmonių. Darbo rinkoje taip pat vis daugiau kalbama apie kūrybiškumo svarbą ir minkštuosius įgūdžius, tad reaguodami į aplinką atitinkamai rengiame ir savo studentus: suteikiame jiems ne tik stiprius žinių pagrindus, tačiau didelį dėmesį skiriame darbui grupėse, lyderystės ugdymui, fokusuojamės į kritinį mąstymą, kompleksinių problemų sprendimą, analitiškumą. Būtent tai, ko ieško šiandienos ir ateities darbo rinka.

Būti vienos srities ekspertu nebeužtenka, tai pastebime ir mes, ir studentai, kurie savo kompetencijas plečia bakalauro studijas neretai baigę vienoje srityje, o magistrą tęsdami kitoje. O ši kombinacija darbo rinkoje darosi vis paklausesnė. Beje, net 60 proc. ISM magistrantūros dėstytojų iš užsienio bei geriausių pasaulio universitetų, kaip Oksfordas ar Harvardas, tad sekame ir žinome pasaulines tendencijas bei atitinkamai atnaujiname studijų programas”, – sako G. Aldonytė, kuri prideda, jog priėmimas į ISM Tarptautines magistrantūros studijas prasideda jau vasario 1 d., kurio metu kandidatai galės gauti geriausią studijų finansavimo pasiūlymą.

Keičiasi požiūris į darbo aplinką

ISM Studijų direktorė sako, kad keičiasi ne tik suvokimas, kokio žmogaus reikia darbo rinkoje, tačiau ir pati darbo aplinka. Pandemija praplėtė organizacijos, kaip darbo vietos, suvokimą. Ofisas, kuris anksčiau atrodė būtinybė, šiandien tapo pasirinkimu. Kaip rodo įvairios apklausos, dauguma žmonių net ir po pandemijos nori išlaikyti galimybę dirbti iš namų, tad ateities darbas pasižymės hibridiška aplinka – dalis žmonių dirbs biuruose, dalis namuose.

Atsirado galimybė dirbti ne tik iš namų, tačiau ir iš kito pasaulio kampelio, tad pasikeitusi darbo rinka nemažai daliai darbuotojų suteikia geografinį lankstumą.

„Žmonės nebeturi dirbti ten, kur gyvena. Tad galima daryti prielaidą, kad organizacijos, kurios ir toliau suteiks savo darbuotojams galimybę dirbti nuotoliniu būdu, taps daugiakultūrinės – jose įsidarbinti galės ne tik Lietuvos gyventojai iš kitų miestų, nei įsikūrusi organizacija, tačiau ir iš kitų valstybių“, – sako G. Aldonytė.

Daugiau apie besikeičiančią darbo rinką, ateities iššūkius ir tendencijas galima išgirsti „Cognizant“ ir ISM universiteto renginių cikle „The Future of Work“. Sausio 28 d. bus diskutuojama apie dirbtinį intelektą – jį supančius mitus, realybę ir vietą ateities darbo rinkoje.