Bendradarbiavimas: mokytojas-tėvai-mokinys
Bendradarbiaudami su tėvais ir vaikais, mokyklos administracijos atstovai bei mokytojai turėtų pateikti aiškias rekomendacijas, ko tėvai gali tikėtis iš mokyklos, kokia pagalba gali būti teikiama. Mokytojai, mokiniai ir tėvai nuotoliniam mokymuisi turėtų naudoti tik mokyklos teikiamas skaitmenines priemones. Idealiu atveju tą patį įrankį visi mokytojai turėtų naudoti tuo pačiu tikslu ir su tais pačiais mokiniais. Laikinas privalomo reguliaraus mokinių mokymosi mokykloje sustabdymas yra netinkamas laikas mokytis naudotis naujomis skaitmeninėmis priemonėmis. Be to, nerekomenduojama ir jų gausa, nes taip blaškomas mokinių dėmesys. Šiuo laikotarpiu mokiniams reikalinga rutina ir struktūra. Labai svarbu ne tik užtikrinti mokinių kokybišką mokymąsi, bet ir apsaugoti asmeninius duomenis taip, kaip numato Lietuvos įstatymai.
Klausimai: nuo įrangos iki asmeninės erdvės
Organizuojant nuotolinį mokymą(si) būtina atsižvelgti į labai įvairius mokinių artimiausios aplinkos kontekstus, susijusius su vaikų ir šeimos skaitmeniniais įgūdžiais bei būtina įranga. Ar šeimos gali lengvai pasiekti internetinį turinį ir veiklą? Ar turi internetinį ryšį? Ar namuose yra pakankamai kompiuterinių įrenginių, ypač tais atvejais, jeigu šeima augina kelis mokyklinio amžiaus vaikus arba tėvai dirba nuotoliniu būdu? Ar daugiavaikių šeimų atveju seserys ir broliai gali vienu metu prisijungti prie vykstančių sesijų ne tik dėl kompiuterio, bet ir dėl asmeninės erdvės?
Atsakius į visus šiuos klausimus, jeigu kokių nors priemonių stinga, mokykla turėtų būti pagalbos teikėja ir situaciją išspręsti kiek įmanoma palankiau mokinių atžvilgiu.
Lygiai tokius pat klausimus turėtume kelti ir spręsdami mokytojų bei mokyklos administracijos darbuotojų pasirengimą nuotoliniam darbui iš namų. Planuojant ugdymo procesą labai svarbu žinoti, kokie pedagoginio ir administracinio personalo skaitmeninių įrenginių taikymo ugdymo procese įgūdžiai ir namuose turima įranga, jos kokybė. Ar visi pedagogai turi reikiamą kompetenciją ir prieigą prie pakankamai galingo kompiuterio? Visuomet reikėtų atsižvelgti į konteksto specifiką.
Kad vaikas galėtų kokybiškai mokytis, IKT priemonė turėtų būti atitinkamo dydžio. Labai svarbus didelis ekranas. Telefonai ir kiti įrenginiai mažais ekranais netinkami ilgalaikėms užduotims bei veikloms stebėti ir atlikti. Pradinių klasių mokiniui svarbiausia išlieka skaitymas, rašymas, skaičiavimas ir kt., o IKT yra priemonė, kuria per dieną rekomenduojama dirbti ribotą laiką (nuo 10 ar 20 min. iki 1 val.). Jeigu dirbama ilgiau nei 20 minučių, būtinos pertraukos.
Tad svarbu apgalvoti įvairius aspektus ir teikti pagalbą, organizuoti trumpus mokymus mokytojams, mokiniams ir jų tėvams apie skaitmeninius įrankius, kuriuos naudos mokykla.
Kasdieninės veiklos struktūra: veiklų įvairovė
Nuotoliniame mokyme ritmas, veiklų tvarkaraštis gali skirtis nuo mokyklos tvarkaraščio ir būti lėtesnis. Atitinkamai ir ugdymo lūkesčiai, tikslai, laukiami rezultatai galėtų būti pakoreguoti, ypač, kai kalbame apie ikimokyklinio amžiaus vaikus ir pradinio ugdymo mokinius. Mokytojai turėtų atsižvelgti į šį aspektą.
Kita vertus, gali būti skatinamas savarankiškesnis mokymasis. Tam, kad jis būtų efektyvus, mokiniai turėtų turėti individualius veiklos lapus, taip pat projektinis ar individualus darbas. Be to, tai gera proga skatinti eksperimentinę veiklą, leidžiančią mokiniams mokytis taikant bandymų ir klaidų metodą.
Mokykla ir mokytojai turėtų planuoti nuotolinių veiklų tvarkaraštį, atsižvelgdami į numatomą privalomos veiklos mokykloje sustabdymo trukmę. Reikėtų nuspręsti, ar nuotolinio mokymosi metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas naujoms žinioms ir gebėjimams ugdyti, ar bus sustiprinamos mokinių ankstesnio turinio, kurio jau buvo mokytasi mokykloje, žinios ir pagilinti gebėjimai.
Priešmokyklinėje grupėje ir pradinėse klasėse rekomenduojama veiklas planuoti tokiu principu: 30 min. – skaitymas, 30 min. – rašymas, 30 min. – gamtos ir socialiniai mokslai, 30 min. – matematika. Viena diena savarankiškai veiklai be jokių virtualių susitikimų su mokytojais. Viena diena visos savaitės veikloms užbaigti ir individualioms konsultacijoms su pedagogu.
O kas, jei nuobodu?
Visi vaikai, kurie karantino metu lieka namuose, gyvena ribotoje socialinėje sąveikoje, nes negali susitikti su draugais, kitais jiems artimais asmenimis. Tada vaikams nuobodu ir trūksta aktyvumo. Dar svarbiau atsižvelgti į tai, kad jie gali turėti sergančių šeimos narių, jausti stresą dėl susidariusios situacijos. Tad pageidautina, jog mokytojai būtų pozityvūs, skatintų teigiamas emocijas ir dėtų pastangų, kad vaikai gerai jaustųsi. Visa tai padėtų mokytis ir siekti gerų rezultatų.
Psichosocialiniai iššūkiai
Mokyklos turėtų sutelkti turimas priemones, kurti bendruomenes, kad galėtų sujungti darbuotojus, mokinius ir tėvus. Reikėtų permąstyti ir įgalinti socialinio rūpinimosi priemones ir spręsti galimus psichosocialinius iššūkius, su kuriais mokiniai gali susidurti būdami izoliuoti. Mokyklos bendruomenė turėtų žinoti, į ką galima kreiptis pagalbos.
Vaizdo įrašai
Mokytojai gali skelbti vaizdo įrašus savo mokiniams arba gali organizuoti vaizdo, garso ar pokalbių susitikimus, kurių metu mokiniai gali pasirodyti arba nesirodyti ekrane. Jei ekrane mokiniai pasirodo, leidžiami tik tiesioginiai užsiėmimai, kurie neturėtų būti įrašomi.
Personalo bendradarbiavimas
Mokytojai bei mokyklos administracijos darbuotojai turėtų taikyti nuoseklų bendradarbiavimo metodą. Komandos darbas turėtų būti glaudžiai susijęs, siekiant užtikrinti sklandų nuotolinio mokymo įdiegimą. Visų pirma, mokytojai galėtų dalytis veiklomis, kūrybinių užduočių idėjomis, kad palengvintų darbą sau ir kolegoms. Rekomenduojama susikurti bendradarbiavimo platformą ir parengti tam tikro ciklo valdymo strategiją, pavyzdžiui, numatyti susitikimų laiką ir spręstinus klausimus arba uždavinius dviejų savaičių laikotarpiui.
Mokytojai turi pasilengvinti darbą
Reikėtų vengti, kad mokiniai naudotųsi el. paštu, norėdami nusiųsti darbą mokytojams, nes tai sukuria per didelį mokytojų darbo krūvį skaitant, taisant ir įvertinant darbus, tvarkant pateiktus dokumentus. Dėl šios priežasties pirmenybė turėtų būti teikiama grupiniams darbams ir darbų įkėlimui į klasės platformas. Bendravimas el. paštu turėtų būti skirtas tik tam, kas negali būti perduota kitaip, arba tam, kas asmeniška, ir neturėtų būti dalijamasi su visa klase. Bendri susitarimai turėtų būti pateikti visos klasės mokiniams ir jų tėvams prieinamose platformose, pavyzdžiui, „Moodle“ ar „Microsoft Teams“, ar kt. Tikslas – išvengti situacijos, kai mokytojas turi susitvarkyti su dideliu kiekiu sumaišytų el. laiškų ar daugybe priedų, kuriuose, pavyzdžiui, nėra vardų. Šiems darbams reikia labai daug laiko, kuris išnaudojamas neproduktyviai.
Apibendrindama norėčiau paprašyti, jog mokantis šiuo pakankamai sudėtingu laikotarpiu neperkrautumėte mokinių mokymosi medžiaga ir užduotimis. Taip pat nepervarkite patys. Visi IKT įrenginiai ne tik padeda, bet ir sekina. Svarbu nepamiršti pozityvaus nusiteikimo, o kiekvienas iššūkis mus visus grūdina ir augina. Mažiau yra daugiau.
