aA
Skaičiuojant ketvirtą karantino savaitę, dauguma studentų paliko bendrabučius ir nusprendė šį laikotarpį praleisti pas tėvus. Pasak universitetų atstovų, didžioji dalis studentų išvažiavo jau karantino pradžioje, o kiti pasilieka gyventi dėl turimo darbo. Klausiame, su kokiais sunkumais susiduria studentai ir kodėl turi mokėti už bendrabučius, nors juose negyvena?
Studentų gyvenimas karantino metu: grįžta pas tėvus, bet moka už bendrabutį
© Unsplash

Svarstomos lankstesnės alternatyvos

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas džiaugiasi, kad aukštosios mokyklos prie nuotolinio mokymo(si) perėjo gana sklandžiai, kadangi turi nuotolinių studijų įdirbį. Anot jo, sunkumų studentams tikrai kyla, nes ne visas studijų programas galima visiškai pilnai perkelti į nuotolinį mokymą, studentams būtina atlikti laboratorinius darbus, sustojusios yra praktikos, lauko ar kiti tyrimai, kurių metų būtinas fizinis kontaktas, o tai gali turėti įtakos ir studijų kokybei ir egzaminų rezultatams.

„Aukštosios mokyklos šioje situacijoje svarsto lankstesnes alternatyvas, pavyzdžiui, sudaryti galimybes laboratorinius ar praktikas atlikti vėliau, kai baigsis karantinas ir grįšime prie tradicinio mokymosi proceso. Taigi, trumpame laikotarpyje tam tikri rezultatai gali nukentėti (tiksliau, gali trūkti tam tikrų įgūdžių), tačiau ilgesniame laikotarpyje bet kokiu atveju tai būtų kompensuojama intensyvesniu darbu“, – teigia jis.

Studentams iškilusios finansinės problemos

E. Sarkanas tikina, kad kitos, studentams kylančios problemos, yra susijusios ne tiesiogiai su studijų procesu, tačiau su socialiniais aspektais. Pasak jo, nemaža dalis studentų, kaip ir kiti asmenys, neteko darbo, neteko pajamų, o už bendrabučius vis tiek tenka mokėti, nepaisant to, kad jame negyvena.

„Galima pasidžiaugti, kad dalis aukštųjų mokyklų, suprasdamos situaciją, studentams mažina bendrabučio mokestį, tačiau taip elgiasi toli gražu ne visos. Kitas svarbus momentas – lengvatinės paskolos, šiuo metu studentai praktiškai neturi galimybės fiziškai pasirašyti lengvatinių paskolų studijoms sutarčių su banku, todėl šioje situacijoje labai aktyviai bendraujame tiek su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei aukštosiomis mokyklomis ir artimiausiu metu Vyriausybė turėtų patvirtinti nutarimo pakeitimus, kurie sudarytų galimybes studentams pasiimti paskolas paprasčiau. Atsižvelgiant į tai, aukštosios mokyklos taip pat nukelia ir mokėjimo terminus už studijų įmokas“, – tikina pašnekovas.

Situacija dėl bendrabučių

Pasak E. Sarkano, didžioji dalis studentų (apie 80-90 proc.) yra grįžę į savo gimtuosius miestus ir bendrabučiuose negyvena. Anot jo, didžioji likusių studentų dalis yra „Erasmus" programos studentai, kurie nelabai turėjo kitų alternatyvų ar nusprendė negrįžti į savo gimtąsias šalis, baigti mokslo metus Lietuvoje ir pralaukti šį karantino laikotarpį.

„Be jokios abejonės studentai privalo gauti pagalbą ar kompensacijas už bendrabučių įmokas. Galima suprasti aukštąsias mokyklas, jog joms bendrabučius vis tiek reikia administruoti, tai kainuoja, tačiau yra ir kita medalio pusė – elektros, vandens ar kiti komunaliniai mokesčiai taip pat yra sumažėję, todėl bandyti viską kompensuoti tik studentų sąskaita yra, mažų mažiausiai, neteisinga“, – aiškina jis.

Kyla problemos su baigiamųjų darbų organizavimu

E. Sarkanas teigia, kad skirtingos aukštosios mokyklos svarsto ir priiminėja sprendimus, ką daryti su mokslo metais. Anot jo, dalis aukštųjų mokyklų iš esmės nieko neplanuoja keisti ir užbaigti viską nuotoliniu būdu, įskaitant ir egzaminų ar baigiamųjų darbų gynimo organizavimą.

„Šioje situacijoje matome vieną grėsmę - kaip bus organizuojami baigiamųjų darbų gynimai jeigu paskutinių kursų studentai neturi jokių galimybių darbuotis laboratorijose ar prieiti prie kitos aukštosios mokyklos infrastruktūros, kuri yra būtina norint parengti kokybišką ir pilnavertį baigiamąjį darbą.

Daliai studentų tai padaryti yra ne tik sudėtinga, tačiau praktiškai neįmanoma ir tai galioja ypatingai menų studijų studentams. Dalis aukštųjų mokyklų kalba apie tai, kad praktinę dalį bus galima pakeisti teorija, mažinami atitinkami techniniai reikalavimai, tačiau natūralu, kad daugiau teorijos niekaip nepakeis praktinių įgūdžių. Ši situacija gali turėti pasekmių numatytiems studijų programos rezultatams, kurie elementariai nebus pasiekti, o tai gali turėti įtakos ir stojant į aukštesnę studijų pakopą.

Atsižvelgiant į tai, dar savaitės pradžioje mes Lietuvos studentų sąjungos vardu kreipėmės į Lietuvos universitetų rektorių bei kolegijų direktorių konferencijas su prašymu vėlinti baigiamųjų darbų gynimus bei jų pateikimo terminus jeigu aukštoji mokykla negali užtikrinti visapusiško studijų proceso“, – situaciją komentuoja jis.

Dalis studentų išvyksta ir dabar

Pasak Kauno Technologijos universiteto (KTU) atstovo spaudai Manto Lapinsko, didžioji dalis bendrabučių gyventojų yra išvykę, o karantino laikotarpiu KTU bendrabučiuose liko gyventi tik apie 35 proc. gyventojų.

„Daugiausiai išvyko prasidėjus karantinui, tačiau yra pavienių studentų, išvykstančių ir šiuo metu. Nemaža dalis studentų pasiliko bendrabučiuose dėl turimo darbo, tačiau vėliau su darbovietėmis susiderino dėl nuotolinio darbo galimybės ir išvyko“, – sako jis.

Studentai gali išlaikyti savo vietą nemokėdami

Pasak jo, dauguma bendrabučių gyventojų tikrai atsakingai žiūri į karantino sąlygas ir jų laikosi. Jo teigimu, universitetas stengiasi gyventojams suteikti kuo daugiau informacijos, susijusios su gyvenimu bendrabutyje karantino laikotarpiu, taip pat glaudžiai bendradarbiaujama su bendrabučių gyventojų savivaldos atstovais, siekiant užtikrinti karantino sąlygų laikymąsi.

„Gyventojų judėjimas bendrabučiuose tikrai yra sumažėjęs, todėl labai dėkojame visiems bendrabučių gyventojams, kad jie taip atsakingai laikosi nurodymų dėl karantino. Išsikeliančių ir nutraukiančių apgyvendinimo sutartis studentų yra nedaug, nes karantino laikotarpiu bendrabutyje negyvenantiems gyventojams netaikome mokesčio už apgyvendinimą, todėl nėra didelio poreikio išsikelti. Taigi studentai gali išlaikyti savo vietą ir į ją sugrįžti toliau gyventi pasibaigus karantinui“, – teigia jis.

Užsieniečių studentų likę daugiau

Vytauto Didžiojo universiteto Studentų reikalų departamento vyresnioji administratorė Aušra Martinkienienė tikina, kad dabar bendrabučio apgyvendinimo apkrovimas siekia apie 80 procentų, tad didelio mažėjimo ji nemato. Pasak jos, lietuviai studentai nenutraukia sutarčių su bendrabučiu, tačiau juose negyvena. Jos teigimu, bendrabučiuose karantino laikotarpiu likę tik trečdalis studentų, greičiausiai tik tie, kurie dirba.

„Užsieniečių likę daugiau, apkrovimas yra didesnis. Grubiai pasakyčiau, kad užsieniečių, likusių gyventi bendrabutyje, yra apie 60 procentų. Daugiausiai ukrainiečių, japonų ir indų išvyko į savo gimtąsias šalis“, – sako pašnekovė.

Moka už bendrabutį, bet jame negyvena

Pasak A. Martinkienienės, didžiausias studentų išvykimo iš bendrabučių srautas pastebėtas pačioje karantino pradžioje. Anot jos, tarp likusių bendrabutyje, kai kurie asmenys net buvo nubausi, nes nesilaikė saviizoliacijos.

„Apie 20 procentų bendrabučio gyventojų nutraukė sutartį ir išvyko. Aišku, daugiausia tarp jų yra lietuvaičių. Dauguma lietuvių studentų neskuba nutraukti sutarties, toliau moka už bendrabutį, bet ten negyvena“, – aiškina ji.

Daug studentų nutraukė sutartis

Vieno iš VDU bendrabučių apsaugos darbuotojas teigia, kad dauguma studentų karantino metu išvyko namo, o bendrabutyje jų liko tik visai maža dalis. Pasak jo, bendrabutyje įprastai gyvena apie 300 studentų, o dabar yra likę gal tik apie 50.

„Likusieji bendrabutyje karantino nelabai laikosi, išeina ir pareina dieną bei naktį. Didžioji dalis iš bendrabučio išvažiavo, kai tik karantinas prasidėjo. Yra labai daug studentų, kurie nutraukė sutartis su bendrabučiu ir išsikraustė“, – situaciją aptaria jis.

Grįžo į namus dėl saugumo

VDU studentė Evelina pasakoja, kad Vyriausybei paskelbus karantiną, studijos iš karto buvo perkeliamos į nuotolinę platformą, todėl prie tokio mokymosi proceso priprasti buvo lengviau. Jos teigimu, smarkiai situacija pasikeitė su darbu, nes karantinui įsibėgėjus, jo neteko.

„Kasdienybė ženkliai pasikeitė. Prieš paskelbiant karantiną gyvenau Kaune esančiame bendrabutyje, tačiau dėl savo ir kitų saugumo jį palikau ir grįžau gyventi pas savo šeimą. Iš pradžių buvo keista vėl grįžti į keturių asmenų gyvenimą po vienu stogu, bet viskas įsivažiavo.

Variantą grįžti namo mačiau kaip geriausią sprendimą. Mano šeima gyvena nedidelėje gyvenvietėje, todėl čia galima tikrai apsisaugoti nuo nereikalingo kontakto su žmonėmis“, – savo pasirinkimą aiškina ji.

Jei nori išlaikyti vietą – turi mokėti

Pasak studentės, bendrabutį ji paliko iš karto paskelbus karantinui, tačiau iki dabar už jį moka, kad išlaikytų turimą vietą. Jos teigimu, į jį grįžti kol kas tikrai neplanuoja ir lauks, kol situacija šalyje tikrai pagerės. Anot Evelinos, pas savo šeimas grįžo ir didžioji dauguma jos draugų, tik keli, dėl savo darbo keliamų sąlygų, turėjo likti Kaune.

„Neseniai visi bendrabutyje gyvenantys studentai gavo pranešimą, kad už bendrabutį turėsime mokėti tokią pačią kainą, kaip ir prieš paskelbiant karantiną (nesvarbu jame gyveni ar ne). Aišku, tiems, kurie negali to padaryti, yra galimybė mokesčius nusikelti ir juos susimokėti vėliau. Pranešime taip pat pabrėžta, kad šis sprendimas dar gali būti keičiamas, tikiuosi, jog taip ir įvyks, nes dauguma studentų nėra tuo patenkinti.

Nors mokantis labai norėtųsi gyvo kontakto su dėstytojų, bet tikrai džiaugiuosi keliais savo dėstytojais, kurie deda visas savo pastangas, kad tik nestrigtų mūsų mokymosi tempas ir kokybė. Problemų iškilo pačioje nuotolinio mokymosi pradžioje, kai tik pradėjome jungtis prie online platformų, bet visada išsakius savo pastabas, visi gaudavome atgalinį ryšį“, – teigia pašnekovė.

Bus taikoma lengvata

Balandžio 11 dieną VDU Rektorius Juozas Augutis patvirtino įsakymą, pagal kurį nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. VDU studentams, gyvenantiems VDU bendrabučiuose, bus taikoma 25% mokesčio už apgyvendinimą lengvata.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
3.6667

Top naujienos

Po sunkios COVID-19 ligos kelias į sanatoriją – užvertas: dėl naujo Dulkio įsakymo susiklostė absurdiška situacija

Praėjusį ketvirtadienį vilnietės Karinos tėvas po sunkios ir komplikuotos COVID-19 ligos buvo...

Lietuvė apie padėtį šalyje, kuri manė nugalėjusi koroną: situacija dramatiška, ligos atveju nebepadeda net pinigai išpardavė pasigamintas vakcinas (168)

Koronaviruso atvejų skaičiui Indijoje vis mušant rekordus, šalies valstijos skelbia atskirus,...

Andrius Užkalnis | D+

Iššifruoti Rusiją. Užkalnis apie rusų režisieriaus Riazanovo filmus: šalis, kuri bijo kvatotis ir nerangiai bando linksmintis

Kai man pasiūlė parašyti apie Eldarą Riazanovą, rusų režisierių, mirusį 2015 m. paskutinę...

Užsidariusio „Uptown Bazaar“ savininkai: mūsų verslą „suvalgė“ pandemija (98)

Nuo gegužės mėnesio pradžios duris užvėrė sostinėje įsikūręs gastronominis maisto turgus...

Atvira pamotės išpažintis: savo vyro vaikais rūpinuosi sukandusi dantis psichologės komentaras (17)

Lietuvoje kasmet išsiskiria tūkstančiai porų su vaikais. Po skyrybų kiekvienam sutuoktiniui...

Populiarus analitikas Jokubaičiui prognozuoja šaukimą NBA naujokų biržos pirmame rate lietuvį lygina su čekų žvaigžde (4)

Populiaraus JAV sporto naujienų žiniasklaidos kanalo „The Ringer“ NBA apžvalgininkas Kevinas...

Tomas Janonis | D+

Žvėryno milijonierių įžūlumui nėra ribų: iš vilniečių nutarė atimti gatvę (1)

Vilniaus Žvėryno mikrorajone susiklostė neeilinė situacija. Miesto savivaldybei net ir atsikovojus...

Galimybių pasu galės naudotis paskiepyti ar persirgę koronavirusu: instrukcija, kaip gauti tai patvirtinantį dokumentą papildyta: pats Galimybių pasas dar kuriamas (588)

Vyriausybė nusprendė, kad jau nuo gegužės 24 dienos Lietuvoje pradės veikti Galimybių pasas ....

Fausta Marija Leščiauskaitė. Neturiu vaikų ir paaiškinsiu jums, kur galima žindyti (136)

Svetimi vaikai ne visiems yra gyvenimo džiaugsmas. Net ir tiems, kas turi savų vaikų, ne visada...

Faktai ir nuomonės. Kaip vyks masinė vakcinacija? (2)

Dalyvauja Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.