Mano, kad trūksta aiškumo
Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius tikina, kad egzaminų vykdymo situacija priklausys nuo to, kada baigsis karantinas. Jo teigimu, jeigu karantinas pasibaigs dar už dviejų savaičių, tai tvarkaraščiui nebūtų padaryta didelė žala ir abiturientai sėkmingai galėtų dalyvauti egzaminų sesijoje.
„Valstybinės institucijos turėtų aiškiai įvardyti kaip procesas vyktų trimis skirtingais scenarijais: jeigu karantinas truks iki gegužės 1, iki birželio 1 ir jeigu jis tęsis ilgiau nei birželio 1. Valstybinės institucijos prerogatyva aiškiai įvardinti dalykus, nurodant tikslias datas. Dabar edukologai kreipiasi ir rašo kolektyvinius laiškus, tai atrodo keistokai“, – situaciją komentuoja jis.
Abiturientų įvertinimo klausimas
Pasak jo, jeigu egzaminai būtų atšaukti, abiturientų vertinimas pagal mokyklinius rezultatus būtų neteisingas, o tikroji situacija būtų visiškai iškraipyta. Anot S. Jurkevičiaus, daugelis vaikų, kurie turėtų geresnes žinias, atsidurtų skirtingoje vietoje pagal priėmimo balus.
„Puikiai žinome, kad skirtingose mokyklose įvertinimai rašomi nevienodai, jie yra nelygiaverčiai. Moksleiviai mokosi ir ruošiasi 12 metų, tad turi gauti galimybę parodyti tai, ką moka. Valstybiniai brandos egzaminai parodo akivaizdžią situaciją, kad diferenciacija tarp mokinių yra milžiniška, o jų metiniai įvertinimai yra chaotiški. Turint vienodus metinius įvertinimus, žinių ir gebėjimų skirtumas gali būti didžiulis“, – pabrėžia pašnekovas.
Pasirengimas egzaminams nuotoliniu būdu
Anot direktoriaus, pasiruošimas brandos egzaminams nuotoliniu būdu priklauso nuo kiekvienos mokyklos. Jo teigimu, susisiekti moderniomis ryšio priemonėmis yra tikrai nesudėtinga ir mokytojai gali pravesti pamokas realiu metu, perduoti reikiamą informaciją.
„Kai yra ruošiamasi egzaminams, pagrindinis pasiruošimas vyksta ne mokykloje, o namuose, kai savarankiškai kartojiesi ir ateini tik į konsultacijas. Mokantis nuotoliniu būdu įmanoma pasirengti egzaminams, o krūvis tikrai nėra didelis. Išlaikyti kelis egzaminus, to negalima pavadinti krūviu.
Universitetai turėtų būti suinteresuoti, kad galėtų abiturientus atsirinkti pagal gebėjimus ir tam tikrą žinių lygį, o ne abejotinos vertės metinius įvertinimus. Tokioje situacijoje tie metiniai įvertinimai gali netyčia ir pagerėti bei šoktelti į viršų“, – sako S. Jurkevičius.
Pataria susikaupti ir ruoštis egzaminams
Eugenijus Valatka, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas teigia, kad pagrindiniai universitetų lūkesčiai – brandos egzaminų organizavimo tvarka ir būtinybė toliau turi užtikrinti kuo objektyvesnį stojančiųjų žinių patikrinimą. Pasak jo, galimai vėluosiantis pirmakursių priėmimo procesas nesutrukdytų sklandžiai pradėti naujuosius mokslo metus.
„Suprantama, kad visiems – abiturientams, mokytojams, aukštosioms mokykloms – norisi kaip galima greičiau aiškumo ir konkretumo dėl egzaminų datų ir organizavimo tvarkos. Kaip žinote, ieškant pasvertų ir argumentuotų atsakymų į šiuos nelengvus ir jautrius klausimus, dabartiniu metu labai intensyviai dirba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudaryta darbo grupė, svarstanti įvairius scenarijus. Artimiausiomis dienomis ji pateiks konkrečius pasiūlymus Vyriausybei, kuri kitą savaitę ir informuos apie priimtus galutinius sprendimus.
Šiandieną mano asmeninė žinutė abiturientams yra tokia – susikaupę ruoškitės valstybiniams brandos egzaminams. Puikiai suprantu, kad jums labai trūksta gyvo kontakto su savo mokytojais, tačiau kol kas kuo produktyviau išnaudokite konsultacijas ar kitokią pagalbą nuotoliniu būdu. Jūsų susitelkimas ir atsakingumas mums visiems labai reikalingas“, – pabrėžia jis.
Priėmimo tvarka neturėtų labai keistis
E. Valatkos nuomone, šiais metais priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka neturėtų esmingai keistis ir pagrindiniu kokybiniu kriterijumi turėtų išlikti valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
„Žinau, kad abiturientams ir jų artimiesiems dažnai kyla klausimas, kodėl apskritai reikalingi valstybiniai brandos egzaminai stojant į aukštąsias mokyklas, gal užtektų tik metinių atestato pažymių. Tam yra mažiausiai dvi labai svarios priežastys.
Pirmiausiai, jau ne vienerius metus šalies mastu matome didžiulę neatitiktį tarp valstybinių brandos egzaminų įvertinimų ir metinių pažymių. Šie skirtumai dar labiau išryškėja analizuojant atskirų mokyklų abiturientų pasiekimus – fiksuojami išties didžiulį nerimą keliantys neatitikimai. Ieškant kuo objektyvesnių kokybinių kriterijų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas žinioms įvertinti, šiandieną geriausias kelias tam pasiekti yra valstybinių brandos egzaminų organizavimas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos universitetų rektorių konferencija ir Lietuvos švietimo taryba“, – teigia jis.
Jeigu būtų atsasakyta egzaminų, gali kilti sumaštis
Pasak jo, antra labai svarbi priežastis – aiški juridinė bazė, kuri reglamentuoja priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką: minimalūs reikalavimai stojantiesiems, stojamojo balo skaičiavimo metodika, bendra dokumentų pateikimo ir priėmimo elektroninė sistema ir kt.
„Neabejoju, kad kiltų didžiulė teisinė sumaištis, jeigu būtų atsisakyta valstybinių brandos egzaminų. Jau nekalbant apie moralinį nepasitenkinimą, nes toks sprendimas būtų visiškai neteisingas ankstesniais metais mokyklas baigusiųjų ir šių metų abiturientų, kurie, svajodami apie norimą profesiją, jau kuris laikas intensyviai ruošiasi egzaminams, atžvilgiu“, – tikina pašnekovas.
Geriausias kelias – tradicinis egzaminas
E. Valatka aiškina, kad daug diskutuojama dėl egzaminų vykdymo tvarkos ir objektyvių rezultatų užtikrinimo. Jo manymu, šiandieną nuotolinis egzaminavimas, nors ir svarstytinas kaip galimas būdas abituriento žinioms įvertinti, negali užtikrinti visiškai sąžiningo egzamino laikymo galimybės, todėl geriausiu keliu tebelieka tradicinis egzaminas.
„Savaime suprantama, šiuo atveju ypač aktualiu tampa klausimas, kaip užtikrinti abiturientams ir egzamino eigą prižiūrintiems asmenims saugias sveikatai sąlygas egzaminavimo metu. Manau, kad pasibaigus griežtam karantinui tai tikrai įmanoma realizuoti.
Žinoma, valstybiniai brandos egzaminai nėra tobuliausias būdas abiturientų gebėjimams įvertinti, tačiau šiandieną tinkamos alternatyvos neturime. Esu tikras, kad dabartinė situacija mus visus privers susitelkti, persvarstyti esamą tvarką ir ieškoti geresnių būdų mokinių pasiekimams įvertinti“, – sako jis.
Diskutuojama dėl kelių scenarijų
Pasak pateikto atsakymo iš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), dabar yra diskutuojama dėl kelių galimų scenarijų, įvertinama ne tik mokyklinių vertinimų reikšmė, bet ir socialines aplinkybės, galimybės užtikrinti vienodas ugdymo galimybes miestuose ir regionuose bei atitiktis žmogaus teisėms.
„Viena iš galimų išeičių – vėlinti egzaminus ir juos vykdyti įprastu būdu. Aišku, tai daugiausia įtampos keliantis variantas, nes nežinios dėl karantino trukmės yra daug. Jei nepavyktų egzaminų suorganizuoti birželio mėnesį, situacija būtų labai įtempta tiek mokinių, tiek mokytojų ir tėvų bendruomenėse.
Antras variantas – egzaminų vykdymas nuotoliniu būdu. Toks kelias vargu ar kol kas įmanomas: vykstantis nuotolinis mokymas mokyklose visų pirma susiduria su techninėmis problemomis, o jei mokiniai egzaminus laikys namuose, užtikrinti objektyvumą būtų neįmanoma ir kiltų diskusijos dėl rezultatų patikimumo. Visgi, jei mokiniams tam numatytose erdvėse būtų užtikrintos techninės ir sveikatos atžvilgiu saugios sąlygos, toks variantas būtų svarstytinas“, – rašoma atsakyme.
Pasak VDU, yra dar vienas galimas scenarijus – šiais metais egzaminų atsisakyti, atestatus išduoti už ugdymo turinio rezultatus ir spręsti, kaip organizuoti priėmimą į aukštąsias mokyklas. Anot jų, tai yra politinis sprendimas, kurio pasekmės dar nėra tinkamai išdiskutuotos.
„Brandos atestato išdavimo, stojimo į universitetus sąlygos yra apibrėžtos Švietimo, Mokslo ir studijų įstatymų, įvairių reglamentų. Jei karantinas būtų tęsiamas dar pora mėnesių, galima būtų svarstyti vieno egzamino galimybę, pavyzdžiui, gimtosios kalbos (Norvegijos atvejis), tačiau reikėtų labai gerai apgalvoti ne tik jo organizavimą, bet ir užduotis, pritaikant jas nuotoliniam atsiskaitymui. Kyla abejonių, ar Lietuvos egzaminų sistema yra pritaikyta nuotoliniam atsiskaitymui, jei tai nėra testas“, – aiškina situaciją VDU.
Metiniai pažymiai nebūtų geriausias rodiklis
VDU teigimu, tik metiniai pažymiai kol kas nebūtų pats geriausias rodiklis stojant į aukštąsias mokyklas, ypač baigiamojo semestro, taip pat dalis abiturientų į aukštąsias mokyklas stoja ne iš karto, taigi jiems kitais metais tektų laikyti egzaminus, jei norėtų konkuruoti su tų metų laidos abiturientais. Pasak jų, objektyvesnę situaciją rodytų nebent 11 klasės abiejų semestrų ir 12 klasės 1 semestro rezultatai.
„Nepriklausomai nuo pasirenkamos studijų krypties ar programos stojamieji egzaminai turėtų būti suorganizuoti iki rugsėjo mėnesio. Nežinomybė kelia nerimą ir stojantiesiems, ir aukštosioms mokykloms. VDU mokslininkų sukurto modelio, kuris padeda numatyti koronaviruso plitimo eigą Lietuvoje, duomenimis, jei bus laikomasi dabar nustatytų karantino sąlygų, viruso plitimas bus suvaldytas iki liepos mėnesio pradžios. Tad, tikimės, kad jau vėliausiai rugpjūčio mėnesį bus galima organizuoti stojimus ir juos baigti, kad rugsėjo mėnesį studijos būtų pradėtos“, – apibendrinama pateiktame atsakyme.
Lietuvos švietimo tarybos pozicija
Lietuvos švietimo taryba pateikė savo poziciją valstybės vadovams, kad brandos egzaminų neturi būti atsisakyta. Kartu Lietuvos švietimo taryba atkreipia dėmesį, kad atsakingos institucijos turi užtikrinti tinkamas sąlygas visiems mokiniams pasirengti brandos egzaminams.
„Lietuvos švietimo tarybos nuomone, brandos egzaminai turi vykti. Žinoma, klausimas reikalauja išsamesnės diskusijos dėl egzaminų organizavimo bei mokinių pasirengimo COVID-19 pandemijos metu. Neabejotinai svarbi yra mokinių savijauta, bet brandos egzaminų atsisakymas reikštų ilgalaikį neapibrėžtumą švietimo sistemoje. Dauguma Tarybos narių pasisakė, kad egzaminai turi vykti“, – teigia Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Taryba detaliau šį klausimą svarstys ir pateiks savo siūlymus eiliniame Lietuvos švietimo tarybos posėdyje, vyksiančiame 2020 m. balandžio 27 dieną. Lietuvos švietimo taryba, vertindama Prezidento, Seimo bei Vyriausybės pastangas suvaldyti pandeminę situaciją, yra įsitikinusi, kad švietimo prieinamumas ir kokybė šiuo sudėtingu laikotarpiu turi išlikti prioritetu.
Planuoja nutarimus paskelbti šią savaitę
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu sudaryta planavimo grupė šiuo metu rengia alternatyvas dėl brandos egzaminų ir priėmimo į aukštąsias mokyklas, jei karantinas būtų pratęstas ilgesniam laikotarpiui.
„Į planavimo grupę įeina Vyriausybės ir ministerijos specialistai, Lietuvos aukštųjų mokyklų, Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų atstovai, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos moksleivių sąjungos nariai, taip pat įsitraukia ir švietimo ekspertai.
Planuojama jau šią savaitę paskelbti sprendimą dėl brandos egzaminų ir galimą jų vykdymo grafiką. Tikimasi, kad egzaminus bus galima organizuoti pasibaigus karantinui. Šiuo metu parengtas tvarkaraštis, kaip būtų galima organizuoti brandos egzaminus nuo birželio 1 d., taip pat nuo birželio 22 d., jei egzaminų pagal dabartinį tvarkaraštį gegužę nebūtų galima vykdyti“, – rašoma pateiktame atsakyme.
Kaip gali keistis stojimo tvarka?
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pirmuoju variantu priėmimas į Lietuvos profesinio mokymo ir aukštąsias mokyklas per LAMA BPO vėlintųsi 2-3 savaitėmis. Teigiama, kad prireikus egzaminus nukelti į birželio antrą pusę, priėmimas būtų vykdomas rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.
„Šiuo metu yra pavėlintos balandžio mėn. turėjusių vykti brandos egzaminų datos – toks sprendimas priimtas dar karantino pradžioje kovo mėnesį. Laikas, iki kada mokykla surengia lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą abiturientams, buvo pailgintas iki gegužės 4 d.
Brandos darbo, taip pat mokyklinių technologijų, menų brandos egzaminų surengimo laikas pavėlintas iki balandžio 28 d. Užsienio kalbų egzaminų kalbėjimo dalių abiturientams mokyklose rengimas perkeltas iš balandžio vidurio į birželio pabaigą“, – plačiau aiškinama atsakyme.
Nuotolinis mokymasis įnešė sumaišties
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Sara Aškinytė teigia, kad prasidėjęs nuotolinis mokymasis įnešė nemažai sumaišties. Pasak jos, vieni moksleiviai mano, kad egzaminai yra vienintelė patikima forma žinių patikrinimui, kiti, kad nuotolinis mokymasis bus ne toks veiksmingas ir egzaminai bus labai netikslingi.
„LMS palaiko egzaminus, siekdami ir prašydami, kad būtų užtikrintos sąlygos jų pasiruošimui. Tiek įranga, tiek suteikiant abiturientams papildomų kontaktinių valandų, pasiruošimo. Svarbu kiekvienoje mokykloje atsižvelgti į bendruomenės sutarimus kaip geriau vykdyti nuotolinį mokymąsi, kad kiltų kuo mažiau problemų“, – teigia ji.
Svarstoma egzaminus pavėlinti
Pasak S. Aškinytės, sunku prognozuoti apie egzaminų rengimą, nes neaišku kiek karantinas užsitęs, tačiau dabar ministerijoje kalbama apie scenarijus, jog egzaminai bus pavėlinti, tai vyktų birželio pabaigoje arba liepos mėnesį.
„Manau, kad pritartume tokiam siūlymui, jeigu būtų užtikrintos tam tikros sąlygos moksleiviams, nes egzaminai yra vienintelis realus ir tinkamiausias būdas patikrinti žinias lygiateisiškumo principu. Tačiau tikrai ne visi moksleiviai tokiam nutarimai pritartų.
Remiantis „LAMA BPO“ ir „STRATA“ duomenimis, metinių vidurkių įvertinimai labai stipriai skiriasi nuo egzaminų įvertinimų. Manome, kad metiniai vidurkiai visiškai neatitiktų moksleivių žinių, kaip galėtų padaryti egzaminai. Egzaminai taip pat nėra pati geriausia forma“, – komentuoja pašnekovė.
Abiturientų jaučiamas stresas
S. Aškinytė teikia, kad jokių nutarimų dar nėra, bet pavėlinus egzaminus lygiagrečiai persikeltų ir stojimai, viskas pasislinktų į priekį, o nauji mokslo metai galbūt prasidėtų vėliau. Pasak jos, streso abiturientai dabar patiria dėl pasaulyje vykstančių įvykių, taip pat jau antra savaitė kamuoja nežinomybė, kas bus su egzaminais.
„Stresas ir sumišimas moksleivių bendruomenėje tikrai matosi ir jaučiasi, kol nebus priimtas galutinis sprendimas, tol tikėtina, kad tas stresas dar vyraus. Rengiantis egzaminams nuotoliniu būdu iškyla daug sunkumų. Ne visi išgali turėti pakankamai kompiuterių namie, daugiavaikėms šeimoms taip pat yra labai sudėtinga. Laukiame ministerijos paramos šioje vietoje.
Mokytojams kartais nepavyksta prisitaikyti prie nuotolinio mokymosi programų ir tai vystyti būna sunku. Nuotoliniam mokymuisi dar tikrai reikia tobulėti ir tikimės, kad greitu metu viskas nurims ir bus galima matyti geresnius rezultatus“, – teigia ji.
Nuotolinio mokymosi įtaka egzaminų rezultatams
Pasak S. Aškinytės, didelė dalis moksleivių yra nepatenkinti nuotoliniu mokymu, moksleiviams trūksta kontaktinių valandų, nes mokytojai yra labai sunku moksleiviui individualiai paaiškinti per ekraną. Anot jos, kai kurios mokyklos duoda labai daug savarankiško darbo užduočių ir krūvis yra didelis.
„Toks pasirengimas tikrai gali atsiliepti egzaminams, todėl LMS akcentuoja, kad abiturientams turi būti užtikrinamos sąlygos kuo geriau pasiruošti egzaminams. Galbūt suteikti papildomų konsultacijų, sumažinti B lygio pamokų krūvį, nes sąlygos ruoštis yra daug sunkesnės ir tai puikiai matome“, – aiškina ji.
