aA
Kiekvienais metais būsimiems studentams kyla amžinas klausimas – kur rinktis studijas: Lietuvoje ar užsienyje? Nors priežasčių, lemiančių pasirinkimus, atsiranda įvairių, šiais metais COVID-19 pandemijos sukelta situacija gali pakoreguoti ne vieno būsimo studento planus. Visgi, svajojantiems apie studijas užsienyje, bet negalintiems išvykti, svarbu turėti omenyje, kad net Lietuvoje veikiančiuose universitetuose galima rasti tarptautiškumo elementų, o tai palengvina pasirinkimą pasaulyje siaučiančios pandemijos kontekste.
Kaip COVID-19 pakoreguos būsimų studentų planus mokytis užsienyje?
© Shutterstock

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Eigirdas Sarkanas tikina, kad dėl karantino bent jau į Lietuvos aukštąsias mokyklas studentų priėmimas vyksta vėliau, todėl jų nuotaikos taip pat gali būti visai kitokios negu ankstesniais metais.

Pasirinkimą gali lemti keli scenarijai

„Prognozuoti, kaip keisis studijų pasirinkimo kryptys, ar studentai visgi liks Lietuvoje ar išvyks studijuoti į užsienį – labai sudėtinga, tačiau galvojant racionaliai, mano nuomone, gali nutikti keli scenarijai“, – teigia E. Sarkanas.

Pasak jo, gali būti taip, kad, palyginus su praėjusiais metais, nesikeis niekas, studentai, kurie dar prieš karantiną planavo stoti į užsienio aukštąsias mokyklas, į jas bet kokiu atveju išvyks. Vis dėlto, studentų lūkestis išvykti studijuoti į užsienį, gali būti nepasikeitęs, tačiau dėl sveikatos grėsmių ar galimos antros viruso bangos, galimybės tai padaryti gali būti apribotos.

Eigirdas Sarkanas
Eigirdas Sarkanas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Tuo tarpu antrasis scenarijus yra toks, kad tie abiturientai, kurie šiemet planavo studijuoti užsienyje, dėl pandemijos tokių planų galėjo atsisakyti nenorėdami rizikuoti savo sveikata, ypač jeigu turi tam tikrų rizikos veiksnių. Manau, kad abiturientai tikrai seka ir mato skirtingų šalių veiksmus kovojant su pandemija. Tai taip pat gali turėti įtakos jų studijų pasirinkimui užsienyje“, – sako LSS prezidentas.

Net jeigu ir nutiktų taip, kad šiemet stojančiųjų į užsienio aukštąsias mokyklas gerokai sumažės, kaip teigia E. Sarkanas, tai nereiškia, jog visi abiturientai stos į Lietuvos aukštąsias mokyklas. „Dalis, galbūt, ir įstos norėdami pasitikrinti, kaip yra su studijomis mūsų šalyje, tačiau nenustebčiau, jeigu nemaža dalis nuspręs tiesiog palaukti bent jau metus, rinktis kitas veiklas, nesusijusias su studijomis, darbuosis, savanoriaus ir pan. Abiturientų, kurie renkasi tokį kelią pastaraisiais metais tikrai yra nemažai, o šiemet jų gali dar labiau padaugėti“, – įsitikinęs E. Sarkanas.

Studentams svarbus reitingas

Kaip ten bebūtų, pagrindinė priežastis, lemianti pasirinkimą, kur studijuoti, yra susijusi su studijų kokybe. Abiturientai, kurie atsakingai renkasi studijas, tikrai domisi savo būsimu pasirinkimu, skaito, kokie yra atsiliepimai iš kitų studentų, kokioje vietoje aukštoji mokykla yra pasauliniame reitinge ir pan.

„Reitingas tikrai turi nemažą įtaką, renkantis studijas užsienyje. Žinoma, yra ir tokių studentų, kurie studijas užsienyje renkasi iš esmės bet kur, svarbu, kad kitoje šalyje, nes esminis noras yra išvykti iš Lietuvos, pakeisti aplinką, pažinti naujas kultūras ar tiesiog išmokti užsienio kalbų. Taip pat yra ir tokių atvejų, kai norimos studijų programos ar srities Lietuvos aukštosios mokyklos negali pasiūlyti, todėl kitos išeities, kaip tik išvykti į užsienio aukštąją mokyklą, nelabai ir lieka“, – savo pastebėjimais dalijasi E. Sarkanas.

Planų studijuoti Danijoje – atsisakė

Nors šiuo metu daugeliui abiturientų aktualiausias klausimas – egzaminai ir kokie bus jų rezultatai, visgi, studijų planai taip pat daugeliui ne mažiau svarbūs. Kėdainiuose mokyklą baigsiantis Vytautas sako, kad pastarųjų metu mada – studijuoti užsienyje – šiais metais tikrai keisis.

„Daugelis mano draugų, pažįstamų, o ir aš pats, turėjome planų studijuoti užsienyje. Tai lėmė daug veiksnių: nauja aplinka, galimybė pažinti kitą kultūrą, studijų kokybė ir, vėliau, diplomo vertė visoje Europoje. Šiandien situacija visai kita. Daugelis tų, kurie kalbėjo ir svarstė apie užsienį, liks Lietuvoje. Aišku, tai nulėmė pandemija. Vieni bijo rizikuoti. Kas jei išvažiavus vėl užsidarys visos sienos, o studijos vyks nuotoliniu būdu? Koks tikslas tokiu atveju „sėdėti“ svetimoje šalyje? Dalis netgi mano, kad šiais metais geriau stabtelėti, palaukti, suteikti sau laiko apmąstymams, ko išties nori“, – sako devyniolikmetis.

Vytautas neslepia, kad ir pats turėjo išsirinkęs kelis universitetus Danijoje, kuriuose svajojo studijuoti. „Studijos svetur skamba labai patraukliai, tačiau matau daugiau rizikų nei privalumų. Be to, nenuvertinu ir Lietuvos universitetų – turime tikrai puikių mokymo įstaigų, kuriose mielai studijuočiau. Tiesa, reikia sulaukti egzaminų rezultatų, tuomet bus aišku, ar turiu galimybių nemokamai juose studijuoti“, – ateities planais dalinasi būsimas studentas Vytautas.

Tarptautiškumas išlieka prioritetu ir COVID-19 kontekste

Tie studentai, kurie dėl COVID-19 negalės vykti studijuoti į užsienį, Lietuvoje taip pat turi alternatyvų. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitetas (MRU), pagal žurnalo „Reitingai“ duomenis, pripažintas tarptautiškiausiu universitetu Lietuvoje. Nuolat didėjantis trečiųjų šalių studentų skaičius MRU rodo ne tik didėjantį studijų Rytų Europos regione, kaip pakankamai naujos studijų rinkos, patrauklumą, bet ir dėl aukštos studijų kokybės augantį studijų konkurencingumą – didėja universitete studijuojančių Europos Sąjungos piliečių skaičius.

Pasak MRU vicerektorės prof. dr. Reginos Valutytės, universiteto tarptautiškumas išlieka prioritetu universiteto veikloje. „Šiais laikais tarptautiškumo siekis nėra naujiena jokiam universitetui. Tarptautiškumas, ilgą laiką buvęs prioritetu universiteto strategijoje, palaipsniui tapo integraliu visų universiteto veiklų elementu“, – sako MRU vicerektorė.

Regina Valutytė
Regina Valutytė

Tai rodo ir gerėjančios universiteto pozicijos pasauliniame „QS World University Rankings by Subject” universitetų reitinge. Teisės, kuri tradiciškai siejama su nacionaliniu kontekstu, krypties reitinge MRU pateko tarp 250 geriausių pasaulio universitetų. 2019 m. MRU įgyvendino 17 studijų programų anglų kalba, universitete augo ir užsienio studentų skaičius. Palyginus su 2018 m. stojančiųjų iš užsienio į bakalauro studijas išaugo net 93 proc. ir 22 proc. magistrantūros studijose. Šiuo metu universitete studijuoja virš 700 užsienio studentų.

„Jungtinės programos, akademiniai mainai, suteikia galimybę pasisemti patirties užsienio universitetuose. Visgi, suprasdami dirbančių studentų poreikius, žengiame žingsnį į priekį – aktyviai ieškome netradicinių būdų sudaryti sąlygas „tarptautiškumui namuose“, – sako prof. dr. sako R. Valutytė.

Universitetas siūlo ne tik programas anglų kalba, kuriose studijuoja jaunuoliai iš viso pasaulio, bet ir dvigubo diplomo programas, kur dėstyti atvyksta dėstytojai iš diplomą teikiančio užsienio universiteto. Tarptautinės studijų programos, įgyvendinamos kartu su užsienio akademiniais partneriais, net ir be mobilumo studijoms, studentams suteikia daugiau galimybių įgyti reikalingų profesinių kompetencijų ir įgūdžių, sėkmingai įsitraukti ne tik į nacionalinę, bet ir tarptautinę darbo rinkas.

„Atsižvelgdami į esamus ir galimus COVID-19 apribojimus, rudens semestre sudarome galimybes visiems studentams studijuoti nuotoliniu būdu, nuotolines studijas atverdami tiek užsienio laipsnio, tiek mobilumo studentams“, – apie priimtus sprendimus sako prof. dr. R. Valutytė.

Taigi, kad ir ką nuspręstų būsimi studentai, svarbiausias argumentas daugumai jų, lemiantis apsisprendimą – studijų kokybė. Abiturientai, kurie atsakingai renkasi studijas tikrai domisi ne tik su nuolat kintančia COVID-19 situacija, bet ir skaito, apie pačius universitetus, kitų studentų atsiliepimus. Nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje yra universitetas, svarbiausia, jog jis geriausiai atitiktų būsimo studento lūkesčius.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
2.0000

Top naujienos

Skelbia radę, kur nufilmuotas keistas Cichanouskajos kreipimasis į baltarusius (117)

Kandidatės Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlanos Cichanouskajos kreipimasis į šalies...

Razmuvienė: galbūt po gausių pasibuvimų pajūryje reikėtų paprašyti dirbti nuotoliniu būdu (126)

Savaitgalį socialinius tinklus apskriejo nuotraukos iš sausakimšo Palangos paplūdimio. Pirmadienį...

Per tarptautinę operaciją smogė Ispanijoje įsikūrusiai gaujai: nusikaltimus organizavo emigrantai iš Lietuvos ir Lenkijos

Per tarptautinę operaciją Ispanijoje sulaikyta nusikalstama grupuotė, kurią įkūrė Lietuvos ir...

Ragina studentus sukilti dėl brokerių tarpininkavimo mokesčio: reikia kritinės masės (21)

Nekilnojamojo turto paslaugų įmonės „Resolution“ vadovė Džiuginta Daujotaitė sako, kad...

„Eurovaistinės“ vaistininkei nustatytas koronavirusas (6)

Kauno rajone, Ringauduose, esančios „Eurovaistinės“ vaistininkei pirmadienį nustatytas...

OMON vaiko žmones iš protestų dalyvio žūties vietos Minske

Minske riaušių policijos OMON pareigūnai vaiko žmones, atėjusius atnešti gėlių į vietą,...

Cichanouskaja į šalį atvyko paryčiais: ji turi vizą metams būti Lietuvoje (535)

Į Lietuvą atvykusi baltarusių opozicijos simboliu vadinama Sviatlana Cichanouskaja tikina pati...

Ekspertas: keistas Cichanouskajos kreipimasis į protestuotojus išgautas jėga (232)

Keistas kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cechanouskajos kreipimasis į baltarusius su raginimu...

Palangos vėl laukia iššūkis: po trumpo atokvėpio – vasariškų karščių sugrįžimas (12)

Po trumpo gaivesnių orų laikotarpio, į Lietuvą grįš vasaros karščiai.

FIBA įspraudė į kampą Prienų klubą: niekur nedingsime, reikės mokėti (3)

Prienų „Cbet“ ekipa pateko į Tarptautinės krepšinio federacijos ( FIBA ) nemalonę. Praėjusio...

|Maža didelių žinių kaina