aA
Ateities architekte vadinama Socialinių mokslų kolegijos (SMK) bendrakūrėja ir kanclerė Gabija Skučaitė sako, kad krizės laikotarpis žmonijai gali būti labai naudingas. Šiuo metu pati verslininkė su bendraminčiais kuria kelis inovatyvių technologijų bei verslo projektus, galinčius ne tik pakeisti žmonių mąstymą, bet ir gyvenimui suteikti daugiau prasmės. Dalinamės žiniasklaidai išplatintu interviu.
Gabija Skučaitė
Gabija Skučaitė
© Organizacijos nuotr.

- Kokių didžiausių pokyčių į mūsų kasdienybę atnešė visą pasaulį sudrebinusi COVID-19 pandemija?

- Iš vienos pusės, ši pandemija sukrėtė pasaulį ir atnešė pokyčių, kuriuos apibendrinti galėsime tik praėjus tam tikram laikui, nes dabar tai vertinti tikrai per anksti, o iš kitos pusės, žmonija linkusi dramatizuoti ir sureikšminti tam tikrus įvykius bei situacijas, vykstančius duotuoju momentu. Kai kurie pokyčiai praėjus laikui nebeatrodo tokie reikšmingi, kaip tada, kai jie vyko. Jeigu pažvelgtume į visuomenės vystymosi raidą, pamatytume, kad visais laikais žmonės buvo linkę pervertinti įvykius. Žinoma, tam tikros situacijos suformuoja ir radikalius pokyčius, tačiau jų pasekmės išryškėja vis tik labiau palaipsniui nei iš karto.

O šis laikas parodė, kad reikia pakeisti požiūrį į kai kuriuos dalykus, gebėti prisitaikyti. Tapo akivaizdu, jog daugelį darbų galime padaryti iš namų ir ne mažiau efektyviai, tik reikia pasirinkti kitokius jų atlikimo būdus. Bet kuri krizė verčia taupyti, tačiau darbo ir pasiekimų rezultatai dėl to gali visiškai nenukentėti. Tad ji netgi naudinga verslui, nors, iš pirmo žvilgsnio, gali taip neatrodyti.

- Esate Singularity universiteto (SU) skyriaus Lietuvoje „SingularityU Vilnius Chapter“ iniciatorė ir steigėja bei daugelio projektų įgyvendintoja, aktyviai besidominti inovatyvių technologijų plėtra. Kokias šiandien įžvelgiate verslo perspektyvas?

- Akivaizdu, kad pradedančiųjų verslininkų darbo modelis, kai dar nesukūrus verslo pamatų jau ruošiamasi verslo pardavimui (taip vadinamam „exit’ui”) už milijardus, ilgalaikėje perspektyvoje nepasiteisina. Tie, kurie kuriame verslą nuo pamatų, žinome, kad norint bet ką užauginti, reikia net ne metų, o dešimtmečių. Pastarojo laikotarpio verslo ideologija, kuri labiau pagrįsta pinigų „sudeginimu“, pritraukus investuotojus, manau, nėra norma. Turime imtis tų verslų, kurie stabiliai auga. Eksponentinis augimas nieko gero nežada, nes juk ir gamtoje jis dažniausiai nulemia griūtį ir yra destruktyvaus pobūdžio. Bet pastaruoju metu daugelis norėjome viską labai eksponentiškai užauginti. Norisi visko daug, greitai ir dabar. Pandemija mus paskatino sulėtinti tempą, sumažinti mastą, darbus daryti nuosekliai ir ne taip greitai. Vis dėlto pabrėžiu – stabilus ir harmoningas darbas gali duoti daug geresnių rezultatų.

- Esate versli moteris, lyderė, nesustojanti vietoje, kurianti bei įgyvendinanti vis naujus projektus. Kas jus labiausiai įkvepia bei motyvuoja?

- Motyvacija yra vidinis veiksnys. Galime matyti daugybę puikiausių pavyzdžių, tačiau niekas kitas negali mūsų motyvuoti geriau nei mes patys, kai darome tai, ką norime, bei tai, kas mums teikia prasmę. Į priekį mane labiausiai skatina eiti vidinis noras kurti.

- Kaip manote, kokių savybių reikės ateities lyderiams?

- Tai - labai individualu. Vieniems lyderiams į priekį eiti padeda vienos savybės, kitiems – kitos. Vienos universalios formulės, bendro savybių rinkinio, mano manymu, tiesiog nėra. Galiu tik pasakyti, kokios padeda man, kokios patinka kituose žmonėse. Viena tokių savybių – drąsa. Kalbu apie nebijojimą suklysti bei būti sukritikuotam, drąsiai priimti iššūkius ir naujoves ne tik būnant savo komforto zonoje. Taip pat svarbu būti lanksčiam. Gyvenimas juk nuolat keičiasi, tad svarbu gebėti prisitaikyti pasikeitus aplinkybėms, kitokiomis sąlygomis, išgyventi asmenines krizes. Tai ne visada lengva. Taip pat svarbu nesureikšminti įvykių, situacijų, nes viskas ateina ir praeina. Mums neretai tenka susidurti su neteisybe, ne viskas vyksta taip, kaip norime, tačiau žvelgiant iš filosofinės pusės, gyvenimas viską sudėlioja į savo vietas ir viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti. Kuo skaudžiau dėl ko nors išgyvename, tuo labiau tie dalykai vyksta kitaip nei norime.

Gabija Skučaitė
Gabija Skučaitė
© Organizacijos nuotr.


- Kaip atsirenkate, kurias idėjas įgyvendinti, kurios gali palaukti, o kurių net neverta realizuoti?

- Daugelio galvoje nuolat gimsta idėjų, tačiau ne visos jos reikšmingos, jeigu nematai būdų, kaip jas įgyvendinti. Svarbu atsakyti į klausimą, kurioms idėjoms iš turimų teikti pirmenybę? Padėti teisingai apsispręsti gali vidinė nuojauta. Reikia pajausti, kurią idėją ir kokiu metu geriausia įgyvendinti. Šiuo metu realizuoju tas idėjas, kurios gimė prieš dešimt ar net dvidešimt metų. Tikrai ne visas idėjas, kurios gimsta, reikia įgyvendinti tuojau pat. Joms išpildyti reikia ne tik tinkamo laiko, bet ir tam tikrų sąlygų, geros komandos. Savarankiškai, be pagalbos retai gali įgyvendinti gimusias idėjas, nors kartais žmonės nenori garsiai su niekuo dalytis apie gimstančias įdomias idėjas. Taip idėjos dienos šviesos ir neišvysta. Pasaulyje jų yra tiek daug, jog tikrai nėra ko baimintis, kad, viešai prabilus, kas nors jas nugvelbs.

- Ar tiesa, kad išmintingam šiuolaikiniam verslininkui daug svarbiau yra ne konkuruoti, o bendradarbiauti, bendrai prasmingai veiklai sujungti kuo daugiau bendraminčių?

- Dabartiniai verslo modeliai turi būti pagrįsti kooperacija, bendradarbiavimu. Tiesa, tai gali priminti sovietmečiui būdingą ideologiją, tačiau tie ideologiniai bruožai nebuvo blogi, tik įgyvendinimo praktika buvo nekokia. Kooperacija, kolektyvizmas siekiant bendro tikslo – fundamentalūs principai. Pritaikę juos kapitalizmo struktūroje galime pasiekti puikiausių rezultatų. Norint įgyvendinti verslo idėjas, bendradarbiaujant su kitais, pasieki nepalyginamai daugiau. Kolektyvinio mąstymo, dalijimosi idėjos ateityje bus vis svarbesnės. Socializmo ir kapitalizmo idėjas labai gražiai galima sujungti į visumą taip, kad jos neprieštarautų viena kitai.

- Ėmėtės ambicingo uždavinio – sukurti visuomenės sąveikos modelį, pagal kurį žmogus galėtų kurti, mokytis ir gyventi taip, kad maksimaliai išnaudotų savo esmines duotybes. Manote, kad daugelis savo potencialo neišnaudojame?

- Mūsų potencialas yra toks nepamatuojamas ir begalinis, kad labai sunku pasakyti, kiek tiksliai jo mes išnaudojame. Stebėdama žmones, matau, kad daugelis turime dar neišnaudoto potencialo. Kitas klausimas – kiek jo reikėtų išnaudoti vienu metu? Manau, potencialą svarbu išnaudoti labai tikslingai, gerai apsvarsčius, kokią vertę veikla kuria. Savo vidinius resursus mes kiekvieną dieną kažkam juk naudojame. Kuo daugiau veikloje prasmės, tuo didesnė motyvacija ja užsiimti. Šiuo laikotarpiu, manau, daugelis imsis prasmingesnių veiklų, labiau atskleidžiančių žmogaus galimybes, prigimtį. Svarbiau ne kiek, o kaip savo potencialą išnaudojame, kokiomis veiklomis užsiimame. Jei darbus, kuriuos iki šiol žmogus darė, atliks robotai, tai dar nereiškia, kad nebebus ką veikti. Spėju, daugiau žmonių ateityje užsiims veiklomis, atskleidžiančiomis žmogiškąją esmę. Tai tokie darbai, kuriems reikia kūrybingumo. Ši savybė reikalinga daugelyje sričių.

- Gal galite pasidalyti, kokius projektus pati šiuo metu su bendraminčiais įgyvendinate?

- Tokių projektų yra ne vienas. Nesu iš tų žmonių, kurie vienu metu įgyvendina tik vieną projektą. Priklausau tiems žvalgams, kurie mato, ką galėtų patobulinti skirtingose gyvenimo srityse. Visuomet turiu ne vieną idėją ir nenurimstu, kol svarbiausiųjų nesiimu realizuoti. Gyvenimas būtų pernelyg nuobodus mažiau veikiant. Žinoma, kad vienu metu spėtum dirbti skirtingus darbus, reikia labai susitelkti. Jau kurį laiką su bendraminčiais kuriame unikalią bendrakūrybinės veiklos platformą, kuri skirta sujungti ir į vieną vietą suburti kūrybinius talentus. Kuriant naujus produktus bei inovacijas, ši, geriausius savo sričių ekspertus jungianti platforma, bus labai reikalinga. Unikalios kūrybinės užduotys gali būti sugeneruotos tiek pačių kūrėjų ekspertų, tiek ir užsakovų, kitų įmonių.

Kitas projektas – patobulinti geriamojo vandens tiekimo modelį, dar labiau pagerinant ir vandens kokybę. Kauno technologijos universiteto mokslininkai sutiko bendradarbiauti įgyvendinant šią unikalią idėją. Robotizuota išmanioji geriamojo vandens kokybės pagerinimo ir tiekimo visuomenei sistema pakeistų mūsų vandens gėrimo tradicijas. Būtų galima atsisakyti plastikinės taros, nesumažinant vandens vartojimo ir geriant jį dar kokybiškesnį.

- Dirbame ir dar prie vieno labai ypatingo projekto, kuriame gražiai susijungia mokslinės žinios, filosofinės bei ideologinės nuostatos.

- Tai - didžiausias mano projektas, kuriam suburta įspūdinga intelektuali kūrybinė bendruomenė. Kuriame erdvę, kurioje būdami žmonės galėtų įprasminti viso savo gyvenimo kūrybą, įgytas žinias, nuveiktus darbus. Klaipėdoje, Socialinių mokslų kolegijos valdomame žemės sklype, bus įrengtas Holistinio tobulėjimo centras, kurio erdvė bus ypatinga. Norisi sukurti naują žmogaus ir erdvės sąveikos modelį bei parodyti, kaip harmoningai gali sąveikauti žmogus, gamta ir technologijos. Kaip žinome, pastatai dažniausiai yra funkcinės paskirties - gyvenamosios, administracinės, komercinės ir pan., o mūsų kuriamas bus kitokio tipo pastatas, pakeisiantis žmogaus suvokimą apie erdvę. Mūsų iššūkis – pastatui suteikti gyvybės ir padaryti jį emociškai sąveikaujančiu su aplinka. Šiuolaikinės technologijos ir netradicinis požiūris leidžia kurti unikalius dalykus. Norime paskatinti visuomenę darniai sąveikauti su gamta ir visa aplinka.

Žmonijos ateitis labai priklausys nuo to, kaip sugebėsime rasti harmoniją tarp žmogaus, technologijų ir gamtos. Dabartinė krizė rodo, kad svarbus yra ne tik žmogus, nors dažnai mums atrodo, kad viskas sukasi tik apie mus. Tiesa, vaidiname svarbų vaidmenį, tačiau yra ir kitų elementų, būtybių, ne mažiau svarbių už mus. Kaip jau įsitikinome, be mūsų gamta tikrai gali išgyventi, o mes be gamtos – ne.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po siaubingų sprogimų Beirute prabilo sukrėstas liudininkas: viduje – tikra katastrofa po sprogimų – mažiausiai 50 žuvusiųjų ir 2,5 tūkst. sužeistųjų, papildyta 23.29 (426)

Galingų sprogimų, antradienį driokstelėjusių Beiruto uoste ir nuniokojusių didelę dalį miesto,...

91-erių Petrutės legendinis grybukų ir voveraičių receptas: juos pirko ir valgė visa Akmenė (59)

Ar pamenate tokias senovines ketaus keptuves , kuriose vaikystėje mamos kepdavo grybukus ,...

Tankūs lietaus debesys trauksis iš Lietuvos: jau netrukus grįš maloni šiluma (3)

Po drėgnesnės savaitės pradžios, šiandien šalies orus jau pilnai ims valdyti aukšto atmosferos...

Gali jį mylėti, gali jo nekęsti, bet Elonui Muskui sekasi tiesiog įspūdingai (140)

Nesvarbu, ar jis jums kelia simpatiją, ar antipatiją: šie metai Elonui Muskui yra fantastiški.

Lietuvius vilioja investavimo į NT naujovė, tačiau ekspertai ragina būti budriems: nepamirškite didelės rizikos (60)

Dėl finansinių iššūkių, patirtų koronaviruso pandemijai apėmus visą pasaulį, gauti paskolą...

„Barcos“ talentus pažinti norintis Šaras sugrąžino Pešičiaus nutrauktą tradiciją (25)

Buvusio Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus darbai naujame klube...

Šių profesijų atstovai Lietuvoje uždirba mažiausiai: darbuotoja įvardijo dažną darbdavių gudrybę (131)

Kalbant apie ateities architektų, skrydžių oparatorių ir plastikos chirurgų kas mėnesį...

Neįtikėtini filmo „Kaligula“ užkulisiai: prodiuseris juostą pavertė pornografine režisieriui to nežinant, viena aktorių rasta negyva (13)

Filmą „ Kaligula “, kuriame vaidino garsūs aktoriai Malcolmas McDowellas, Peteris O’Toole ir...

Faktai apie seksą, kuriuos kiekviena moteris turėtų sužinoti iki 30 metų (30)

Štai ką reikia sužinoti apie seksą iki sulaukiant 30 metų – Health.com pateikia seksologų ir...

|Maža didelių žinių kaina