aA
Kiekvieną vasarą mokyklą baigiantys abiturientai suka galvas, kokį profesinį kelią rinktis, kad ir kišenės būtų pilnos, ir širdis dainuotų. Neretai tokioje pasirinkimų sankryžoje atsidūrę jaunuoliai ima žvalgytis perspektyvų. Jos, tiesa, keičiasi. Delfi domisi, kokios specialybės bus perspektyvios šįmet?
Biuras
Biuras
© Unsplash

Perspektyvų horizonte – inžinerjios mokslai

Žurnalo „Kur stoti“ vyriausioji redaktorė Erika Vaitkūnienė išvardija perspektyviausias šių metų specialybes:
1. Dirbtinio intelekto inžinerija
2. Duomenų mokslas
3. Decentralizuotos duomenų bazės
4. Genų inžinerija
5. Virtualaus pasaulio inžinerija
6. Kvantų fizika
7. Biochemijos ir technikos inžinerija
8. Intelektualaus transporto inžinerija
9. Robotų kūrimas, projektavimas
10. Elektros energetika.

Specialistė pabrėžia, kad aukščiau pateiktos sritys – vienodai perspektyvios, jų į eilę rikiuoti nereikėtų. Tiesa, tam, kad būtų nuraškyti visi minėtųjų specialybių profesiniai vaisiai, studijuojant būtų privalu papildomai mokėti ar mokytis dar dvi užsienio kalbas.

CVonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė pateikia išsamią perspektyviausių specialybių analizę.

„Dirbtinis intelektas jau dabar naudojamas įvairiose srityse, daugiausia skaitmeniniame pasaulyje. Taip, tai ateities specialybė, o darbo pasiūlymų reikėtų ieškoti globaliai, nes daugiausiai karjeros galimybių gali pasiūlyti pasauliniai gigantai, kurie investuoja į ateities technologijas. Žinoma, norint studijuoti ir dirbti šioje srityje, reikalingos stiprios matematikos, IT žinios, loginis, analitinis mąstymas. Duomenų mokslas – dar viena sritis, žadanti itin dideles perspektyvas“, – sako R. Karavaitienė.

Specialistė taip pat teigė, kad Lietuvoje duomenų analitikų atlyginimo vidurkis siekia 2200 eurų, bet daug daugiau galimybių atsiveria užsienyje.

Rita Karavaitienė
Rita Karavaitienė
© DELFI / Domantas Pipas


CVonline.lt atstovė teigia, kad decentralizuotos duomenų bazės paklausa išaugo kriptovaliutų populiarumo metu. Tiesa, kokia bus šios srities, kaip atskirų pareigų, ateitis, priklausys nuo to, kokių decentralizuotos duomenų bazės taikymo galimybių bus atrasta.

„Nepaslaptis, kad visuomenė siekia ilgaamžiškumo, o tam neretai pasitelkiama genų inžinerija. Tačiau klausimu išlieka tai, kaip plačiai ir giliai ji bus naudojama ir kaip sparčiai vystysis“, – taip apie genų inžineriją atsiliepia R. Karavaitienė.

Anot pašnekovės, virtualaus pasaulio inžinerija prasidėjo kaip pramoga ir žaidimas, bet ateityje, planuojama, bus pritaikyta daugybėje sričių. Deja, jos perspektyvas vertinti sunku. Panašu, ji taps informacinių technologijų dalimi.

„Įgijusieji fizikos išsilavinimą yra vieni vertingiausių darbo rinkoje. Tai yra žmonės, kurių indėlis į pasaulio progresą yra itin reikšmingas“, - teigia specialistė.

Biochemijos ir technikos inžinerijos specialistus R. Karavaitienė įvardina kaip jau dabar labai paklausius darbuotojus, kurių atlyginimai, panašu, didės: „Šioje srityje svarbu tiek gilios teorinės žinios, tiek darbinė patirtis. Atlyginimai svyruoja apie 1500-2000 eurų“.

„Išmanusis transportas – dar viena perspektyvi sritis“, - sako specialistė. Anot jos, vienoks ar kitoks transportas bus ir ateityje, tik skirsis, koks jis bus ir kaip bus valdomas.

Išskirtinių perspektyvų laukia robotizacijos sritis: „Robotizavimas šiuo metu yra pačiame įkarštyje, įmonės stengiasi optimizuoti veiklos procesus, dėl darbuotojų trūkumo ir konkurencinės aplinkos žmonių darbą keičia robotai. Robotizacija nesustos, o tik tobulės. Todėl robotų kūrimas, diegimas, priežiūra ir tobulinimas bus neatsiejama pasaulio ir darbo rinkos dalis. Čia, žinoma, reikalingas inžinerinis išsilavinimas.“

R. Karavaitienės teigimu, į elektros energetiką reikėtų žvelgti šiek tiek plačiau ir kalbėti apie gamtos išteklių panaudojimo galimybes energijai gaminti arba alternatyviąją energetiką. „Žmonijai gausėjant ir senkant gamtiniams ištekliams, tikėtina, kad bus kuriami ir naudojami šiuo metu dar neatrasti ar „neįdarbinti“ šaltiniai. Mes vėl kalbame apie inžinerijos, fizikos ir technologijų poreikį ateities pasauliui", - teigė R. Karavaitienė.

Žemiau pateikiamas žurnalo „Kur stoti“ sudarytas reikalingiausių ir paklausiausių specialybių kitose Europos Sąjungos šalyse sąrašas:

1. Programinės įrangos kūrėjai
2. Taikomųjų programų kūrėjai
3. Gydytojai specialistai
4. Sistemų analitikai
5. Elektronikos inžinieriai
6. Mechanikos inžinieriai
7. Elektros inžinieriai
8. Kompiuterijos inžinieriai
9. Statybos inžinieriai
10. Automatikos inžinieriai.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock


Humanitariniai mokslai – visa ko pagrindas

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Saulius Keturakis įsitikinęs, kad humanitariniai mokslai savo svarba prilygsta kompiuterio operacinei sistemai: „Jie moko nesitenkinti esama situacija, bet nuolat ieškoti kažko naujo.“

Humanitariniai mokslai glaudžiai siejasi su dirbtiniu intelektu. Anot mokslininko, pastarieji pasako, kada technologijoms metas sustoti: „Mat kai technologijų raida tampa savitikslė, tai jau nebeefektyvu.“

S. Keturakis užsimena ir apie rugsėjo mėnesį pristatysiamą kompiuterį, rašantį literatūros kūrinius.
„Pasaulyje jau yra nemažai grožinės literatūros kūrinių, parašytų dirbtinio intelekto sistemų.

Eksperimentuodamas su dirbtinio intelekto technologijomis, panaudojau apie 40 lietuvių literatūros romanų bei apysakų duomenis ir „apmokiau“ vieną atviro kodo dirbtinio intelekto „varikliuką“ rašyti trumpas noveles lietuviškai", - teigia mokslininkas.

Ragina klausyti širdies

„Su sveikata ir grožiu susijusios specialybės visada bus perspektyvios“, – sako Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas. Specialistas paaiškina, jog minėtoji sritis – plati: po pastarosios stogu spiečiasi ir mediko, ir kosmetologo, manikiūristo profesijos. Perspektyviųjų sąrašą praplečia ir vis stiprėjantis viešasis administravimas. Didelės galimybės laukia ir tų, kurie pasirinks produktų kūrimą, jų vystymą.

Vos išvardinęs galimybių kupinas specialybes, D. Arlauskas skuba pabrėžti: „Abiturientams nederėtų žvalgytis į prestižinėmis vadinamas profesijas, jie turi klausyti savo širdies.“ Anot LDK prezidento, dirbančio žmogaus kelyje svarbiausia yra aistra darbui ir turimi gebėjimai.

Savo profesinės vizijos dar neturintiems abiturientams specialistas pataria neskubėti: „Jei nežinote, kur stoti, geriau pakeliaukite, pabendraukite su žmonėmis. Taip pat neklausykite tėvų. Jie būtinai siūlys rinktis perspektyvią specialybę.“

Šiųmetinių abiturientų planai

Vilniaus licėjų šįmet baigsianti Emilija Ziberkaitė sako planuojanti studijuoti ekonomiką ir finansus. Mergina įsitikinusi, kad žinių semsis užsienyje: „Ten yra geresni, žymesni universitetai, platesnės darbo pasirinkimo galimybės. Taip pat gyvenant kitoje šalyje, susipažįstama su kita kultūra, pramokstama naujos kalbos, taip pat yra pagerinamos jau turimos anglų kalbos žinios.“

Kita būsima studentė, kėdainietė Austėja Boreišaitė, studijų programos pasirinkimą vadino nelengvu, tačiau įmanomu, jei abiturientas save gerai pažįsta. Pati Austėja sakė norinti įstoti į universitetą: „Mano tikslas – filosofijos ir skaitmeninės kultūros studijos. Tai yra mano hobių ir ateities perspektyvų mišinys.“

Remiantis LAMA BPO praėjusių metų duomenimis, pernykščiai abiturientai labiausiai norėjo tapti prestižinių profesijų atstovais: medikais, programuotojais, teisininkais ir kūrybos sferos nariais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(47 žmonės įvertino)
1.8298

Top naujienos

Bijote duoti kraujo? Medikų atsakymas apie naudą organizmui gali visiškai pakeisti jūsų nuomonę žinių pasitikrinimo testas (3)

Pavasarį prasidėjusi COVID-19 pandemija ne tik smogė visai sveikatos sistemai, bet ir išgąsdino...

Turistų rojumi vadinamas miestas nepaiso į neregėtas aukštumas šovusių COVID-19 skaičių: neužsidarysim (164)

Barai čia sausakimši ir šurmuliuoja taip, tarsi dabar būtų 2019-ieji. Socialinių tinklų...

Restoranai – prie išlikimo ribos: naujos paramos pakaks mėnesiui (171)

Maisto gaminimas išsinešimui padeda tik psichologiškai, kalba restoranų atstovai. Anot jų,...

Kremlius piktinasi žlungančiais planais dėl „Sputnik“: mes suprantame, kur čia šuo pakastas (854)

Rusija kaltina Vakarus, kad šie piktžodžiauja atsiliepdami apie jos laimėjimus pasaulinėse „...

Rusijoje per Navalno šalininkų protestus policija sulaikė per 2,5 tūkst. žmonių (5)

Daugiau kaip 2,5 tūkst. protestuotojų šeštadienį buvo sulaikyti per įvairiuose Rusijos miestuose...

Sunegalavęs popiežius nedalyvaus keliuose artimiausių dienų renginiuose

Šventojo Sosto spaudos salė šeštadienio vakarą paskelbė, kad popiežių Pranciškų vėl...

Po pamokų mokytojas iš Šiaulių neria į šeimos verslą: tikrąjį pandemijos poveikį pamatysime pavasarį (69)

Paminklų gamyba – sezoninis verslas, kuris paklausus pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį....

Ar reikia skalbti ką tik įsigytus drabužius? Mokslininkai turi aiškų atsakymą

Ar skalbiate drabužius, kuriuos ką tik nusipirkote parduotuvėje? Ar, vis dėlto, nugali troškimas...

Norintiems ant stogo gaminti elektrą žadama parama: kas ir kokį finansavimą gali gauti (1)

Prieš dešimtmetį saulės elektrinių sektorius Lietuvoje dar atrodė kaip kūdikis, darantis pirmus...

СOVID-19 atvejų skaičius pasaulyje viršijo 98,7 mln., mirė 2,12 mln. žmonių (6)

Visame pasaulyje nuo pandemijos pradžios patvirtintų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius...