„Aš tikrai jaučiuosi pasiruošusi ir jau rytoj galėčiau laikyti egzaminus. Buvusią baimę pakeitė laukimas ir noras kuo greičiau išlaikyti, nes laiko pasiruošimui yra per daug“, – tikina „Klaipėdos licėjaus“ abiturientė Viltė Milinytė. Ji laikys lietuvių, anglų, matematikos ir biologijos egzaminus, kurių reikia medicinos studijoms Vilniaus universitete – mergina jau seniai svajoja tapti medike.
Per 1 savaitę teks laikyti 3 brandos egzaminus
Kamavusi nežinia dėl brandos egzaminų, ar jie bus laikomi, kada ir kaip tai vyks dvyliktokams baigėsi tik balandį paskelbus egzaminų tvarkaraščius – pagrindinė egzaminų sesija vyks birželio 22 – liepos 21 d.
Dvyliktokai nerimauja dėl pernelyg suspausto egzaminų grafiko – kai kuriems teks laikyti net po 3 egzaminus per savaitę. „Tvarkaraštis toli gražu nėra idealus: mano visi egzaminai išdėlioti per 1,5 savaitės, todėl neatmetu galimybės, kad man bus didžiulis stresas ir nuovargis ir tai gali pakišti koją rezultatams“, – dėl egzaminų nerimauja „Klaipėdos licėjaus“ abiturientė Emilė Mikutaitė. Jos laukia lietuvių, anglų, matematikos ir istorijos egzaminai, kadangi mergina planuoja studijuoti komunikacijos mokslus Amsterdame (Olandija).
„Tikrai erzina, kad pavėlinti egzaminai, norisi kuo greičiau juos išlaikyti, o didžiausias stresas tiems, kurie turi pateikti savo brandos atestatus užsienio aukštosioms mokykloms iki konkrečios datos (pvz., Danijos universitetuose), yra rizika, kad gali kilti problemų stojant“, – pastebi Vilius Tubinas.
Šio „Klaipėdos licėjaus“ abituriento būsimųjų studijų kryptis – Prancūzija ir kompiuterių mokslų programa, todėl V. Tubinas laikys lietuvių, matematikos, informacinių technologijų ir anglų kalbos egzaminus. Kiti kalbinti gimnazistai nemato problemos dėl itin suspausto egzaminų tvarkaraščio, kadangi tai, anot jų, tik finišo tiesioji į kurią keliaujama 12 metų.
Dėl nukeltų egzaminų kyla daugiau streso ir įtampos
„Savaitė intensyvaus darbo gal yra net geriau, nei kankintis ir nemiegoti naktimis“, – sako abiturientas Matas Petravičius, savo ateitį siejantis su tarnyba Lietuvai ir studijomis Lietuvos karo akademijoje. Jis laikys lietuvių, matematikos, istorijos ir anglų kalbos egzaminus.
Jam pritaria jo bendraklasis „Klaipėdos licėjuje“ Karolis Gramba: „Kalbant apie akademinius rezultatus, nemanau, kad daugiau laiko tarp egzaminų suteiktų kažkuriems mokiniams akademinio pranašumo. Bet taip, kyla daugiau streso ir įtampos“.
K. Gramba laikys net penkis brandos egzaminus: lietuvių, anglų, matematikos, informacinių technologijų ir istorijos, nes planuoja Ekonomikos ir finansų studijas užsienyje.
Mokantis namuose blaško remontas ir katinas
Pasak dvyliktokų, dėl karantino mokantis nuotoliniu būdu reikia stiprių laiko planavimo įgūdžių ir geros savidisciplinos, atsakomybės už rezultatus. „Nuotolinio mokymosi rezultatai labiausiai priklauso nuo mokinio gebėjimo planuoti laiką. Jei tai sugebi, tikrai įmanoma viską suderinti – laisvalaikį taip pat. Sunkiausia tik tai, kad namie aplink yra dėmesį nukreipiančių dalykų, bet dvylikta klasė – ne juokai, todėl turime susikaupti ir daug dirbti savarankiškai“, – iššūkius vardija abiturientė V. Milinytė.
K. Gramba pritaria, kad savimotyvacija mokantis nuotoliniu būdu yra esminis dalykas, nes nebeliko tokio stipraus mokytojų akademinio „spaudimo“, koks buvo mokykloje. E. Mikutaitė sako radusi būdą, kaip efektyviai sau padėti – ji smulkmeniškai susirašydavo, ką turi atlikti, su klasės draugėmis susibūrė į virtualią grupę, kur kartu spręsdavo uždavinius.
Labiausiai, pasak E. Mikutaitės, blaškė tik namų aplinka: „Aplink mano kojas nuolat trinasi katinas, kuris prašo dėmesio. Mano sesuo groja pianinu, todėl reikėjo laiko namie susiderinti veiklas. Bute virš mūsų apie dvi savaites vyko remontas, todėl tikrai nebuvo lengva susikaupti, rašyti kontrolinius, daryti kartojimus“, – vardija „Klaipėdos licėjaus“ abiturientė.
Karantino pradžioje kilo konfliktų
„Klaipėdos licėjaus“ abiturientai teigia, kad jaučiasi ramūs dėl egzaminų, nes nuotolinio mokymosi metu turėjo visokeriopą pedagogų pagalbą. „Man asmeniškai nuotolinis mokymasis yra labai panašus į tai, kas yra ir realioje mokykloje. Juk laiką mes planuojame ir lankydami mokyklą, todėl prisitaikyti nebuvo sudėtinga. Aš visiškai nesijaudinau, nes žinojau, kad mokytojai buvo puikiai apmokyti dirbti“, – sako Gustas Grencevičius.
Šis abiturientas laikys lietuvių, matematikos, anglų kalbos ir informacinių technologijų egzaminus, nes suplanavo užsienyje studijuoti interaktyvią verslo, informacinių technologijų ir ekonomikos programą. Abiturientai sako, kad adaptacija – tiek akademinė, tiek emocinė – įvyko per pirmąsias dvi nuotolinio mokymosi savaites.
„Mokytojai fantastiškai dirbo. Nors daug kas galvojo, kad jiems bus sunku su technologijomis, su „Moodle“ sistema, bet nebuvo jokių problemų“, – džiaugiasi M. Petravičius.
Karantino ir nuotolinio mokymosi pradžioje jausmų buvo daug, skirtingų, vieni su kitais konfliktavo.
„Buvo sunku patikėti, kad reikės visiškai pakeisti savo mokymosi įpročius, bet mes pasitikėjome mokytojais, žinojome, kad jiems tikrai rūpi, kaip mes pasiruošime egzaminams. Kai kurie mokytojai, dar nesibaigus pavasario atostogoms, jau siuntė užduotis, ir pradėję nuotolinius mokslus jau pirmą dieną supratome, kad nėra dėl ko jaudintis“, – tradicinio mokymosi nepasigenda E. Mikutaitė.
Pozityviai egzaminams nusiteikę kalbinti abiturientai sutinka, kad ne visoms mokykloms pavyko taip gerai prisitaikyti prie nuotolinio mokymo ir visiems moksleiviams nuotolinis mokymasis buvo tinkamas, todėl tiems, kurie turėjo silpnus savo laiko planavimo įgūdžius ar gebėjo mokytis tik įprastos rutinos sąlygomis, jų nuomone, sekėsi prasčiau.
