NŠA direktorė Rasa Krasauskienė sakė, kad kol kas prognozuoti rezultatus dar anksti, bet jau matomos bendros tendencijos: egzaminus šiemetiniai abiturientai išlaikė panašiai, kaip ir ankstesnių metų moksleiviai. Bus ir šimtukų, ir neišlaikiusiųjų.
Panašaus vertinimo ir įvairiausių atsiliepimų sulaukė egzaminų užduotys. Buvo kalbama, kad užduotys neatspindi šių dienų realijų, nėra pritaikytos šiuolaikiniams moksleiviams, reikalaujančios daugiau loginio mąstymo, o ne konkrečių žinių.
„Kas vienam gerai, kitam – netinka, taip yra visada“, – žvelgė optimistiškai R. Krasauskienė.
Sunku pamatuoti brandą
Tačiau kiek nestandartinės užduotys moksleiviams galėjo „kirsti“ per balą? „Baigiantiems mokyklą reikia turėti loginį mąstymą. Užduočių rengėjai – tiki savo teisumu. Egzaminas nėra lengvas pasivaikščiojimas, neužtenka užrašyti savo vardo ir pavardės ant užduočių lapo. Tai reikalauja pastangų“, – atkreipė dėmesį ji.
R. Krasauskienės manymu, egzaminai vertinami kontraversiškai vien dėl tos priežasties, kad yra sudėtinga pamatuoti dvylikos metų pasiekimus. Tam tėra keturios valandos, o aprėptis plati. Remiamasi tomis kompetencijomis, kurių turėtų įgyti kiekvienas abiturientas mokydamasis mokykloje.
„Kita vertus, sunku pamatuoti brandą, todėl atsiranda reikalavimas loginiam mąstymui“, – aiškino ji.
Egzaminai, kaip automobilio vairavimas
Kartais yra teigiama, kad egzaminai tikrų žinių lygio neparodo, svarstoma, galbūt jų išvis nereiktų. „Norint pradėti vairuoti automobilį reikia įgyti vairuotojo pažymėjimą, išlaikyti teorijos ir praktikos egzaminą. Juk neklausiate, ar reikia rodyti posūkį sukant į dešinę – yra tokios taisyklės, tokie reikalavimai, tokie ženklai. Lygiai taip pat ir su brandos egzaminais“ – sakė ji.
Kelyje gali pasitaikyti visiškai kitokių situacijų nei per vairavimo egzaminą. Taisyklės griežtos ir apribojančios, nulemiančios tam tikrus fizinius veiksmus. Tam tikrų žinių ir jų kompetencijų įvertinimas – sudėtingesnis procesas, todėl nepatenkina visų žmonių lūkesčių. Dėl to esą ir kyla visokių pamąstymų.
„Natūralu, visi norime, kad vaikai baigtų ugdymo programą pačiais geriausiais rezultatais. Aukštosios mokyklos tai pat viliasi, kad studentai, baigdami aukštąjį mokslą turėtų ne tik diplomą, bet ir įgytus gebėjimus ateityje pritaikytų savo gyvenime. Bendrasis išsilavinimas padeda pagrindus “, – aiškino ji.
Vertintojams nebuvo lengva
Po šiemetinių egzaminų užduočių paskelbimo ekspertai svarstė, kad vertintojams teks nemaža našta, kai teks tikrinti moksleivių darbus. Tačiau R. Krasauskienė pasakojo, jog jai teko bendrauti su vertintojais – procesas vyko sėkmingai.
„Be abejo, vertinti literatūros rašinį itin sudėtinga. Panašu, tartum meno kūrinį – vieniems gražu, kitiems – ne. Skirtingi požiūriai, sudėtingi procesai, bet prie vertinimų prisdėjo geriausi šalies mokytojai. Tiesa, lengva nebuvo, kaip ir kasmet“, – apie sunkumus prabilo ji.
Abiturientai po egzaminų būna nusiteikę pozityviai, tačiau sulaukę rezultatų neretai nusivilia.
„Visi norime būti gražesni, lieknesni ar protingesni, tačiau ne visuomet tai pavyksta. Moksleiviai atėję į egzaminą turėtų parodyti tai, ko išmoko geriausiai, koncentruotis būtent į tai. Bet... visada yra antras šansas, egzaminą gali perlaikyti po metų ar dvejų“, – ragino nedramatizuoti R. Krasauskienė ir pridūrė, kad geriausių rezultatų pasiekia tie, kurie daug ir nuosekliai dirba. Gabių žmonių Lietuvoje daug.
Edukologija – stagnuojanti sritis
Bet bendros tendencijos nėra tokios džiuginančios. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad moksleivių rezultatai, mokymosi lygis prastėja. Visgi R. Krasauskienė nelinkusi aklai jais kliautis.
„Kiek tenka bendradarbiauti su mokyklų vadovais, užsienio kolegomis – visoje Europoje negatyviai vertinamas technologijų poveikis, jaunimas domisi kitais dalykais. Edukologija šiandien šiek tiek stagnuojanti sritis, visiems reikalingas proveržis“, – pažymėjo pašnekovė.
Pasak jos, to pasiekti per trumpą laiką neįmanoma – reikalingi sistemingi pokyčiai, didelės investicijos visos valstybės lygmeniu. „Mokinių pasiekimai, anaiptol, nėra tarp prasčiausių. Netgi vidutinių gabumų moksleiviai užsienio mokyklose pademonstruoja, kad yra visa galva aukščiau už tų šalių moksleivius to paties amžiaus. Greičiausiai, tai yra požiūrio reikalas. Mokytojai deda daug pastangų, egzaminų vertinimas – epizodinis“, – kalbėjo ji.
Matematikos egzaminas šalies moksleiviams vienas didesnių iššūkių – prieš kelis metus tapo privalomu, norint studijuoti aukštosiose mokyklose.
„Lietuvoje turime problemą su tiksliaisiais mokslais – tai parodo ir PISA (tarptautinio penkiolikmečių tyrimo tyrimų rezultatai). Matematika nėra pats mylimiausias dalykas, reikalauja daug darbo. Nors tiksliųjų mokslų srities profesijos yra paklausios, siūlomas didelis darbo užmokestis, bet jas renkamasi nenoriai. Norėtųsi tikėti, kad su bendrojo ugdymo turinio atnaujinimu matematikos didaktikoje atisras pokyčių, kurie paskatins mokinius rinktis matematikos mokslus“, – vylėsi ji.
Moksleiviams geriausiai sekasi mokytis dalykus, kurie yra įdomūs, patrauklūs ir atraktyvūs. Tačiau, anot NŠA vadovės, nėra taip blogai, kaip kartais padejuojame.
